Vis dėl to, neįmanoma išdėlioti bičių avilių visose vietose, kuriose kyla problemų dėl dramblių. Todėl tam buvo atrasta puiki alternatyva – dronai. Mokslininkai savo tyrime apie dramblių populiaciją ištyrė, kad oro sraigto sukuriamas garsas iššaukia tokį patį dramblių elgesį kaip ir bitės. Tokiu būdu dronai atlieka ,,piemens vaidmenį“ ir taip atitolina dramblius nuo gyvenviečių: per visus metus trukusį bandymą drambliai nė karto nebuvo atėję iki tyrimo vietos.
Nusivylimas naujosiomis technologijomis
Tai yra tik dar vienas teigiamo ir neigiamo ryšio pavyzdys tarp gamtos ir technologijų. Technologijos gąsdina gyvūnus, jas pasitelkus galima lengvai medžioti, bet kartais jos padeda, kaip ir šiuo atveju - išvengti susidūrimo su žmonėmis. Paskutinis nusivylimas technologijomis - Pietų Afrikoje – kur dronų skleidžiamas garsas turėjo apsaugoti raganosius nuo brakonierių: Kriugerio parkas nusivylė drono efektyvumu ir atšaukė šią programą. Pastaraisiais metais padidėjo dronų prieinamumas, todėl ir naudojimas išaugo, dronai naudojami netgi tyrimuose ir prisideda prie gyvūnų rūšių išsaugojimo.
,,Dronai gali kelti labai daug triukšmo ir tai gali paveikti natūralų gamtos garsinį peizažą“, tikina JAV Nacionalinio parko direkcija ir siūlo juos uždrausti. Be to, jie gali daryti neigiamą įtaką aplinkui esantiems augalams ir gyvūnams. Ir tai nėra tik spėjimas: kiekvieną kartą vis labiau aiškėja, kaip įrenginiai veikia gyvūnus ir kokį streso lygį patiria gyvūnai. Juodosioms meškoms dronų leidžiamas garsas pagreitina jų širdies ritmą: net iki 123 dūžių per minutę daugiau nei įprastai. Toks išgąsčio pavyzdys užregistruotas net meškai, kuri jau ruošėsi žiemos miegui. Mokslininkai iš Minesotos universiteto, publikavę šį tyrimą, pastebėjo, kad jų elgesys visiškai nepasikeitė: stresas veikė viduje. ,,Tik dėl to, kad negalime tiesiogiai stebėti dronų sukelto efekto drambliams, nereiškia, kad jo nėra“, aiškino apie tai, kad reikia būti atsargiems, pagrindinis tyrimo autorius Markas Ditmeris.
Pavyzdžiui, šiomis dienomis perspėjama, kad dronai žlugdo vieną iš svarbių gyvenimo momentų ruonių ir kitų jūros žinduolių gyvenime – veisimo vietos paieškas Kalifornijos paplūdimiuose. Šie gyvūnai yra labai jautrūs, tad jie užtrunka 5 savaites, kol ruonių jaunikliai sustiprėja, per tą laiką jie maitinasi motinos pienu", pasakoja Laura Chapman, atsakinga už jūros žinduolių centrą.
Paukščių baimė vertikalioje trajektorijoje
Banginių šeimos gyvūnai mokslininkams taip pat kelia susirūpinimą, nes įprastai banginių, orkų ir delfinų populiacijos yra sekamos pasitelkus dronus. Šiuo metu, pasak praėjusį mėnesį paskelbto tyrimo, atrodo, kad šių įtaisų skleidžiamas garsas jiems nesukelia diskomforto nepaisant didelio akustinio jautrumo, kurį turi kęsti šie gyvūnai. Tokio tipo tyrimus pradėjo Montpeljė Universiteto grupė, kuri atrado būdą tyrinėti paukščius dronų pagalba, bet nesukeliant jiems streso: ypač reikia vengti priartėjimo prie paukščių vertikalioje trajektorijoje, nes jie labai išsigąsta ir mano, kad tai plėšrūnas, kuris ruošiasi juos pulti.
