cžv kalėjimas

Lietuvos Vyriausybė Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikė savo poziciją dėl Saudo Arabijos piliečio skundo, kad 2005–2006 metais jis neteisėtai kalintas slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje. Vyriausybės atstovė Karolina Bubnytė-Širmenė BNS sakė, kad Strasbūro teismui penktadienio popietę išsiųstuose atsakymuose pateikė informaciją apie šiuo metu Lietuvoje atliekamą ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos Vyriausybė paprašė Europos Žmogaus Teisių Teismo duoti daugiau laiko parengti poziciją dėl Saudo Arabijos piliečio skundo, kad 2005–2006 metais jis buvo neteisėtai kalinamas slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje. Iki šiol Lietuvos Vyriausybė kategoriškai neigė, kad šalyje veikė slaptas Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimas. 51 metų Mustafa al Hawsawis šiuo metu kalinamas JAV Gvantamo bazėje. Jis sulaikytas 2003 metais Pakistane.

Generalinėje prokuratūroje atliekant ikiteisminį tyrimą dėl vadinamojo JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) Lietuvoje prokurorui darytas spaudimas jo nenutraukti, teigia prokurorų profsąjungos lyderis.

Europos Žmogaus Teisių Teismui pavasarį paskelbus, kad Lietuvoje prieš daugiau nei dešimtmetį veikė slaptas CŽV kalėjimas, šio teismo teisėjas Edigijus Kūris užtikrintas – kalėjimas tikrai buvo, tik informacija apie jį buvo slepiama nuo aukščiausių šalies vadovų. Jam antrina ir Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) pradėjo konsultacijas su teisingumo ir užsienio reikalų ministrais, ar skųsti sprendimą, kad Lietuvoje veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas. Sprendimą dėl galimo skundimo žadama priimti rugpjūčio antroje pusėje. „Tai labai jautri byla, todėl atliekame konsultavimosi procedūrą su Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijomis.

Spėjamo Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo byloje Europos Žmogaus Teisių Teisme Lietuvos Vyriausybė pareiškė, kad prieš dešimtmetį amerikiečiai į Lietuvą gabeno ne kalinius, o ryšio įrangą, netoli Vilniaus kuriant žvalgybos paramos centrą.

Jungtinių Valstijų Senato ataskaita patvirtinta, kad Lietuvoje 2005-2006 metais veikė slaptas Jungtinių Valstijų kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti, Europos Žmogaus Teisių Teismui pareiškė buvusio kalinio Saudo Arabijoje gimusio palestiniečio Abu Zubaydah (Abu Zubaida) advokatė.

Valdančiajai koalicijai priklausanti „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Seime į plenarinį posėdį kviečia Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Gediminą Griną, kad jis pasiaiškintų dėl JAV Senato ataskaitoje minimo „violetinio“ Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo. Frakcijos seniūnas Petras Gražulis BNS sakė, kad G. Grinos atsakymų tikimasi šią savaitę – antradienį arba ketvirtadienį, kai numatyti Seimo posėdžiai.

Jungtinių Valstijų Senatas paskelbė ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamų teroristų kankinimus slaptuose įkalinimuose centruose. Ataskaitoje minimas ir „violetiniu“ vadinamas centras, veikęs 2005-2006 metais. Konkrečios valstybės ir pareigūnai dokumente yra įslaptinti. Žmogaus teisių gynėjai mano, kad šis centras veikė Lietuvoje, Antaviliuose.

Į Lietuvą trečiadienį atvyko Europos Parlamento (EP) delegacija, kuri domėsis mūsų šalyje galbūt veikusiu slaptu CŽV kalėjimu terorizmu įtariamiems asmenims laikyti. Praėjusią savaitę priėmęs rezoliuciją, raginančią šalis atnaujinti tyrimus dėl įkalinimo centrų, EP sako, kad Lietuva galėtų tapti ryžtingu pavyzdžiu, jei nenusimestų atsakomybės dėl galbūt vykdyto neteisėto kalinių sulaikymo ir pervežimo.

