Tyrimą dėl galimo slapto Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo buvimo Lietuvoje atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) penktadienį liudijęs buvęs Prezidentas, europarlamentaras Rolandas Paksas patvirtino, kad buvo noras įvežti į Lietuvą terorizmu kaltinamus asmenis ir dėl to į jį buvo kreiptasi.
Pasakė "ne"
"Man yra sunku pasakyti, ar kalėjimas egzistavo, bet iš darbo prezidento pareigose tuo metu aš žinau, kad noras įvežti į Lietuvą terorizmu kaltinamus asmenis buvo", - po apklausos, kuri vyko partijos Tvarka ir teisingumas būstinėje, žurnalistams sakė R. Paksas.
Politiko teigimu, jo principinis atsakymas, kad to nebus, ir vėliau prasidėjęs antiprezidentinis perversmas yra susiję dalykai.
Seimo komitetui liudijęs R. Paksas sakė, kad dėl galimo kalėjimo įkūrimo į jį konfidencialiai kreipėsi tuometinis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus. Buvęs Prezidentas sakė, kad toks pokalbis galėjo būti 2003 metais pavasarį ar vasarą.
"Į mane buvo kreiptasi kaip į valstybės vadovą, kad aš duočiau sutikimą arba nesutikimą, kad į Lietuvą būtų įvežami asmenys, kurie į Lietuvą patektų ne taip, kaip paprasti mirtingieji. Detalių negaliu pasakyti", - į žurnalistų klausimus atsakė R. Paksas. Jo teigimu, M. Laurinkus prašymą argumentavo "parama mūsų partneriams".
Pasak R. Pakso, tuomet jis tarė principinį "ne". "Mano principinis atsakymas buvo "ne". Aš manau, kai prezidentas pasako, kad ne, tai šitas veiksmas turi būti įgyvendintas. Jeigu nebūtų spaudoje pasirodę šitie paskutiniai įvykiai su galimais kalėjimais, su Antaviliais ar ne tik su Antaviliais, manau, kad tos istorijos net nebūčiau prisiminęs", - po apklausos sakė R. Paksas.
Informavo apie kovos su terorizmu formas (papildyta 15.08)
M. Laurinkus neneigia pokalbio su tuomečiu šalies vadovu.
"Kadangi buvęs Prezidentas R. Paksas pasisakė šituo klausimu, manau, kad aš turiu teisę irgi viešai atsakyti. Iš tikrųjų tuo klausimu esame kalbėję, ir aš informavau tuo metu Prezidentą Rolandą Paksą, kokia yra padėtis pasaulyje šiuo klausimu ir kokios yra kovos su terorizmu formos, kurios yra patvirtintos NATO valstybių, Europos Tarybos, Parlamentinės NATO Asamblėjos ir kitų pasaulyje reikšmingų institucijų", - interviu Lietuvos radijui penktadienį sakė M. Laurinkus.
Paklaustas, kas tuomet turėjo priimti sprendimą, jis atsakė, kad "tiktai Prezidentas priima sprendimą".
M. Laurinkaus teigimu, būtų visiškai nesuprantamas dalykas, kad saugumo vadovas nežinotų apie tai ir net neinformuotų Prezidento. "Tai tą aš ir padariau, nors į mane šiuo klausimu niekas nebuvo kreipęsis", - sakė buvęs VSD vadovas.
Jis išvengė tiesioginio atsakymo į klausimą, ar bus gautas konkretus atsakymas apie galimą CŽV kalėjimo buvimą Lietuvoje.
"Iš karto matau, kad yra supaprastinamas vaizdas ir visuomenei pateikiama buitinė, tiesiog primityvi interpretacija, yra vartojamas terminas kalėjimas, kuris žmonėms reiškia tiktai vieną, paskui yra vartojamas žodis kankinimai, kurį žmonės taip pat susieja su kalėjimo sąvoka, praktiškai dviem sąvokomis ir žaidžiama visuomenės nuomone. Tai yra, manau, visiškai neteisėta. Vyko karas, vyko kova prieš terorizmą, ir ji tebevyksta, formos yra įvairios", - sakė buvęs VSD vadovas, dabartinis Lietuvos ambasadorius Gruzijoje M. Laurinkus.
Jo pastebėjimais, Lietuvoje kalbama apie kalėjimo buvimo galimybę, tuo tarpu viskas turi prasidėti nuo fakto. "Viskas turi prasidėti nuo fakto, ar yra faktas, ar tas faktas yra smerktinas, ar tas faktas neatitinka Lietuvos įstatymų, ar tas faktas neatitinka tarptautinių konvencijų. Pirma yra reikalingas faktas, o dabar visi jau 4 metai įvairiomis temomis kalba tiktai apie galimybes, ir tų galimybių pagrindų yra kritikuojami žmonės, smerkiami", - sakė M. Laurinkus.
Apklaustas ir A.Januška (papildyta 15.54)
Penktadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui taip pat liudijo buvęs kadenciją baigusio Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Albinas Januška, buvęs Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas Gintaras Bagdonas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, buvęs krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius ir kiti.
Žurnalistai domėjosi NSGK narių apsilankymu Sierakausko gatvėje, Vilniuje, pastate, kuris anksčiau priklausė VSD, tačiau jokių komentarų šiuo klausimu negavo.
"Aš nei savo tarnybinių raštų, nei darbo turinio šiuo atveju nekomentuoju", - lakoniškai atsakė A. Anušauskas.
Seimo NSGK pirmininko teigimu, ateinantį pirmadienį tyrimą atliekantis komitetas ketina baigti apklausas. Jo teigimu, dar neapsispręsta, ką kviesti liudyti.
***
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pirmadienį Turniškėse apklausė buvusius Prezidentus Algirdą Brazauską ir Valdą Adamkų. Raštiškai buvo apklausta ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, primena ELTA.
Seimo komitetui taip pat liudijo Valstybės saugumo departamento vadovas Povilas Malakauskas, buvę Seimo Pirmininkai Artūras Paulauskas ir Česlovas Juršėnas, buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ir kiti.
Seimo komitetas turės atsakyti į šiuos klausimus: ar JAV centrinės žvalgybos valdybos sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje; ar Lietuvos Respublikos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų CŽV sulaikymo centrų veikla Lietuvos teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos Respublikos teritorijoje; ar Lietuvos teritorijoje veikė slaptieji CŽV sulaikymo centrai.
Parlamentinio tyrimo išvadas komitetas turėtų pateikti Seimui iki gruodžio 22 d.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