Dėl visų šių priežasčių Adelaidės Universiteto biologai žurnale „Current Biology“ publikavo daug geros praktikos pavyzdžių tam, kad stebėtojas pastebėtų teisingą informaciją. Pats laikas keisti lėktuvus ir sraigtasparnius į nepilotuojamus įrenginius – per XX amžių oro avarijose bandydami ištirti laukinę gamtą mirė 60 biologų iš JAV – bet nieko gero nenumatoma ateityje, jei ir toliau bus gąsdinami gyvūnai.
Sulaukia daugybės skundų
Britų policija sulaukia daugybės skundų dėl dronų skleidžiamo garso, per dvejus metus skundų kiekis padidėjo 12 kartų. Aišku, kad gyvūnai negali paskambinti numeriu 112. Bet jie taip pat imasi veiksmų. Per pastaruosius mėnesius buvo užfiksuoti vanagai, žąsys ir ereliai, kurie skrisdami bandė numušti droną. Ir jie nėra vieninteliai: dronuose įtaisytos kameros užfiksavo, kaip antilopės juos bado ragais, kengūros – smūgiuoja, gepardai juos išmeta ir drasko ir kaip tigrai juos medžioja. Paskutinis paminėtas įvykis buvo nufilmuotas: Sibiro tigrų gauja medžiojo droną - tai dar vienas dronų naudojimo trūkumas. Kinijos zoologijos sode vaizdai užfiksuojami pasitelkiant dronus, jie taip pat naudojami tam, kad paskatintų prastomis sąlygomis gyvenančių gyvūnų judėjimą, tam, kad zoologijos sodo lankytojai matytų juos vaikštančius.
Prieš tai buvo išgarsėjusios Olandijos zoologijos sodo šimpanzės, kurios bandė šiuos filmuojančius aparatus pagauti lazdomis. Nyderlanduose ši technologija yra taip paplitusi, kad policija sukūrė strategiją, kaip nuversti galimai pavojingus dronus: ištreniravo erelius, kad sumedžiotų dronus, ir šios strategijos efektyvumas išties pasitvirtino. Prancūzijos kariuomenė taip pat naudoja šią strategiją. Žinant plėšrūnų instinktą sugauti droną, įdomu sužinoti, kaip bus plėtojama dronų pasiskirstymo pramonė tokiame mieste kaip Niujorkas, kuriame yra didžiausias pasaulyje sakalų keleivių paplitimas.
Robotai atliks žmonių darbus
Robotai ne tik atliks žmonių darbus, bet taip pat ir bus tobulinami, kad galėtų pakeisti gyvūnus. Pavyzdžiui, jau yra išbandomi robotai, kurie galėtų ganyti avių bandas. Ir taip pat jau yra sukurtas dronas, kurio forma tokia kaip vanago tam, kad atliktų tą patį darbą kaip šie plėšrūnai - baidyti paukščius netoli oro uosto teritorijos, tam, kad jie nesusidurtų su lėktuvais. Atsižvelgiant į dabartinę bičių išnykimo krizę, Japonijos mokslininkai išrado mini dronus, kurie naudojami apdulkinti augalus. Pasak ekspertų, jiems dar liko daug darbo, kad galėtų pakeisti šiuos vabzdžius; tai gali būti dar vienas technologinis sprendimas, kaip jau buvo minėta, dronai naudojami prieš brakonierius, tuo tarpu Kinijoje augalus vis dar dirbtinai apdulkina žmonės. Jau nekalbant apie IBM užpatentuotus dronus, kurie vedžioja šunis.
Vis dėlto, dronai apsaugo laukinius gyvūnus. Meksikoje juos naudoja tam, kad išvengtų vėžlių kiaušinių vagysčių. JAV juos naudoja siekiant platinti skiepus, kurie išsaugoja šeškus. Ir Sumatroje pasitelkiant dronus tiriamas realus orangutangų išnykimo pavojus. Yra daugybė pavyzdžių, kai skraidantys aparatai padeda išsaugoti nykstančias rūšis. Tačiau, kaip specialistai žurnale „Current Biology“ teigia: ,,Mums reikia išvystyti ir aktyviai pritaikyti stebėjimo technikas, kurios darytų mažesnį poveikį aplinkai". Tokiu būdu kovoje su vis didėjančia nuostabaus laukinio gyvenimo grėsme bus išplėstas technologinis arsenalas.
Pagal užsienio spaudą parengė Saulė Nikartaitė