Šiandien į Lietuvą atvyks Europos Parlamento narių delegacija, kurie žada aiškintis, ar čia galėjo veikti slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, kuriame laikyti terorizmu įtarti asmenys. Europarlamento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariai, į Vilnių atvykę trečiadienį, mūsų šalyje viešės iki penktadienio.

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ ragina Suomijos vyriausybę nenutraukti tyrimo ir išsiaiškini visas aplinkybes, kuriomis per šalį skrido lėktuvai, galimai gabenę kalinius į Jungtines Amerikos Valstijas. Praėjusią savaitę Suomijos užsienio reikalų ministerija paskelbė informaciją apie 150 lėktuvų skrydžių, kurie galimai susiję su CŽV slapta kalinimo programa ir kalinių perdavimo operacijomis, bet teigė norinti gauti JAV paaiškinimus tik dėl vieno skrydžio.

Neseniai žiniasklaidoje Algimantas Matulevičius pasiskelbė turįs informacijos, jog Lietuvoje veikė CŽV padalinio kalėjimas, kuriame laikyti 86 kaliniai. Politiko teigimu, atvežti į Lietuvą terorizmu kaltinami asmenys kankinti, laikyti žiauriomis sąlygomis. Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas tvirtino, kad „Lietuvos spectarnybos keliaklupsčiavo prieš užsienio kolegas, todėl sutiko statyti kalėjimą.“ Dėl tokių teiginių su juo pasikalbėti panoro prokurorai.

Jungtinių Valstijų (JAV) valstybės sekretorė Hillary Clinton neteikė komentarų apie CŽV kalėjimų galimą buvimą Lietuvoje, tačiau pažymėjo, kad JAV prezidento Baracko Obamos administracija teikia didelį dėmesį šio proceso skaidrumui. „Aš negaliu to pakomentuoti. Manau, kad visiškai aišku, jog B. Obamos administracija siekia didelio aiškumo, ir procesas buvo labai skaidrus.

Balandžio pirmąją LNK eteryje griaudės grandioziniai ir niekaip neišvengiami apdovanojimai „Dviračio žvaigždė“. Dėl prestižinės velodetalės varžysis žymiausios asmenybės ir reiškiniai iš politikos ir šou verslo pasaulių. Nors kuris laikas tai jau yra vienas ir tas pats pasaulis. Kiekvienas, nuo praėjusios balandžio pirmosios patekęs į spaudą, televiziją, radiją ar savivaldybės tarybą, jau yra potencialus prestižinės „Dviračio žvaigždės“ turėtojas.

Generalinė prokuratūra, reaguodama į  žmogaus teisių gynimo organizacijos „Reprieve“ paskelbtą informaciją, pareiškė, jog ši visuomeniniais pagrindais veikianti organizacija jokių faktinių duomenų, susijusių su Lietuva ir neteisėtu asmenų laikymu Lietuvoje, nėra pateikusi.

Londone įsikūrusi kalinių teisių gynimo organizacija „Reprieve“ tvirtina nesuprantanti Lietuvos generalinės prokuratūros sprendimo nutraukti tyrimą dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje. Ji teigia generaliniam prokurorui pateikusi konfidencialios su tuo susijusios informacijos, kuria esą taip ir nebuvo pasinaudota. „Reprieve“ nesutinka su generalinio prokuroro (Dariaus Valio – lrt.

Tarptautinės  žmogaus teisių gynimo organizacijos smerkia Lietuvos generalinės prokuratūros sprendimą nutraukti tyrimą dėl Lietuvoje galimai veikusio CŽV kalėjimo ir meta įtarimus, kad skubotas sprendimas priimtas tyčia slepiant žmogaus teisių pažeidimus ir šalies teritorijoje vykdytus kankinimus.

Generalinėje prokuratūroje ištyrus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis apie Valstybės saugumo departamento (VSD) ir JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) bendradarbiavimą konstatuota, kad šių duomenų pakanka išvadai, jog VSD ir CŽV bendradarbiavimą koordinavusių, jame dalyvavusių VSD vadovų Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko veikloje yra drausminio nusižengimo požymių, nes minėtieji pareigūnai neinformavo apie savo veiksmus aukščiausių valstybės vadovų.

