• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) dar tik pradeda žmonijai pateikti pirmuosius fundamentalius fizikos atradimus, tačiau fizikai jau dabar rezga dar grandioziškesnius projektus.

REKLAMA
REKLAMA

Artimiausiuose jų planuose – 32 km ilgio ir 6,7 milijardų dolerių vertės tiesinis greitintuvas, kurio statybų pradžia numatyta 2012 metams.

REKLAMA

Šią savaitę Paryžiuje vykstančioje aukštos energijos dalelių fizikos konferencijoje specialistai planuoja aptarti „senamadiško“ tiesinio greitintuvo konstravimo idėjas. 32 kilometrų ilgio Tarptautinis Tiesinis greitintuvas (International Linear Collider – ILC) turėtų būti daugiau kaip 10 kartų ilgesnis nei artimiausias tokio pat tipo konkurentas – Stenforde veikiantis dar 1962 metais startavęs tiesinis greitintuvas SLAC.

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindinė ILC užduotis būtų tirti elektronų ir pozitronų susidūrimų metu vykstančius reiškinius. Dalelėms tenkančios energijos požiūriu, sistema būtų mažiau galinga nei žiedinės konstrukcijos LHC arba „Fermilab“ priklausantis „Tevatron“, tačiau juo būtų galima atlikti tikslesnius matavimus. Esminis tokio sumanymo motyvas – ILC galėtų patvirtinti ir patikslinti LHC padarytus atradimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žiediniai greitintuvai – tokie kaip LHC ir „Tevatron“ – daleles gali įgreitinti ilgesnėje greitėjimo atkarpoje, sukant jas ta pačia rato formos trajektorija tiek kartų, kiek reikia. Be to, vieną kartą susidūrimą „praleidusi“ dalelė nėra prarandama, kaip kad tiesinio greitintuvo atveju – ji gali skristi žiedu tol, kol galiausiai susiduria su kitomis dalelėmis.

REKLAMA

LHC eksperimentams naudoja vandenilio protonus; jie yra įgreitinami iki didelių greičių, taip jiems suteikiant didelį kinetinės energijos kiekį. Dviems protonų spinduliams susidūrus vienas su kitu, protonai skyla į sudedamąsias dalis. Šių sudedamųjų dalių tarpe mokslininkai bando aptikti kvarkus ir kitokias subatomines daleles. Padidindami dalelių greitį, mokslininkai tikisi, kad proporcingai padidėja ir tikimybė užfiksuoti „egzotiškas“ daleles, tokias kaip Higgso bozonas, kuris, kaip manoma, suteikia masę kitoms dalelėms.

Tačiau tokie susidūrimai (arba kolizijos) vyksta palyginti netvarkingai. „Tai panašu į dviejų apelsinų, lekiančių 70 km/h greičiu, susidūrimą – vaisiaus fragmentai ir sultys ištykšta į visas puses“, – pateikia analogiją ILC Europos padalinio vadovas Braienas Fosteris (Brian Foster).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų