cern

Atrodo, kad viena sunkiausiai sugaunamų dalelių – Higgso bozonas – slapstysis dar kurį laiką, rašo LiveScience.com. Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC), esančio Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) fizikos laboratorijoje Šveicarijoje, mokslininkai baigė eksperimentus, kurie galėtų leisti žvilgtelėti į seniai ieškomą dalelę, bent jau šiais metais.

Staiga panūdote išsiaiškinti, kaip sumedžioti Higgso bozoną, arba susimąstėte, kaip veikia Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas? Domina protonų susidūrimų vaizdai? Ir po ranka turite savo išmanųjį telefoną? Panašu, kad jums išaušo laiminga diena. Mokslininkai, besidarbuojantys CERN laboratorijos hadronų greitintuve (LHC), bando atsakyti į fundamentalius klausimus apie Visatos prigimtį, masę, erdvės ir laiko sandarą bei sąlygas, egzistavusias ankstyvojoje Visatoje.

Apie Visatos greičio rekordą pagerinusias daleles pranešę mokslininkai teigia ketinantys peržiūrėti prieštaringai įvertintą eksperimentą. „Naujas bandymas prasidėjo prieš dvi ar tris dienas“, – teigė Prancūzijos nacionalinio branduolinės fizikos ir dalelių fizikos instituto, dar vadinamo IN2P3 direktoriaus pavaduotojas Stavrosas Kasavenas. „Kritikai teigia, kad mūsų gauti rezultatai – statistinė gudrybė. Bandymas turėtų padėti tai išsiaiškinti“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Be Higgso bozono Visata būtų visiškai kitokia. Ši jau legendomis apipinta dalelė vaidina svarbų vaidmenį kosmologijoje ir atskleidžia, jog gali egzistuoti itin artima jos giminaitė. Higgso bozoną bandoma identifikuoti CERN laboratorijos Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve. Šios dalelės aptikimas leistų fizikams paaiškinti, kodėl didžioji dalis elementariųjų dalelių turi masę.

Jei pranešimai apie daleles, keliaujančias greičiau nei šviesa, pasitvirtins, tai supurtys šiuolaikinės fizikos pamatus. Ir galbūt pakeis mokslininkų mąstymą apie keliones laiku, rašo Livescience.com. Tačiau fizikai kol kas skeptiškai vertina pranešimus, kad subatominės dalelės, vadinamos neutrinais, iš tiesų laužo kosminę taisyklę, teigiančią, kad niekas nekeliauja greičiau nei šviesa.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) dirbančios tarptautinės fizikų grupės nariai paskelbė trejus metus vykdytų eksperimentų rezultatus, kurie gali paneigti pamatinį Alberto Einsteino Specialiosios reliatyvumo teorijos teiginį apie tai, kad bet kokiomis išorės sąlygomis ir aplinkybėmis šviesos greičio viršyti neįmanoma.

Fizikai, Didžiajame hadronų greitintuve ieškantys nepagaunamosios dalelės – Higgso bozono, ima abejoti, ar ji kada nors bus rasta. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) netoli Ženevos, kur įrengtas ir dalelių greitintuvas, dirbantys daugiau kaip 300 mokslininkų Briuselyje aptaria iki šiol atliktus tyrimus. Tačiau pasigirsta teiginių, kad viltys rasti Higgso bozoną blėsta, praneša telegraph.co.uk.

LHCb detektorius tikslina gautus rezultatus Rezultatai, kuriuos Mumbajuje (Indija) pristatė CERN atstovai, dalyvaudami kas dvejus metus rengiamoje Leptonų ir fotonų konferencijoje, kol kas yra patys tiksliausi kalbant apie daleles, vadinamas B mezonais. Šios dalelės padeda tyrinėti materijos ir antimaterijos asimetriją. Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo b detektorius (LHCb) registruoja, kaip B mezonai skyla į kitas daleles.