Jau pusantrų metų Gvantanamo kalėjimo Kuboje kaliniai laukia prezidento Baracko Obamos malonės – būti paleisti arba perkelti į kitas kalinimo įstaigas. Tačiau vieno pirmųjų prezidento pažadų įvykdymą sulaiko šalių bendradarbių nenoras įsileisti „pavojingiausius pasaulyje kalinius“ bei vis atsinaujinančios aistros dėl slaptųjų CŽV kalėjimų. Žmonių teisių gynimas, humaniškumas bei lygiateisiškumas – amerikiečių šlovinamos vertybės, ypatingai pamintos per pastaruosius metus.

Užsienio reikalų ministras nusprendė iš ambasados Ukrainoje atšaukti buvusį Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotoją Dainių Dabašinską.

Europos Parlamento narys, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Rolandas Paksas kreipėsi į Europos Parlamento pirmininką J. Buzeką, siūlydamas įsteigti specialų komitetą dėl CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse.

Latvijai pareiškus apie apsisprendimą priimti vieną kalinį iš Jungtinių Valstijų (JAV) kalėjimo Gvantaname, Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako nematanti būtinybės tokį klausimą svarstyti Lietuvoje. "O kodėl turėtų?", - atsakė D. Grybauskaitė į klausimą, ar Lietuva turėtų priimti kalinį iš Gvantanamo. Valstybės vadovė penktadienį žurnalistams pareiškė nematanti būtinybės svarstyti šio klausimo, esą dar neatsakyta į visus neaiškumus dėl CŽV kalėjimų.

Generalinė prokuratūra, savo iniciatyva pradėjusi ikiteisminį tyrimą patikrinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo aplinkybes dėl galimo JAV CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje, gavo leidimą susipažinti su šia medžiaga. Pirmadienį toks Seimo leidimas suteiktas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui.

LNK žinių tarnyba pranešė, kad Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo buvusių Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ikiteisminis tyrimas pradėtas sausio 22 dieną, atsižvelgus į prieš tai priimtą Seimo nutarimą dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo apie galimą JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikytų asmenų pervežimą ir kalinimą Lietuvos teritorijoje.

Europos Parlamento (EP) narys, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Rolandas Paksas pasiūlė europarlamentarams atnaujinti prieš keletą metų EP pradėtą tyrimą dėl CŽV kalėjimų Europoje. "Aš tikiuosi, kad pirmininkaujanti Ispanija be dėmesio nepaliks itin aktualios šių dienų problemos - žmonių teisių ir laisvių. Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra tarsi du pasaulio politikos ir ekonomikos kertiniai poliai. Lygiateisiai sąjungininkai ir partneriai.

Antradienį Seimas ketina svarstyti ir apsispręsti, ar patvirtinti parlamentinį tyrimą dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė NSGK išvadoms dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje. NSGK nustatė, kad sąlygos atvežti ar išvežti per Lietuvos teritoriją CŽV sulaikytus asmenis buvo, tačiau nenustatyta, ar tokie asmenys buvo pervežami.

Buvo ar nebuvo Lietuvoje CŽV kalėjimas? Aiškaus atsakymo į šitą klausimą reikalavę parlamentarai ketvirtadienį jo negavo, nors bandė savo klausimais "spausti" į kampą parlamentinį tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Arvydą Anušauską. Vis dėlto Seimas po pateikimo pritarė NSGK išvadoms dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje. Už tai ketvirtadienį balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 15 parlamentarų.

Seimui planuojama pateikti pernai gruodį baigto Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvadas dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje. Komitetas nustatė, kad sąlygos atvežti ar išvežti per Lietuvos teritoriją CŽV sulaikytus asmenis buvo, tačiau nenustatyta, ar tokie asmenys buvo pervežami.

Sulaikymo centrus įtariamiems teroristams Lietuvoje rengusios JAV naudojo „sovietinius metodus“, užsienio žiniasklaida cituoja Premjerą Andrių Kubilių.

