chandra

Religijos ir astronomijos keliai susikerta ne per dažniausiai, tačiau naujoje NASA kosminio aparato padarytoje rentgeno spindulių nuotraukoje užfiksuotas kosminis objektas, labai primenantis „Dievo ranką“, pranešė „Space.com“. NASA kosminis aparatas „NuSTAR“ (Nuclear Spectroscopic Telescope Array) didelės energijos rentgeno spindulių diapazone užfiksavo sprogusios žvaigždės išmestą milžinišką savo medžiagos pluoštą, kuris nuotraukoje matomas mėlynos spalvos.

NASA kosminė observatorija „Chandra X-Ray Observatory“ užfiksavo, kaip manoma, deformuotos neutroninės žvaigždės Velos paleistą septynių trilijonų kilometrų ilgio (0,7 šviesmečio) sūkuriuojantį didelės energijos dalelių žybsnį. Rentgeno spindulių diapazone dirbančio teleskopo „Chandra“ užfiksuotas pulsaras Vela yra beprotiškai greitai aplink savo ašį besisukanti, vos 12 kilometrų skersmens neutroninė žvaigždė.

Astronomai aptiko Paukščių Taką supantį dujų debesį, sveriantį tiek pat, kaip ir visos mūsų galaktikos žvaigždės kartu sudėjus. Jei šio debesies masė ir dydis bus patvirtinti, tai gali padėti įminti seną astronominę mįslę, teigia ekspertai. Halu vadinamas debesis, atrodo, yra didžiulis, besidriekiantis šimtus tūkstančių šviesmečių. Mokslininkai įtaria, kad jis sudarytas daugiausiai iš vandenilio, šiek tiek deguonies ir kitų elementų.

Astronomai aptiko didžiulį galaktikų telkinį, darantį tai, apie ką iki šiol kalbėta tik teoriškai – kuriantį naujas žvaigždes. Dauguma galaktikų spiečių – didžiausių darinių visatoje – yra „raudoni ir mirę“, nes jie jau seniai sukūrė visas žvaigždes, kurias galėjo. Tačiau, kaip teigia teorija, spiečių formavimasis turėtų apimti ir vėsimo fazę, kuomet stebima naujų žvaigždžių skleidžiama mėlyna šviesa.

JAV astronomai pranešė aptikę įrodymų, kad masyvi juodoji skylė kelių milijonų kilometrų per valandą greičiu nesuvokiamo dydžio jėgos buvo tikrąja to žodžio prasme išsviesta iš savo galaktikos. Šis atradimas buvo padarytas naudojant NASA kosminį rentgeno spindulių teleskopą „Chandra“. Harvardo – Smithsono Astrofizikos centro (JAV) astronomai stebėjo neįprastą kosminį reiškinį, kai viena masyvi juodoji skylė susidūrė ir susijungė su kita.

Gali būti, kad didžiulė mūsų Paukščių Tako galaktikos centre esanti juodoji skylė kasdien naikina asteroidus, teigiama naujame tyrime. Keletą metų NASA „Chandra“ kosminis aparatas fiksavo maždaug kartą per dieną iš mūsų galaktikos centrinės juodosios skylės, vadinamos Šauliu A*, sklindančius rentgeno spindulių žybsnius. Gali būti, kad šiuos žybsnius sukelia asteroidai, krentantys į supermasyvios juodosios skylės nasrus, teigia mokslininkai.

NASA teleskopai padėjo išaiškinti paslaptį, susijusią su pirmuoju dokumentuotu žvaigždės sprogimu – supernova, stebėta beveik prieš 2 tūkst. metų. 185 metais Kinijos astronomai stebėjo tai, ką pavadino paslaptinga „žvaigžde viešnia“, kuri pasirodė danguje ir ten užsibuvo beveik aštuonis mėnesius.

NASA kosminio teleskopo „Chandra“ perduotas nuotraukas nagrinėjantys mokslininkai teigia, kad už maždaug 50 milijonų šviesmečių nuo Žemės esančios galaktikos M 100 pakraštyje tikrai egzistuoja „naujagimė“ juodoji skylė, pranešė „Dailymail.co.uk“. Tai pirmas kartas, kai nauja „juodoji skylė“ astronomų buvo pastebėta tepraėjus vos 30 metų po ją sukūrusio supernovos sprogimo, sakoma pranešime. Supernovos sprogimas M 100 galaktikoje buvo užfiksuotas 1979 metais.

NASA orbitinė rentgeno spindulių observatorija „Chandra“ užfiksavo šią Stephano Kvinteto - penkių galaktikų grupės - nuotrauką. Įdomu tai, kad tarp keturių šios grupės galaktikų vyksta susidūrimo procesas. NASA nuotr. Stephano Kvintetas (angl. Stephan's Quintet) pavadintas 1877 metais jį aptikusio astronomo Édouardo Stephano vardu. Keturios susidūrusios galaktikos yra apytiksliai 280 milijonų šviesmečių atstumu nuo Žemės.

Vieni iš galingiausių „elektromagnetinių bangų generatorių“ Visatoje yra iš mirusių žvaigždžių susiformavę pulsarai. Išspinduliuodami didžiulius jonų ir elektronų srautus tokia neutroninė žvaigždė kartais sukuria magiškus atspalvių žaismus. Taip atsitiko ir su pulsaru PSR B1509-58, kurio spinduliuotė „nudažė“ jauną besiplečiantį ūką netikėtu ir nepamirštamu vaizdu. Pulsaro PSR B1509-58 apylinkių vaizdas, gautas apjungiant rentgeno, infraraudonųjų ir radijo bangų diapazonų nuotraukas.

Įvertinti galaktikų branduoliuose besislepiančių juodųjų skylių mases yra sunku, todėl ieškoma įvairių būdų, kaip jas „pasverti“. Panaudoję „Chandra“ orbitinę rentgeno spindulių observatoriją, mokslininkai įrodė, kad spręsti apie juodosios skylės masę galima išmatavus ją supančių dujų temperatūrą. Iki šiol milžiniškų juodųjų skylių masės buvo įvertinamos stebint žvaigždžių ir dujų judėjimą arti galaktikų centrų.

Grupė mokslininkų iš Makso Planko nežemiškos fizikos instituto pranešė aptikę išskriejančią iš tolimos galaktikos masyvią juodąją skylę. Galimybė, kad juodoji skylė iš galaktikos branduolio būtų išmesta į tarpgalaktinę erdvę, buvo numatyta teoriškai, tačiau tokio reiškinio iki šiol niekam nepavyko pastebėti. Iliustracijoje: juodoji skylė išsviedžiama iš galaktikos dėl gravitacinių bangų pliūpsnio (MPE, HST ill.). Dauguma galaktikų savo branduoliuose turi masyvias juodąsias skyles.

Japonų astronomai, naudodamiesi NASA, ESO ir Japonijos rentgeno spindulių orbitines observatorijas, atrado, kad prieš tris šimtmečius galingai žybtelėjo juodoji skylė Paukščių Tako centre. Mokslininkai jau seniai suko galvas, spėliodami, kodėl milžiniška, 4 milijonus Saulės masių sverianti juodoji skylė, tūnanti Šaulio žvaigždyne esančiame Galaktikos centre yra tokia rami.