Fizikai, daug metų besivaikantys dalelės, kuri galbūt suteikė materijai masę, pradėjo abejoti jos egzistavimu. Per konferenciją Indijoje CERN tyrimų centro, kuriame įrengtas Didysis hadronų greitintuvas, mokslininkai teigė, kad „nepagaunamoji Higgso dalelė, jeigu ir egzistuoja, beveik nebeturi vietų slėptis". Kita vertus, pasak centro direktoriaus Sergio Bertolucci, patvirtintas dalelės trūkumas „parodys kelią link naujos fizikos". Pagal teoriją, vadinamą standartiniu fizikos modeliu, Higgso...

Keista, kad nuo Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) paleidimo praėjus beveik trejiems metams, interneto platybėse vis dar galima išgirsti pasakojimų, esą ši mašina be jokio gailesčio sunaikins mūsų Žemę. Galbūt tokias fantazijas skatina faktas, jog pilnu pajėgumu greitintuvas pradės veikti tiktai 2014 metais.

Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu  (LHC) eksperimentus atliekantys mokslininkai nerado jokių supersimetrinių dalelių egzistavimo įrodymų. Prieš 20 metų sukurtai dalelių fizikos supersimetrijos teorijai, itin sklandžiai aprašančiai mikropasaulyje vykstančius reiškinius, iškilo rimtas pavojus: pirminiais duomenimis, šios teorijos nepavyko patvirtinti Europos branduolinių tyrimo centro  (CERN) LHC greitintuvu atliekamais eksperimentais, praneša BBC.

Fizikai teigia, kad jiems pavyko tiksliausiai iki šiol pasverti antimedžiagą ir nustatyti antiprotono masę. Norėdamas padėti suprasti, kokie tikslūs buvo matavimai, mokslininkas Masaki Hori teigė: „Įsivaizduokite Eifelio bokšto svėrimą. Mūsų pasiektas tikslumas galėtų būti prilyginamas Eifelio bokšto svorio matavimui, kai paklaida siekia ant jo viršaus nutūpusio žvirblio svorį. Kitą kartą tai bus plunksna.

Higgso bozonas vis dar nerastas, bet galbūt reikėtų labiau nerimauti dėl to, ko dar Didysis hadronų greitintuvas iki šiol neaptiko. Tokia pagrindinė šią savaitę Grenoblyje, Prancūzijoje, vykusios konferencijos žinia, kur fizikai susirinko pergalvoti pirmuosius galingiausio pasaulyje dalelių greitintuvo, įrengto netoli Ženevos, Šveicarijoje, ir valdomo Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN), rezultatus.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) eksperimentus vykdantys fizikai pranešė užregistravę „įtartinus" įvykius, kurie gali liudyti vadinamosios „dieviškosios dalelės“ – Higgso bozono – egzistavimą.

Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) mokslininkams pavyko apytiksliai 16 minučių išlaikyti sukurtus antivandenilio atomus. Tai kol kas rekordinis laikas, kurį pavyko išlaikyti antimedžiagos atomus, o toks pasiekimas atveria naujas galimybes materijos ir antimaterijos tyrimams. Priminsime, jog šiuos eksperimentus CERN mokslininkai vykdo jau pakankamai senai. CERN yra vienintelė laboratorija pasaulyje, kurioje įrengta antiprotonų tyrimams skirta infrastruktūra.

Fizikai mano iki 2012 metų pabaigos sugebėsią nustatyti, ar dešimtmečius medžiojama teorinė dalelė – Higgso bozonas – egzistuoja. „Esu gana tvirtai įsitikinęs, kad baigiantis 2012 metams mes turėsime atsakymą į šekspyrišką klausimą apie Higgso bozoną – būti ar nebūti?“ – antradienį teigė Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) generalinis direktorius Rolfas Dieteris Heueris.

