greitintuvas

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas CERN laboratorijoje, netoli Ženevos, Šveicarijoje, ketvirtadienį buvo išjungtas ruošiantis dvejus metus truksiantiems remonto darbams, praneša BBC. Dalelių greitintuvas labiausiai žinomas dėl savo vaidmens 2012 metų pabaigoje aptinkant Hugso bozoną. Bet netrukus po dalelių greitintuvo atidarymo 2008 metais įvyko techninių nesklandumų ir greitintuvas niekuomet neveikė savo visu pajėgumu. Tikimasi iki 2014 metų pabaigos šiuos trūkumus pašalinti.

Visiems, kurie tikėjosi, kad atrastasis Higgso bozonas praskins kelią visiškai naujam gamtos supratimui, greičiausiai teks nusivilti. Bent jau taip rodo naujausi Didžiojo hadronų greitintuvo duomenys. Mokslininkai, dirbantys su LHC, nerado jokių įrodymų, kad naujoji dalelė, atrasta šiemet, yra kas nors daugiau nei paprasčiausia – ir nuobodžiausia – Higgso bozono rūšis, rašo guardian.co.uk.

Su Didžiuoju hadronų greitintuvu (LHC) dirbantys mokslininkai aptiko vieną rečiausių dalelės irimų, stebimų gamtoje. Šis atradimas – rimtas smūgis fizikos teorijai, vadinamai supersimetrija, praneša BBC. Supersimetrija išpopuliarėjo kaip būdas paaiškinti kai kuriuos neatitikimus tradicinėje subatominės fizikos teorijoje, vadinamoje Standartiniu modeliu.

Atradusi mažiausią dalelę, kuri galėtų egzistuoti, CERN mokslininkų komanda svarsto planus imtis didesnių projektų ir statyti visiškai naują greitintuvą, padėsiantį tirti traukos paslaptis. Komanda, šią vasarą atradusi Higgso bozoną, žvelgia į ateitį ir siūlo statyti visiškai naują požeminį greitintuvą, kurio ilgis siektų 80 kilometrų. Tai tris kartus daugiau nei dabartinio greitintuvo, besidriekiančio po Ženeva.

Tikimybė, kad į Higgso bozoną panaši dalelė, apie kurios atradimą paskelbta liepos 4 dieną, egzistuoja, tapo dar didesnė. Ši dalelė – dešimtmečius trunkančios paskutinės trūkstamos Standartinio modelio dalies paieškos objektas. Ji turėtų padėti paaiškinti, kodėl medžiaga turi masę, praneša BBC. Higgsą medžiojanti mokslininkų komanda iš Didžiojo hadronų greitintuvo pranešė, kad tikimybė, jog jis egzistuoja, siekia „5,8 sigma“ lygį.

Tyrėjai teigia garsu pavertę Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) „Atlas“ eksperimento duomenis, o tai leidžia „išgirsti“ naujai atrastą į Higgso bozoną panašią dalelę, pramintą „dieviškąja“. Jų gautas rezultatas – melodija, primenanti habaneros, kubietiško šokio, XIX amžiaus pradžioje išpopuliarėjusio Ispanijoje, ritmus. Praėjusią savaitę CERN paskelbė ištyrę LHC surinktus duomenis ir aptikę į Higgso bozoną panašią dalelę.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) vykusiame seminare buvo pristatyti naujausi Higgso bozono paieškų rezultatai. Jie patikimai liudija, kad maždaug 126,5 GeV masės ribose aptiktas naujas,pats sunkiausias bozonas, kuris gali būti perversmą fizikoje galintis sukelti Higgso bozonas. Iš pradžių LHC greitintuvo CMS eksperimento mokslininkų kolaboracijos atstovas Joe Incandela pranešė apie naujos dalelės atradimą.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkai atrado naują elementariąją dalelę, remdamasi savo šaltiniais šioje organizacijoje pranešė svetainė „Nature News“. Kol kas neaišku, ar tai yra garsusis Higgso bozonas, kurio pėdsakus bando aptikti Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) eksperimentus vykdantys mokslininkai, sakoma pranešime.

