current biology

Mokslininkų komanda, vadovaujama tyrėjų iš Maxo Plancko instituto Vokietijoje, ištyrusi daugiau nei 500 dantų ir kaulų mėginių, išskyrė ir atkūrė marą sukeliančios bakterijos  Yersinia pestis  genomą.   Maro pėdsakų turintys palaikai rasti Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Estijoje ir Kroatijoje.

Praėjusį mėnesį Prancūzijos mokslininkai paskelbė plačiai nuskambėjusį mokslinį darbą, kuris visuomenę supažindino su revoliuciniu žmogaus atgaivinimo iš vegetacinės būklės atveju. Medikams pavyko „pažadinti“ ir „iš dalies atstatyti sąmoningumą“ žmogui, kuris penkiolika metų buvo komos būklėje. Visas pasaulis suprato, kad vyras yra gyvas, tačiau dabar paaiškėjo, kad jis iš tiesų mirė keli mėnesiai prieš mokslininkams paviešinant ataskaitą.

Kad ir ką prieš šimtmečius apie peles pasakojo Gajus Plinijus Vyresnysis, iš tikrųjų dramblius labiausiai baugina bitės. Kai išgirsta arti esantį bičių sparnelių dūzgesį, drambliai pradeda jaudintis, todėl purto ausis, kad jas išbaidytų ir bėga kuo toliau nuo šio garso. Tai buvo ištirta įgyvendinus projektą „Mara Elephant“, kuris buvo skirtas apsaugoti Kenijos rezervuaro, pavadinimu „Masai Mara“, dramblius.

Nuolatinis išmaniųjų telefonų su sensoriniais ekranais naudojimas keičia sąveiką tarp žmogaus smegenų ir jo pirštų, byloja naujausias tyrimas, apie kurį pranešė žurnalas Current Biology. Kiekvieną dieną išmaniųjų telefonų savininkai atlikdavo vienus ir tuos pačius judesius.

Britų mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad klimato kaita ardo evoliucijos suderintą bičių skraidymo ir augalų žydėjimo sinchronizaciją. Šio tyrimo išvados – pirmas aiškus patvirtinimas, kad pasaulinis atšilimas gali pakeisti itin svarbius evoliucinius ryšius tarp skirtingų gyvybės rūšių. Ilgalaikio stebėjimo duomenys Lapkričio mėnesį Rytų Anglijos universiteto (Didžioji Britanija) tyrėjų grupė pristatė tyrimo išvadas, kad dėl šiltesnių pavasarių keičiasi bičių gyvenimo ciklas.

Pasirodo, uodegos vizginimas nėra jau toks paprastas, kaip galėtų atrodyti. Tyrimo rezultatai, spalio 31 dieną paskelbti žurnale „Current Biology“, rodo, kad šunų smegenys, kaip ir žmonių, yra asimetriškos ir skirtingi pusrutuliai yra atsakingi už skirtingas funkcijas. Smarkesnis vizginimas į dešinę rodo teigiamas emocijos, pavyzdžiui, pamačius šeimininką, į kairę – neigiamas, pavyzdžiui, sutikus nepažįstamą šunį. Tačiau ar skirtingas vizginimas ką nors reiškia kitiems šunims? Pasirodo, taip.

Miego stygius žmonėms kelia stresą, irzlumą, skatina persivalgymą. Tai mes žinome iš patirties, tačiau miego stygiaus pasekmės turi ir biochemines priežastis. Mokslo žurnalas „Current Biology“ aprašė tyrimus, atliktus su apvaliosiomis kirmėlėmis. Nors šie gyviai nemiega taip, kaip tai daro žmonės, jos vis dėlto turi vystymosi periodą, kuriame yra letargo būsenos.