Dalelės, panašios į ilgai ieškomą Higgso bozoną, gali apmulkinti fizikus, kuriems tektų metų metus bandyti patvirtinti ar paneigti, kad tai – apsimetėlės. Standartinis dalelių fizikos modelis numato, kad dalelė, vadinama Higgso bozonu, suteikia masę daugeliui kitų dalelių. Šveicarijoje, netoli Ženevos, esantis Didysis hadronų greitintuvas iš dalies buvo sukurtas tam, kad šią dalelę pirmą kartą aptiktų ir tyrinėtų.

CERN laboratorijos (Šveicarija) ALPHA projekto mokslininkams pavyko rekordinį laiką – 1000 sekundžių (t.y., 16,7 min.) – nuo anihiliacijos išsaugoti antivandenilio atomus. Turint mintyje tai, jog ankstesnis rekordas (kuris priklauso tai pačiai tyrėjui grupei) siekė viso labo 172 milisekundes, pasiekimas pagerintas neįtikėtinai smarkiai.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) veikiantis Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) pasiekė dalelių pluoštų šviesio rekordą. Naktį į balandžio 22-ąją šio greitintuvo pluoštų šviesis pasiekė 4,67 x 1032 susidūrimų kvadratiniame centimetre per vieną sekundę, skelbiama CERN pranešime. Kuo didesnis greitintuvo šviesis, tuo daugiau dalelių susidūrimų įvyksta per tam tikrą laiko intervalą.

Vadinamosios „dieviškosios“ dalelės – Higgso bozono teorija gali būti įrodyta per dvejus metus. Didžiajame hadronų greitintuve eksperimentus vykdančių mokslininkų teigimu, priešingi rezultatai reikštų, kad ji greičiausiai iš viso neegzistuoja, rašo „Telegraph.co.uk". Jau anksčiau paskelbta, kad puikiai veikiantis greitintuvas dirbs metus ilgiau nei planuota.

Antimedžiaga, mokslinės fantastikos filmuose dažnai įmantriai vadinama antimaterija, nėra jokia egzotika Ženevos (Šveicarija) CERN dalelių fizikos laboratorijoje dirbantiems mokslininkams. Čia ji nuolat sukuriama tam, kad padėtų geriau perprasti atomų bei molekulių prigimtį.

Svarbių postūmių pavyko pasiekti CERN branduolinių tyrimų laboratorijoje vykdomuose antimaterijos tyrimuose, skelbiama CERN pranešime spaudai. Vieno eksperimento metu panaudojus naują dalelių detektorių CUSP, mokslininkams pavyko sugauti ir gana ilgą laiką išsaugoti nemažą kiekį skriejančių antivandenilio atomų. Eksperimento rezultatai publikuojami žurnale „Physical Review Letters". Antimedžiaga (kaip ir jos neapčiuopiamumas) išlieka viena didžiausių modernaus mokslo paslapčių.

Holivudo trilerio „Angelai ir demonai“ scenarijaus posūkį netikėtai pakartojo CERN fizikų atradimas: jiems pavyko išgauti ir ilgai išlaikyti stabilią antimedžiagą. Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkams pavyko „pagauti“ ir palyginti ilgai išlaikyti kelias dešimtis vandenilio antimedžiagos atomų. Šis įspūdingas fizikų pasiekimas turėtų gerokai paspartinti tyrimus vienoje mįslingiausių dalelių fizikos sričių, skelbia „Telegraph.co.