Jau keletą mėnesių Lietuvoje visi, kas netingi, ieško gana didelio daikto – kalėjimo, ir ne bet kokio, o CŽV kalėjimo. Biurokratiniais terminais kalbant, o šiuo atveju tai būtų tiksliau, tai objektas, skirtas kalinių laikymui, su ypatinga apsauga, vidiniu kiemu, apsaugos bokštais ir t.t. Daiktus turime vadinti realiais terminais, o ne viešųjų ryšių primestomis klišėmis. CŽV kalėjimo Lietuvoje nėra ir negalėjo būti.

Buvęs CŽV agentas neįtikėtina vadina galimybę, jog slaptas CŽV kalėjimas Lietuvoje galėjo veikti be šalies vadovų žinios. „Manyti, jog nacionalinės vyriausybės valdomoje suverenioje teritorijoje oro erdvę kirstų užsienio šalių lėktuvai, žmonės iš jų būtų paimami ir vežami į kontroliuojamas įstaigas, ir nei centrinės valdžios, nei policijos, nei muitinės ar oro kontrolės pareigūnai, niekas, išskyrus saugumo tarnybos vadovus, apie tai nežinojo, tai tiesiog neįtikima“, – CNN teigė Bobas Ayersas.

Pajutę, kad Aleksandro Sacharuko vadovaujama Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija rimtai ėmėsi tirti žurnalistų ir politikų telefoninių pokalbių pasiklausymo, sunerimo ir generalinis prokuroras, ir Teisėjų taryba.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas gavo savo patarėjo Ukrainoje, buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko laišką, kuriame pastarasis teigia, kad yra pasiruošęs atsakyti į visus galimus prokuratūros ar kitų institucijų klausimus, kurie gali kilti po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) paskelbtų tyrimo dėl galimai Lietuvoje veikusio CŽV kalėjimo išvadų.

Tarptautinė žmogaus teises ginanti organizacija „Amnesty International“ teigia, kad tyrimas dėl Lietuvoje veikusio CŽV kalėjimo turi tęstis, o su tuo susiję asmenys turi būti identifikuoti ir nubausti. Organizacijos atstovai taip pat pažymi, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktas tyrimas yra pirmas žingsnis atskaitomybės link. „Tyrimo išvados yra tik pirmas žingsnis atskaitomybės link.

LNK žinių žurnalistų tyrimas, atskleidęs galimą CŽV kalėjimo vietą, sudomino pasaulio naujienų milžinę CNN. „Vakar į LNK žinių tarnybą kreipėsi CNN komanda, prašydama medžiagos, kurioje nufilmuotas tyrimas apie galimai Antaviliuose, prie Vilniaus, veikusį CŽV kalėjimą. Filmuotoje medžiagoje matyti amerikiečių statytas pastatas, vietiniai gyventojai liudija apie ypatingai slaptas statybas“, - sakė žinių tarnybos vadovas Rolandas Agintas.

Šiandien Lietuvoje keičiasi pasaulėžiūros fronto linijos: mūsų apsisprendimas - ne "už" ar "prieš" Ameriką, bet - už demokratiją ar už kelis išminčiais pasijutusius vyrukus, kurie nusprendė esantys aukščiau už tautą, partijas ir Seimą. Taip LŽ tvirtino krašto apsaugos ministrė Rasa JUKNEVIČIENĖ, komentuodama Seimo komiteto patvirtintas CŽV kalėjimų istorijos tyrimo išvadas.

Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) padarytas išvadas dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje laiko tendencingomis ir susijusiomis su bandymu atkeršyti kai kuriems Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnams.

Parlamentinis tyrimas dėl Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo atskleidė, kad Lietuva yra pasirengusi pažeisti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, dėl to šio pažeidimo ištyrimas ir pripažinimas rodo valstybės atsakomybę tarptautinei bendruomenei. Iš esmės tai reiškia pažadą, kad ateityje tokių pažeidimų nebebus, teigia tarptautinės teisės ekspertas doc. dr. Dainius Žalimas.

