Vieni iš galingiausių „elektromagnetinių bangų generatorių“ Visatoje yra iš mirusių žvaigždžių susiformavę pulsarai. Išspinduliuodami didžiulius jonų ir elektronų srautus tokia neutroninė žvaigždė kartais sukuria magiškus atspalvių žaismus. Taip atsitiko ir su pulsaru PSR B1509-58, kurio spinduliuotė „nudažė“ jauną besiplečiantį ūką netikėtu ir nepamirštamu vaizdu.
Pulsaro PSR B1509-58 apylinkių vaizdas, gautas apjungiant rentgeno, infraraudonųjų ir radijo bangų diapazonų nuotraukas. NASA nuotr.
Pulsaras PSR B1509-58 nuo Žemės nutolęs per 17 000 šviesmečių, todėl tai, ką užfiksavo NASA „Chandra“ rentgeno observatorija, iš tiesų vyko prieš 17 000 metų, o šviesa tik dabar pasiekė mus. Naujoje NASA „Chandra“ rentgeno observatorijos nuotraukoje matoma, kaip pulsaro išspinduliuoti elektronai ir jonai sąveikauja su ūko dujomis ir rentgeno diapazone jos ima švytėti.
Rentgeno observetorijos nuotraukoje šis švytėjimas įvertinamas skirtinga X spindulių energija - žema (raudona-žalia spalva), vidutine (žalia spalva) ir didele (mėlyna spalva). Galutinėje spalvotoje nuotraukoje „išryškėjo“ vaizdas, panašus į ranką, siekiančią amžinos raudonos kosminės šviesos. Raudona šviesa yra kaimynystėje esantis dujų debesis RCW 89. Astronomai mano, kad jis švyti dėl PSR B1509-58 "ūko pirštų" teikiamos energijos.
"Kosminės rankos" peizažas, gautas rentgeno spindulių diapazone
„Kosminės rankos“ peizažas, gautas rentgeno spindulių diapazone. NASA nuotr.
Šis vaizdas ištįsęs daugiau nei 150 šviesmečių (šviesmetis yra atstumas, kurį šviesa nukeliauja per metus, jis lygus maždaug 6 milijardams mylių arba 10 milijardų kilometrų.
Manoma, kad procese dalyvauja ir stiprūs magnetiniai laukai, 15 milijardų kartų stipresni nei Žemės magnetinis laukas. Šis derinys pučia energetinį elektronų ir jonų vėją tolyn nuo neutroninės žvaigždės. Elektronams judant įmagnetintu ūku, jie išspinduliuoja energiją rentgeno spindulių forma.