Turbūt dauguma per daug nemąstę į šį klausimą atsakytų labai trumpai: nieko. Ir suklystų, kadangi šie kai kam gana nemalonias asociacijas keliantys vabalai pasižymi itin įdomia savybe. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad skarabėjai sugeba orientuotis erdvėje pagal Paukščių Tako skleidžiamą šviesą. Pasirodo, jog tam, kad išsikapstytų iš mėšlo krūvos ir susirastų teisingą kelią, skarabėjai, arba mėšlavabaliai, orientuojasi pagal Saulės, Mėnulio ir net Paukščių Tako skleidžiamą šviesą.

Vos „keletas neuronų“ galvoje, o sugeba orientuotis pagal žvaigždes. Afrikoje gyvenantys skarabėjai (mėšlavabaliai) yra pirmieji žmonėms žinomi vabzdžiai, gebantys orientuotis pagal žvaigždes. Pagrindinis jų orientyras judant naktį – Paukščių Takas. Gyvūnų išmatomis mintantys vabalai, radę tokio „gėrio“ krūvelę, nusilipdo rutuliuką, kurį ridena į saugesnę vietą (kad kas nenugvelbtų), o paskui puotauja.

Ar norėtumėte sulaukti 100 metų mainais už savąjį vyriškumą? Tokią iš pažiūros keistą alternatyvą suformulavo Pietų Korėjos mokslininkai, manantys, kad jiems pavyko atskleisti Korėjoje gyvenusių šimtamečių vyrų ilgo gyvenimo paslaptį. Ji labai paprasta: Inhos universiteto (P. Korėja) mokslininkai mano, kad vyrų gyvenimą trumpina jų lytiniai hormonai, skelbia „Dailymail.co.

Remiantis mokslininkų atliktu tyrimu, autizmą galima nustatyti gerokai ankstesniame amžiuje, nei buvo anksčiau manyta. Remiantis žurnale „Current Biology“ išspausdintu tyrimu, kūdikio smegenų pakitimai išryškėja jau nuo šešių mėnesių, praneša BBC. Dažniausiai autizmo simptomai išsivysto, kai vaikas sulaukia pirmojo ar antrojo gimtadienio. Sutrikimo nustatymas ankstesniame amžiuje gali padėti gydymui. Pranešama, jog vienas iš 100 vaikų Didžiojoje Britanijoje turi šį sutrikimą.

Dažniausiai žmonių svarbiausius spendimus nulemia hedonistinių malonumų vaikymasis, mano mokslininkai. Mokslininkai atrado, kad mūsų sprendimai dėl atostogų, pasirinktos karjeros ar laiko, kada sukurti šeimą, yra veikiami smegenų cheminių procesų. Kaip praneša britų „The Telegraph“, vienas smegenų cheminis junginys galvojant, kurį sprendimą pasirinkti, „pataria“ rinktis daugiausiai malonumų suteikiantį variantą.

Kūdikiai verkia ta pačia intonacija, kurią turi motinos. Mokslininkai priduria, kad mokytis kalbėti pradedama gimdoje. Kaip skelbia „The Telegraph“, mokslininkams pavyko įrodyti, kad kūdikiai motinų kalbos nacionalinius niuansus perima per paskutinius tris nėštumo mėnesius. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad negimę kūdikiai yra veikiami išorinio pasaulio garsų, o ypač įsimenamas motinos balsas.

Mokslininkai aprašė vorą, kuris maitinasi beveik išimtinai augalais. Tai pirmas toks voras – kitos 40 tūkst. žinomų rūšių pirmenybę teikia medžioklei. Bagheera kiplingi, aptinkamas Centrinėje Amerikoje ir Meksikoje, maistui renkasi akacijas, teigiama žurnale „Current Biology“ publikuotame tyrime. Augalėdis voras buvo nufilmuotas didelės raiškos kamera. BBC pateikia vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kaip jis išsisukinėja nuo agresyvių skruzdėlių, kad galėtų ramiai pasimaitinti akacijų lapais.