Seimo Pirmininkė, Valstybės gynimo tarybos narė Irena Degutienė yra įsitikinusi, kad VSD veiklos neatsakingumas ir nekontroliavimas yra pavojingas Lietuvos valstybei, nes tokia situacija bet kada gali pradėti naudotis ir ne strateginiai Lietuvos partneriai. "Tokie veiksmai yra labai pavojingi ir demokratinei Lietuvos santvarkai, - sakė Seimo Pirmininkė.

Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) patvirtino savo išvadas dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje. Už jas balsavo 10, prieš buvo 2 komiteto nariai. Komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas nepaneigė galimybės, kad CŽV kalėjimas Lietuvoje buvo. "Patalpos buvo, galimybės įveikti Lietuvos sieną buvo, orlaiviai, kurie siejami su CŽV, buvo", - sakė jis antradienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje.

Parlamentinį tyrimą dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) savo išvadų dar nepatvirtino. Pirmadienį du kartus posėdžiavę parlamentarai dėl galutinio išvadų teksto nebalsavo. Tai tikimasi padaryti antradienį iš ryto. Žurnalistų kalbinti NSGK nariai tvirtino, kad galutinis išvadų tekstas dar nesuderintas. NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas nekomentavo pirmadienį vakare įvykusio NSGK posėdžio rezultatų.

Gruodžio 22 dieną slapto CŽV kalėjimo Lietuvoje ieškantys parlamentarai skelbs atlikto tyrimo išvadas. Atrodo, jog teks pripažinti egzistavus tokį kalėjimą, nors iki šiol to nepadarė nė viena kita valstybė. Lietuvoje pasikartojo Lenkijos ir Rumunijos istorija.

Atsakomybės už informacijos pateikimą Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui sugriežtinimas pakeitė kai kurių liudininkų dėl CŽV požiūrį, teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas penktadienį po komiteto posėdžio. "Mano galva, pakeitė liudininkų požiūrį", - teigė A. Anušauskas. Pasak NSGK pirmininko, pakartotinai apklausiant buvo tikslinami neaiškumai. "Kai kurie atsakymai "įvairavo". Pasitikslinome, kodėl", - sakė A. Anušauskas.

“Politinis korektiškumas” arba “Realioji politika” – bene dažniausiai vartojamos sąvokos tarptautinių santykių kontekste, tačiau ypatingai pasibjaurėtinai jos skamba kalbant apie tikrąsias žmogaus bei tautų apsisprendimo teises. Simboliška: gruodžio 10-ąją, kai oficialiai pasaulyje minima Žmogaus teisių diena, ničniekuo taikai nenusipelnęs veikėjas gauna Nobelio taikos premiją.

Tyrimą dėl galimo slapto Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo buvimo Lietuvoje atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį baigė liudytojų apklausas. Pasak NSGK pirmininko Arvydo Anušausko, apklausta apie 50 liudytojų. Tai yra daugiau negu buvo numatyta. Parlamentinis komitetas jau pradėjo rašyti išvadų projektą. Pirmadienį komitetui pakartotinai liudijo buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Arvydas Pocius.

Tyrimą dėl galimo slapto Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo buvimo Lietuvoje atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį ketina baigti apklausas. Išklausęs visus liudytojus Seimo NSGK rašys savo išvadas. Tačiau Seimo komiteto vadovas Arvydas Anušauskas neatmeta galimybės, kad kai kurie liudytojai gali būti dar apklausiami pakartotinai.

LNK žinių tarnybos šaltinių teigimu, CŽV galėjo domėtis ir pastatais Vilniaus centre. Pranešta, kad narpliojant galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje istoriją išaiškėjo, kad JAV specialiosios tarnybos domėjosi buvusiais vyriausybiniais Svečių namais sostinėje. Parlamentinį tyrimą atliekančio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai lankėsi buvusiuose vyriausybiniuose Svečių namuose Vilniaus centre. Juose lankėsi ir NSGK pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas.

Tyrimą dėl galimo slapto Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo buvimo Lietuvoje atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) penktadienį liudijęs buvęs Prezidentas, europarlamentaras Rolandas Paksas patvirtino, kad buvo noras įvežti į Lietuvą terorizmu kaltinamus asmenis ir dėl to į jį buvo kreiptasi.