Buvo ar nebuvo Lietuvoje CŽV kalėjimas? Aiškaus atsakymo į šitą klausimą reikalavę parlamentarai ketvirtadienį jo negavo, nors bandė savo klausimais "spausti" į kampą parlamentinį tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Arvydą Anušauską.
Vis dėlto Seimas po pateikimo pritarė NSGK išvadoms dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje. Už tai ketvirtadienį balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 15 parlamentarų. Toliau parlamentinio tyrimo išvados bus svarstomos Seime sausio 21 d.
"Ar buvo, ar galėjo būti pažeistos žmogaus teisės?" - klausė liberalcentristas Vytautas Bogušis. Tačiau NSGK pirmininkas nebuvo linkęs apie tai kalbėti, nes tyrimo metu nenustatyta kalinių buvimo faktų.
Seimo TS-LKD frakcijos narys Vidmantas Žiemelis sakė negalėsiąs balsuoti už tyrimo išvadas, nes yra keliamos abejonės ir jas galima įvairiai interpretuoti. "Jeigu būtume nustatę, kad kalėjimas buvo, tada jau aišku, prokuratūra pradeda darbą, iškelia bylą, nustato, kas tai padarė", - sakė V. Žiemelis.
Tuo tarpu Premjeras Andrius Kubilius pasveikino, jo vertinimu, labai profesionaliai atliktą tyrimą ir paragino baigti gana tuščią diskusiją.
"Išvadose labai aiškiai pasakyta, kad - taip, buvo sukurta infrastruktūra mūsų partnerių amerikiečių pastangomis, kurią komitetas identifikavo kaip tinkamą sulaikymui. Aš noriu dar pastebėti, kad sukurta mano Antakalnio apygardoje, manęs visai neklausiant, - pajuokavo Vyriausybės vadovas. - Antras faktas, aišku, kad mūsų tarnybos leido ta infrastruktūra naudotis nekontroliuojamai, buvo sudarytos galimybės naudotis taip, kaip kas galvoja. Ar buvo pasinaudota, ar buvo atvežti sulaikytieji asmenys, ar buvo jie tenai patalpinti, to nežinome, nes mes nekontroliavome. Tą sužinoti gali tik tada, jeigu mūsų kolegos amerikiečiai atsakys, ką jie tenai darė", - aiškino išvadų esmę A. Kubilius.
Seimo narys Saulius Stoma mano, kad NSGK atliko svarbų tyrimą, nes "kiekvienoje vietoje, kur mes sumažiname paslapčių, mes padarome gerą darbą".
Jo nuomone, kalbos apie tai, tarsi bloginami santykiai su pačiais geriausiais partneriais - JAV "yra iš piršto laužtos".
NSGK nustatė, kad sąlygos atvežti ar išvežti per Lietuvos teritoriją CŽV sulaikytus asmenis buvo, tačiau nenustatyta, ar tokie asmenys buvo pervežami.
Komiteto duomenimis, Valstybės saugumo departamentas (VSD) buvo gavęs partnerių prašymą įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui, tačiau įrengtos patalpos nebuvo tam panaudotos.
Komitetas nustatė, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę. Išvadose teigiama, kad VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas su VSD generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus žinia mažiausiai du kartus sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių.
Pasak A. Anušausko, orlaiviai išvengė muitinės ir valstybės sienos apsaugos patikros.
"Mažiausiai vieną kartą buvo sąmoningai apribotos VSAT pareigūnų galimybės atlikti orlaivių patikrinimą. Visais minimais atvejais muitinės patikrinimas nebuvo atliktas. Taigi nei keleivių tapatybės, nei krovinių paskirties nustatyti nebuvo įmanoma", - konstatavo NSGK.
A. Anušausko teigimu, pagal parlamentinio tyrimo metu gautą informaciją, 2002 metais buvo pradėtas vykdyti VSD bendradarbiavimo su partneriais projektas Nr. 1. Jo metu, atsižvelgiant į partnerių pageidavimus ir jų nustatytas sąlygas, buvo įrengtos patalpos, tinkamos laikyti sulaikytajam asmeniui.
NSGK nustatė, kad apie projektą žinojo VSD generalinis direktorius Mečys Laurinkus ir jo pavaduotojas D. Dabašinskas. "Vykdant projektą Nr. 1 Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos laikyti sulaikytą asmenį, tačiau, komiteto turimais duomenimis, patalpos nebuvo tam panaudotos", - teigiama išvadose.