Vykdant švinų jonų susidūrimus, mokslininkams Didžiajame dalelių greitintuve (LHC) pavyko sukurti mini „Didįjį sprogimą“. Šveicarijoje laboratorijoje dirbantys mokslininkai unikalių rezultatų pasiekė sekmadienį, pranešė BBC. Eksperimento metu buvo sukurta milijoną kartų didesnė temperatūra, nei esanti Saulės centre. Iki šiol Visatos susikūrimo paslaptis atskleisti siekiantys mokslininkai Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įrengtame greitintuve – vykdė protonų susidūrimus.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkai, vykdantys tyrimus Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu, pradėjo paskutinių 2010 metais eksperimentų seriją. Šiuo metu vykdomas protonų pluoštų susidūrimo seansas, kuris turėtų pasibaigti po savaitės. Pasak CERN atstovų, LHC išgaunamas šviesis planuotą reikšmę pasiekė viena savaite anksčiau.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) fizikai, vykdantys eksperimentus Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC), užfiksavo naują efektą, kurio negali paaiškinti dabartinės dalelių fizikos teorijos. CERN išplatintame pranešime sakoma, kad straipsnį su neįprasto efekto aprašymu mokslininkai pateikė recenzuoti vienam mokslo žurnalui. Straipsnio autoriai analizavo duomenis, gautus šio greitintuvo CMS (Compact Muon Solenoid) detektoruje.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) – organizacijos, kuri kuruoja Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) darbą – 2011–2015 metų biudžetas sumažintas 250 milijonais eurų, praneša „Physics World“, remdamasis CERN direktoriaus Rolfo Dieterio-Heuerio pranešimu. R. Heueris pažymi, kad sumažintas biudžetas neatsilieps LHC darbui ir nepalies daugelį kitų eksperimentų, kuriuos vykdo CERN.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) dar tik pradeda žmonijai pateikti pirmuosius fundamentalius fizikos atradimus, tačiau fizikai jau dabar rezga dar grandioziškesnius projektus. Artimiausiuose jų planuose – 32 km ilgio ir 6,7 milijardų dolerių vertės tiesinis greitintuvas, kurio statybų pradžia numatyta 2012 metams.

Fizikos mokslų daktaras Juozas Vaitkus dirba pasaulio fizikų meka vadinamame didžiausiame mokslo centre „Cern“, kur vadovauja mokslininkų grupei, prisidedančiai prie didžiojo hadrono dalelių greitintuvo modernizacijos projekto. Profesorius, dirbęs didžiausiose pasaulio valstybėse, neapleidžia darbo Vilniaus universitete. Nes čia, pasirodo, yra unikalūs Lietuvos mokslininkų sukurti įrenginiai, kokiais negali pasigirti jokia valstybė.

Patobulinus LHC apsaugos nuo perkrovų posistemes, per paskutiniąsias dvi praėjusio mėnesio savaites Didžiajame hadronų priešpriešinio srautų greitintuve paleisti didesnio intensyvumo spinduliai. Dalelių galia kol kas išlieka ta pati - 3.5TeV - tačiau vienu metu paleidžiamų dalelių skaičius išaugo nuo 2 „porcijų“ po 10 milijardų protonų iki 6 „porcijų“ po 20 milijardų protonų. Grafikas, kuriame vaizduojamas dalelių susidūrimų generuojamo šviesio padidėjimas, padidinus jų srauto intensyvumą.

Europos mokslininkai teigia greičiausiai išsiaiškinę vieną ilgiausiai gyvavusių dalelių fizikos paslapčių, susijusių su trūkstamais neutrinais. Jei šiuos atradimus patvirtins vėlesni bandymai, jie mes iššūkį vadinamojo Standartinio fizikos modelio esminėms idėjoms ir gali turėti didžiulę įtaką mūsų supratimui apie medžiagą visatoje, teigia tyrėjai.

Lietuvis fizikas, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvos plėtotojų Juozas Vidmantis Vaitkus jau ne pirmą dešimtmetį dirba paslaptingajame CERN (tai prancūziško pavadinimo Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire santrumpa, reiškianti Europos Branduolinių tyrimų tarybą). Ši organizacija garsėja bene ambicingiausiais užmojais pasaulyje, apie kuriuos dažnai pateikiama kontroversiška informacija ir radikalio...