Amerikos mokslininkai aptiko tvirtų užuominų, kad Higgso bozonas egzistuoja ir buvo sukurtas Ilinojuje esančiame dalelių greitintuve, rašo LiveScience.com.

Europos branduolinių  mokslinių tyrimų organizacija (CERN) kitą mėnesį žada paskelbti, ar dalelių greitintuve atlikti eksperimentai padėjo aptikti nesugaunamą „dieviškąją dalelę“. Higgso bozonu vadinama dalelė yra standartinio fizikos modelio trūkstama teorinė grandis. Manoma, kad ji objektams suteikia masę, tačiau iki šiol mokslininkams nepavyko to aiškiai nustatyti.

Pasirodo, didžiausiame pasaulyje atomų greitintuve dėl Mėnulio traukos taip pat vyksta potvyniai bei atoslūgiai. Mėnulis, kuris savo gravitacija traukia Žemės vandenynus, panašiai veikia ir Didįjį hadronų greitintuvą (LHC), tad fizikams reikia periodiškai sureguliuoti šį ypač jautrų įrenginį, praneša SPACE.com. Greitintuvas – 27 kilometrų ilgio žiedas, įrengtas po žeme Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje. Jame įgreitinami protonai ir vėliau vykdomi jų susidūrimai.

Šią savaitę Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) pradės veikti didžiausiu iki šiol 4 TeV galingumu, pranešė Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) atstovai. Skelbiama, kad pirmieji 4 teraelektronvoltų energijos pluoštų susidūrimai prasidės balandžio mėnesį. Tuo tarpu 4 TeV energijos režimu  LHC greitintuvas pradės veikti jau naktį iš šio penktadienio į šeštadienį, sakoma pranešime.

Su JAV „Tevatron“ greitintuvu dirbantys mokslininkai teigia užfiksavę galimų užuominų apie Higgso bozoną. Tai suteikia daugiau svorio minčiai, jog Higgso bozonas, neva suteikiantis masę visoms kitoms dalelėms, egzistuoja esant 125 gigaelektronvoltų masei. Tačiau šie nauji duomenys nėra statistiškai pakankamai tikslūs, kad juos būtų galima vadinti „atradimu“, praneša BBC.

Fizikai Didžiajame hadronų greitintuve tikisi, kad susidūrimų energijos padidinimas pagaliau išspręs Higgso bozono klausimą. Netgi didžiausiam pasaulio dalelių daužytuvui reikia energijos antplūdžio.

Danijos Nielso Bohro instituto fizikas iš „Lego“ sukonstravo vieną iš dviejų pagrindinių Didžiojo hadronų greitintuvo dalelių detektorių. Įrenginio kopija savo masteliu atitinka mažus „Lego“ inžinierius, vaikštančius jo koridoriais, rašo britų „Daily Mail“. Sacha Mehlhase modeliui sukurti sunaudojo 9,5 tūkst. „Lego“ kaladėlių. Tam jam prireikė 35 valandų. Nielso Bohro institutas sumokėto 2 tūkst.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) dirbantys mokslininkai aptiko naują dalelę. Naujoji dalelė pavadinta „Chi-b(3P)“, praneša BBC. Ji gali padėti mokslininkams suprasti jėgas, kurios jungia medžiagą. Dalelė „Chi-b(3P)“ yra aktyvesnė „Chi“ dalelės, kuri buvo pastebėta per ankstesnius bandymus, atmaina.

Gali būti, kad drovusis Higgso bozonas pagaliau apsireiškė Didžiajame protonų greitintuve (Large Hadron Collider (LHC)). Abu pagrindiniai detektoriai, ATLAS ir CMS, pateikė lengvo Higgso bozono (Hb) užuominas. Jeigu jos pasitvirtins, vienintelė Standartinio modelio skylė bus užpildyta. Kas jaudina dar labiau, tai tokios masės Hb – apie 125 gigaelektronvoltų – praminamas kelias į nepažymėtą teritoriją. Tokiam plunksnos lengvumui stabilizuoti reikėtų bent vienos naujo tipo dalelės.