Seimo komitetas nustatė, kad kitas parlamentinio tyrimo metu nagrinėtas projektas Nr. 2 VSD buvo pradėtas vykdyti 2004 metų pradžioje.
Išvadose teigiama, kad projekto įgyvendinimui atlikti reikiami įsigijimai, įrengiant objektą buvo vykdyti statybos darbai, kurių eigą užtikrino patys partneriai. Pastatas rekonstruotas taip, kad atitiktų tam tikrus apsaugos reikalavimus.
Anot išvadų, įgyvendinant šį projektą su partneriais dalyvavo VSD pareigūnai, jų teigimu, turėję galimybę lankytis visose objekto patalpose be apribojimų, tačiau kai objekte buvo partnerių atstovai, dalyje patalpų nesilankydavo. Tokių susitikimų laiką ir dėl atitinkamo pasirengimo VSD pareigūnams pranešdavo, komiteto duomenimis, VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Dabašinskas.
Pagal NSGK tyrimo metu gautą informaciją matyti, kad "projekte Nr. 2 VSD nesiekė kontroliuoti partnerių veiklos, nestebėjo ir nefiksavo atvežamų ir išvežamų krovinių, nekontroliavo partnerių atvykimo ir išvykimo, be to, ne visuomet turėjo galimybę matyti visus atvykstančius ir išvykstančius asmenis".
"Komitetui liudiję asmenys neigia prielaidas ir galimybes, kad projekto Nr. 2 patalpose buvo laikomi ar tardomi asmenys, tačiau pastato patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra", - sakoma išvadose.
Seimo komitetui susidarė nuomonė, kad piniginių lėšų ir materialinių vertybių, skirtų bendrų veiksmų finansavimui, apskaita ir panaudojimo tvarka buvo netinkama. Todėl, parlamentarų manymu, tai reikalauja detalesnio tyrimo.
NSGK mano, kad būtina aiškiai reglamentuoti žvalgybinėje ir operatyvinėje veiklose naudojamus finansinius išteklius, jų apskaitą ir panaudojimo kontrolę.
Komiteto surinkta informacija rodo, kad Valstybės gynimo taryba, Vyriausybė, Seimas nesvarstė klausimų, susijusių su slaptųjų CŽV sulaikymo centrų veikla Lietuvos teritorijoje, su sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.
"Šalies aukščiausieji pareigūnai (Respublikos Prezidentai, Ministrai Pirmininkai, Seimo Pirmininkai), jų teigimu, Seimo NSGK nariai apie VSD ir CŽV tarptautinį bendradarbiavimą būdavo informuojami apibendrintai, neaptarinėjant konkrečių operacijų ir jų rezultatų", - pažymi Seimo komitetas.
Jo duomenimis, Valstybės gynimo taryboje posėdyje tik vieną kartą (2001 m. rugsėjo 19 d.) svarstant klausimą "Tarptautinis terorizmas ir antiteroristiniai veiksmai bei prevencija, krizinių situacijų valdymas ir norminė bazė" buvo užsiminta apie plataus masto tiesioginį bendradarbiavimą tarp VSD ir CŽV. Apie sulaikytų asmenų pervežimą ir laikymą Lietuvoje valstybės gynimo tarybos posėdyje nebuvo kalbama. Seimo NSGK apie bendradarbiavimo pobūdį nebuvo informuotas.
"Vykdant VSD bendradarbiavimo su partneriais projektus Nr. 1 ir Nr. 2, tuometinė VSD vadovybė nei vieno šalies aukščiausiojo pareigūno neinformavo apie šių projektų tikslus ir turinį", - sakoma NSGK išvadose.
Komiteto nuomone, informacijos teikimas šalies aukščiausiems pareigūnams turi būti tobulinamas, aiškiai apibrėžiant informacijos teikimo procedūrą. Politikų manymu, parlamentinę kontrolę atliekantis komitetas turėtų gauti išsamesnę informaciją apie tarptautinį VSD bendradarbiavimą.
Tyrimą atlikęs NSGK pasiūlė Generalinei prokuratūrai ištirti, ar M. Laurinkaus, A. Pociaus ir D. Dabašinsko veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo požymių.
Atlikdamas parlamentinį tyrimą NSGK žodžiu ar raštu apklausė 55 asmenis.
Seimo komitetas turėjo atsakyti į šiuos klausimus: ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje; ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų CŽV sulaikymo centrų veikla Lietuvos teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvoje; ar Lietuvos teritorijoje veikė slaptieji CŽV sulaikymo centrai.