Kiekvieno mūsų DNR yra bent šimtas naujų mutacijų, naujajame tyrime, kuris paskelbtas žurnale „Current Biology“, tvirtina mokslininkai. Mokslininkai jau 70 metų stengiasi tiksliai nustatyti mutacijos laipsnį. 1935 metais vienas iš šiuolaikinės genetikos kūrėjų J. B. S. Haldane`as tyrė kraujo liga hemofilija sergančių žmonių grupę. Jis spėjo, jog kiekviename mūsų įvyks maždaug 150 naujų mutacijų. Kiti mokslininkai tyrė šimpanzių DNR ir bandė pateikti prognozes žmonėms, rašo BBC.

Britų Sussexo universiteto tyrėjai atrado, jog katės naudojasi „prašančiu murkimu“, kad „įveiktų“ šeimininkus ir gautų jų dėmesio ar maisto, skelbia BBC. Kitaip nei įprastame murkime, šiame prisideda dar ir gailūs nuslopinti miauktelėjimai, kurių dažnumas panašus į verkiančio kūdikio. Tyrėjų komanda nurodo, kad katės „rado žmogiškų jausmų aukso gyslą“ – pasinaudoti garsu, kurį žmonėms labai sunku ignoruoti.

Pasak JAV mokslininkų, nepastovus klimatas veikia paukščių čiulbėjimą – tam, kad jie išgyventų, giesmės turi būti kūrybiškesnės. Teigiama, kad paukščių patinų čiulbama melodija, skirta sužavėti patelėms, signalizuoja apie jų intelektą. Žurnale „Current Biology“ publikuota studija rodo, kad patelės renkasi patinus, kurių dainavimo įgūdžiai įspūdingiausi, – vadinasi, jie yra pakankamai protingi, kad išgyventų atšiauriame klimate.

Anot mokslininkų, šimpanzė, iš anksto pradedanti rinkti akmenis, kuriuos vėliau mėto į zoologijos sodo lankytojus, yra įrodymas, kad žmogbeždžionės, kaip ir žmonės, gali planuoti savo veiksmus.

Niekas neabejoja, jog bitės - vieni protingiausių vabzdžių. Ir vieni naudingiausių visai gamtai – jos apdulkina didžiąją dalį visų augalų ir taip užtikrina jų sėkmingą gyvavimą. O nuo augalų vienaip ar kitaip priklauso visa gyvūnija. Tačiau, pasirodo, bitės sugeba apginti augalus nuo kenkėjų, net pačios dėl to nesistengdamos – tai patvirtino nesenai atliktas mokslininkų tyrimas. Norint gerai suprasti mokslininkų tyrimo idėją, reikia žinoti kai kuriuos faktus apie augalams kenkiančius vikšrus.

Atlanto vandenyno gelmėse padarytas JAV biologų atradimas verčia peržiūrėti gyvybės raidos mūsų planetoje teorijas. Teksaso valstijos (JAV) universiteto biologai vandenyno dugne ties Bahamų salomis aptiko iki šiol mokslui nežinomą neįtikėtino dydžio vienaląstį organizmą, pranešė „Physorg.com“. Tai maždaug 3 cm dydžio vynuogės formos pirmuonis, judantis ląstelės membraninių išsikišimų – pseudopodijų – pagalba.

Šimpanzės turi puikią regimąją atmintį ir kur kas geresnę nei žmogus, teigia Japonijos mokslininkai, kurių išvadas savo naujienų svetainėje cituoja britų visuomeninis transliuotojas BBC.Per šimpanzių atminties tikrinimo testus jaunų beždžionių rezultatai buvo geresni nei universiteto studentų. Eksperimento dalyviai turėjo įsiminti įvairių skaičių kompiuterio ekrane vietą, o po to prisiminti jų seką.

Daugiau šviesos, daugiau aktyvumo – tokia kasmetinio laikrodžio rodyklių sukiojimo kovo ir spalio mėnesiais mėnesį prasmė. Tačiau biologai tvirtina, kad perėjimas prie vasaros laiko sugriauna vidinį žmogaus ritmą. Juk organizmas vadovaujasi ne laikrodžiu, o dienos šviesa, rašo Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Vienus perėjimas prie vasaros laiko džiugina, kitus – piktina.