Dėl vandens nuotėkio šaldymo sistemoje sustabdytas Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC), pranešė Europos branduolinių tyrimų centras (CERN). Pasak CERN atstovo, davikliai užfiksavo nuotėkį distiliuoto vandens, kuris vėsina šaldymo sistemos siurblių ir magnetų maitinimo šaltinius, kontūre. Greitintuvas buvo sustabdytas. Šaltinių teigimu, jo prastova turėtų trukti apie 6 valandas. Šis LHC sistemų sutrikimas nelaikomas rimtu, teigia specialistai.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) fizikams Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve pavyko užregistruoti pirmąją gražiąją dalelę – mezoną B+.. Apie tai pranešė „LHCb“ eksperimento vykdytojai.  B+ taip pavadintas dėl to, kad yra sudarytas iš u kvarko ir b antikvarko, dar vadinamo gražiuoju antikvarku.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) fizikai teigia per savaitę sukūrę 10 mln. „mini Didžiųjų sprogimų“. Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, kuri remiasi CERN atstovu Jamesu Gilliesu, savaitę trukę bandymai su po žeme esančiu Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) pavyko labai sėkmingai. „Rezultatai labai geri.

Kovo 30 dieną Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) bus pradėti vykdyti 3,5 TeV energijos pluoštų susidūrimai, pranešė Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) atstovai. „Mes jau praktiškai pasirengę pirmiesiems realiems eksperimentams“, - pareiškė CERN Greitintuvų ir technologijų padalinio vadovas Steve‘as Myersas. Jis pridūrė, kad per likusias dienas reikės atlikti daug svarbių darbų, kai kurie iš jų labai sudėtingi.

Europos branduolinių tyrimo centre veikiantis Didysis hadronų priepriešinių srautų greitintuvas (LHC) kovo 19 d. pasiekė naują protonų pluoštų energijos rekordą, pranešė CERN atstovai. Dabar greitintuvo energija išaugo iki 3,5 tetraelektronvoltų (TeV). Artimiausiu metu mokslininkai planuoja pradėti protonų pluoštų susidūrimus tokio energijos lygio sąlygomis. Po to LHC turėtų be pertraukos veikti pusantrų ar dvejus metus, o jo maksimali pluoštų susidūrimo energija bus padidinta iki 7 TeV.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) šiemet ir veikiausiai iki pat 2012 m. veiks tik puse maksimalios savo galios, remdamasis Europos branduolinių tyrimų centro Greitintuvų ir technologijų direktoriumi Steve‘u Myersu pranešė „ScienceNOW“. Anksčiau buvo skelbiama, kad CERN mokslininkai LHC pluoštų susidūrimo energiją iki šių metų kovo planavo padidinti iki 7 TeV – tai sudaro pusę maksimalaus greitintuvo galingumo.

Artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais Didžiajame priešpriešinių srautų greitintuve (LHC), vakar pasiekusiame tokios paskirties greitintuvų energijos rekordą, prasidės pirmieji eksperimentai, atversiantys naują puslapį materijos pažinimo srityje. Šis greitintuvas garsėja kaip itin įspūdingas inžinerinis projektas. Pasižvalgyti po jo vidų galima šiame tinklalapyje – virtualią tikrovę atkurs panoraminės Peterio McReady nuotraukos ir garso įrašai.

Keičiasi ne tik mados, bet ir mokslo bei technologijų tendencijos. Vienos temos tampa madingos, o kitos, nesubrandinusios sensacingų atradimų, pasitraukia į šešėlį. Pastaruoju metu daug kalbama apie genomo tyrimus, klimato prognozavimą, įvairius ekologiškus sprendimus. Daug dėmesio sulaukia nanotechnologijos. Todėl įdomu pažiūrėti, kokios temos vyrauja pasaulio spaudos puslapiuose bei TV ekranuose. Ir tai, kokias naujas problemas sprendžia mokslininkai.

Dalelių greitintuvai sukuria juodąsias skyles, kurios prarys Žemę – pastaruoju metu panašių kalbų pasigirsta ne tik filmų kūrėjų tarpe. Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (JAV) profesoriaus Steve`o Giddingso verdiktas aiškus: tai tik mokslinė fantastika. S. Gidingsas kartu su Michelangelo Mangano iš Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) tyrė teorinį mikroskopinių juodųjų skylių elgesį.