Jau pusantrų metų Gvantanamo kalėjimo Kuboje kaliniai laukia prezidento Baracko Obamos malonės – būti paleisti arba perkelti į kitas kalinimo įstaigas. Tačiau vieno pirmųjų prezidento pažadų įvykdymą sulaiko šalių bendradarbių nenoras įsileisti „pavojingiausius pasaulyje kalinius“ bei vis atsinaujinančios aistros dėl slaptųjų CŽV kalėjimų.
Žmonių teisių gynimas, humaniškumas bei lygiateisiškumas – amerikiečių šlovinamos vertybės, ypatingai pamintos per pastaruosius metus. Po tragiškų 2001 metų rugsėjo 11-osios terorizmo aktų Kuboje esančiame Gvantanamo kalėjime buvo pradėti kalinti prie teroristinių išpuolių prisidėję asmenys. Kaip teigia Jungtinių tautų organizacija (JTO), ne visi beveik aštuoni šimtai ten pabuvojusių buvo laikomi su priežastimi: kalinių nusikaltmai neišaiškinti, suėmimo priežastimi dažnai tapdavo tiesiog įtarimas prisidėjus prie nusikalstamos veiklos, o tardymai bei prižiūrėtojų smurtas neturėdavo pagrindo.
Šiuo metu Gvantaname dar laikomi 176 nusikalstama, dažniausiai teroristine, veikla kaltinami asmenys. B. Obamai nuo prezidentavimo pradžios pavyko šį skaičių sumažinti 71 kaliniu.
Smurtą pripažįsta tarptautinės organizacijos
„Mes gyvename apsupti žiurkių, tarakonų ir skorpionų bei žmonių išmatų, kurios ne vienam tapo tuberkuliozės priežastimi“. „Kartą pareigūnai dešimtyje kvadratinių metrų įkalino keturiasdešimt kalinių“. „Pusantrų metų praleidau vienutėje – šešiolikos kvadratinių metrų“. „Kaliniai nebenori gyventi. Naktimis dauguma jų bando žudytis“.
Tokie kalinių atsiliepimai stulbina ir kelia pasigailėjimą. Nors anksčiau buvo tikinama, jog Gvantanamas – pavojingiausių šaliai ir visam pasauliui kalinių buveinė, neva jie nusipelnantys griežčiausios priežiūros, tačiau daugumos nusikaltimai ir kalinimo priežastis neaiški.
Tarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas paskebė, jog kalinimo taisyklės pažeidžia prigimtines žmogaus teises: nessirūpinama sveikatos priežiūra, naudojamas smurtas, psichologinė prievarta, sąlygos sukelia rimtų sutrikimų, dažni įvairių liguistų fobijų atvejai.
Prieš aštuonerius metus George'o Busho administracijos laiku atvertas kalėjimas „saugojo itin pavojingus nusikaltėlius“. Kaip išaiškėjo vėliau – tarp jų ir vos 13-15 metų sulaukę afganistaniečiai berniukai, prisidėję prie teroristinių išpuolių organizavimo.
Kalinamų teroristų skaičius – triskart didesnis
Praeitų metų sausio mėnesį pasižadėjęs stengtis, jog būtų kuo skubiau išaiškintas Kuboje laikomų nusikaltėlių likimas, praėjus pusantrų metų į kitas šalis perkelta jau 71 kalinys.
Oficialiais duomenimis per aštuonerius metus Gvantanamo kalėjime buvo įkalinti beveik aštuoni šimtai nusikaltėlių. Teigiama, jog iki prezidentu tampant B. Obama buvo išteisinti arba perkelti į kitas kalinimo įstaigas pusšešto šimto kalinių, kuriuos priėmė beveik 40 pasaulio šalių – tiek Europos sąjungos narės, tiek kalinių gimtosios valstybės. Tačiau išaiškinta, jog virš 40 vėl grįžo į nusikalstamą, dažniausiai teroristinę, veiklą.
G. Busho administracijos laiku terorizmo fobija išplito visame pasaulyje. Manoma, jog paskelbti skaičiai dėl oficialaus kalėjusių skaičiaus neoficialiais duomenimis gali būti dvigubai ar net trigubai didesni. JTO skelbia, jog be oficialaus Gvantanamo, poterositiniu laiku pasaulyje buvo įkurti 66 slaptieji kalėjimai arba kalinių saugojimo buveinės. Kalinių skaičius šiose vietose gali siekti iki kelių tūkstančių.
Kalinimo įstaigos buvo organizuojamos JAV pavedimu. Norint išvengti atsakomybės už žiaurias kalinimo sąlygas nusikaltėliais buvo pavesta rūpintis „Amerikai draugiškoms ir su terorizmu kariaujančioms šalims“. Į slaptų kalėjimų tinklą pateko jau oficialiai JTO pripažintos Lietuva, Lenkija, Rumunija bei Marokas.
JAV neprisiima atsakomybės
Balsas.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas pripažino, jog slaptas bendradarbiavimas su JAV įkurdinant terorizmu kaltinamus asmenis iš dalies simbolizuoja didžiosios valstybės pasitikėjimą bei siekį bendradarbiauti. „Tai, kad slaptosios tarnybos turėjo pasitikėjimą lietuviais išties rodo pakanakamai glaudų bendradarbiavimą slatųjų operacijų lygmeniu. Tačiau pačios tyrimo išvados pakankamai dviprasmiškos, dar negalima teigti, jog Lietuvoje išties buvo laikomi kaliniai. Toks bendradarbiavimas atsispindi tik iš negiamos pusės, nesuteikia mūsų šaliai prestižo“, – tikino docentas.
Neseniai paskelbiama vis daugiau faktų, jog prieš aštuonerius-šešerius metus viename Lenkijoje taip pat buvo kalinami terorizmu įtariami asmenys, konkrečiai – grupuotės „Al Quaeda“ nariai. Tačiau T. Janeliūnas mano, jog fakto apie galimus kalinius sureikšminimas Lietuvoje nupiešė itin nepalankų šalies paveikslą tarptautinėje erdvėje, stipresnį už pačios Lenkijos ar Rumunijos.
Išaiškėjus įtarimams apie galimą slaptą CŽV kalėjimą netoli Vilniaus, Antaviliuose, šalies vadovybė nusprendė atsisakyti svarstyti galimybę į šalies kalinimo įstaigas priimti Gvantanamo kalinius, kuriuos JAV iš Kubos siekia perkelti į kitas pasaulio šalis. Pasak T. Janeliūno, kalinių išdėstymas turėtų būti skaidrus ir nebevykdomas slaptai. „Kuo platesni jų paskirstymas – po kelis kiekvienoje šalyje – tuo lengviau kalinius integruoti į normalų gyvenimą. Tačiau tai iš dalies pačios JAV atsakomybės kratymasis ir siekis tai perleisti kitiems“, – tikino politologas, paklaustas, kas turėtų būti daroma su Gvantanamo kaliniais.