Penktadienį sustabdytas beveik ketvirtį amžiaus galingiausio pasaulio dalelių greitintuvo titulu didžiavęsis „Tevatron“. „Tevatron“ veikti pradėjo 1985 metais, jis buvo JAV Energetikos departamento Fermi nacionalinės greitintuvo laboratorijos dalis, praneša naujienų agentūra AFP.

LHCb detektorius tikslina gautus rezultatus Rezultatai, kuriuos Mumbajuje (Indija) pristatė CERN atstovai, dalyvaudami kas dvejus metus rengiamoje Leptonų ir fotonų konferencijoje, kol kas yra patys tiksliausi kalbant apie daleles, vadinamas B mezonais. Šios dalelės padeda tyrinėti materijos ir antimaterijos asimetriją. Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo b detektorius (LHCb) registruoja, kaip B mezonai skyla į kitas daleles.

Fizikai, daug metų besivaikantys dalelės, kuri galbūt suteikė materijai masę, pradėjo abejoti jos egzistavimu. Per konferenciją Indijoje CERN tyrimų centro, kuriame įrengtas Didysis hadronų greitintuvas, mokslininkai teigė, kad „nepagaunamoji Higgso dalelė, jeigu ir egzistuoja, beveik nebeturi vietų slėptis". Kita vertus, pasak centro direktoriaus Sergio Bertolucci, patvirtintas dalelės trūkumas „parodys kelią link naujos fizikos". Pagal teoriją, vadinamą standartiniu fizikos modeliu, Higgso...

Keista, kad nuo Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) paleidimo praėjus beveik trejiems metams, interneto platybėse vis dar galima išgirsti pasakojimų, esą ši mašina be jokio gailesčio sunaikins mūsų Žemę. Galbūt tokias fantazijas skatina faktas, jog pilnu pajėgumu greitintuvas pradės veikti tiktai 2014 metais.

Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu  (LHC) eksperimentus atliekantys mokslininkai nerado jokių supersimetrinių dalelių egzistavimo įrodymų. Prieš 20 metų sukurtai dalelių fizikos supersimetrijos teorijai, itin sklandžiai aprašančiai mikropasaulyje vykstančius reiškinius, iškilo rimtas pavojus: pirminiais duomenimis, šios teorijos nepavyko patvirtinti Europos branduolinių tyrimo centro  (CERN) LHC greitintuvu atliekamais eksperimentais, praneša BBC.

Higgso bozonas vis dar nerastas, bet galbūt reikėtų labiau nerimauti dėl to, ko dar Didysis hadronų greitintuvas iki šiol neaptiko. Tokia pagrindinė šią savaitę Grenoblyje, Prancūzijoje, vykusios konferencijos žinia, kur fizikai susirinko pergalvoti pirmuosius galingiausio pasaulyje dalelių greitintuvo, įrengto netoli Ženevos, Šveicarijoje, ir valdomo Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN), rezultatus.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) eksperimentus vykdantys fizikai pranešė užregistravę „įtartinus" įvykius, kurie gali liudyti vadinamosios „dieviškosios dalelės“ – Higgso bozono – egzistavimą.

Didžiuliame greitintuve vykdant atomų susidūrimus, fizikams pavyko atrasti naują dalelę, kuri, anot jų, yra sunkesnė įprasto neutrono giminaitė. Dalelė vadinama neutralia Xi-sub-b. Ją pavyko sukurti „Fermilab“ „Tevatron“ dalelių greitintuve Ilinojuje. Tačiau dalelė egzistavo vos akimirksnį, o tuomet suiro į lengvesnes daleles, praneša LiveScience.com. „Fermilab“ mokslininkams atliekant eksperimentus, 6,3 kilometrų ilgio žiede dalelės lekia beveik šviesos greičiu.

Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) bandymai yra tokie sėkmingi, kad jau spėliojama apie tai, jog aukštesniųjų matmenų egzistavimą galbūt pavyks įrodyti jau kitais metais. Didįjį hadronų priešpriešinių srautų greitintuvą (LHC) inžinieriai konstravo kelerius metus. Buvo manoma, jog prireiks dar kelerių, kol bus gauti pirmieji mokslo požiūriu vertingi rezultatai. Tačiau CERN specialistų džiaugsmui ilgai laukti neteko.

Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) šį mėnesį prasideda naujas eksperimentų ciklas, kurio metu bus bandoma išsiaiškinti, kaip atrodė materija pačioje Visatos aušroje. Šiuo tikslu bus naudojami švino jonai, kurių įgreitinti srautai, susidūrę vienas su kitu, turėtų sugeneruoti miniatiūrinius „didžiuosius sprogimus". Planuojama, kad eksperimentų serija truks keturias savaites.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkai, vykdantys tyrimus Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu, pradėjo paskutinių 2010 metais eksperimentų seriją. Šiuo metu vykdomas protonų pluoštų susidūrimo seansas, kuris turėtų pasibaigti po savaitės. Pasak CERN atstovų, LHC išgaunamas šviesis planuotą reikšmę pasiekė viena savaite anksčiau.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) dar tik pradeda žmonijai pateikti pirmuosius fundamentalius fizikos atradimus, tačiau fizikai jau dabar rezga dar grandioziškesnius projektus. Artimiausiuose jų planuose – 32 km ilgio ir 6,7 milijardų dolerių vertės tiesinis greitintuvas, kurio statybų pradžia numatyta 2012 metams.

Tarp branduolio fizikos specialistų pasklido gandas, kad JAV nacionalinės Fermi laboratorijos priešpriešinių srautų greitintuve „Tevatron“ atrasta „dieviškoji dalelė“ – Higgso bozonas. Apie tai savo interneto dienoraštyje pranešė Padujos universiteto (Italija) fizikos profesorius Tommaso Dorigo, skelbia „Telegraph.co.

Patobulinus LHC apsaugos nuo perkrovų posistemes, per paskutiniąsias dvi praėjusio mėnesio savaites Didžiajame hadronų priešpriešinio srautų greitintuve paleisti didesnio intensyvumo spinduliai. Dalelių galia kol kas išlieka ta pati - 3.5TeV - tačiau vienu metu paleidžiamų dalelių skaičius išaugo nuo 2 „porcijų“ po 10 milijardų protonų iki 6 „porcijų“ po 20 milijardų protonų. Grafikas, kuriame vaizduojamas dalelių susidūrimų generuojamo šviesio padidėjimas, padidinus jų srauto intensyvumą.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) fizikai teigia per savaitę sukūrę 10 mln. „mini Didžiųjų sprogimų“. Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, kuri remiasi CERN atstovu Jamesu Gilliesu, savaitę trukę bandymai su po žeme esančiu Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) pavyko labai sėkmingai. „Rezultatai labai geri.

Jeigu eksperimentas patvirtins fizikų iškeltą teoriją, tai gali padėti tyrinėtojams geriau suprasti protonų, kurie kartu su neutronais sudaro atomo branduolį, savybes. Tai būtų labai svarbus žingsnis fizikos mokslui - kol kas protono struktūra yra nežinoma. Kokio visgi dydžio yra protonas? Ši dalelė yra tokio dydžio, kad plika akimi jos pamatyti negali joks gyvas pasaulio sutvėrimas. Ją realiai galima tik įsivaizduoti, teigia mokslininkai.

Artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais Didžiajame priešpriešinių srautų greitintuve (LHC), vakar pasiekusiame tokios paskirties greitintuvų energijos rekordą, prasidės pirmieji eksperimentai, atversiantys naują puslapį materijos pažinimo srityje. Šis greitintuvas garsėja kaip itin įspūdingas inžinerinis projektas. Pasižvalgyti po jo vidų galima šiame tinklalapyje – virtualią tikrovę atkurs panoraminės Peterio McReady nuotraukos ir garso įrašai.