Apie Visatos greičio rekordą pagerinusias daleles pranešę mokslininkai teigia ketinantys peržiūrėti prieštaringai įvertintą eksperimentą.
„Naujas bandymas prasidėjo prieš dvi ar tris dienas“, – teigė Prancūzijos nacionalinio branduolinės fizikos ir dalelių fizikos instituto, dar vadinamo IN2P3 direktoriaus pavaduotojas Stavrosas Kasavenas.
„Kritikai teigia, kad mūsų gauti rezultatai – statistinė gudrybė. Bandymas turėtų padėti tai išsiaiškinti“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Rugsėjo 23 dieną mokslininkai apstulbino dalelių fizikus pareiškę užfiksavę neutrinus, kurie keliavo maždaug 6 kilometrais per sekundę greičiau nei šviesos greitis, kuris, anot Alberto Einsteino, yra didžiausias įmanomas.
Neutrinai matuoti 732 kilometrų trajektorijoje, jungiančioje Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją (CERN) Šveicarijoje ir laboratoriją Italijoje.
Įvykus sudėtingoms transformacijoms, keli protonai į galinę stotelę pasiekė kaip neutrinai, keliaujantys per Žemės plutą.
CERN ir Gran Sasso laboratorijos Italijoje mokslininkai vadinamojo „Opera“ eksperimento rezultatus tyrė beveik pusmetį ir tik tuomet apie juos paskelbė viešai.
Jis pripažino buvę priblokšti ir norintys surasti paaiškinimą. Jų atradimai nebuvo paskelbti žurnale su kitų specialistų vertinimais.
Nuo to laiko atviras internetinis leidinys „Arxiv“ sulaukė daugybės tam skirtų straipsnių. Kai kurie nurodo pastebėtus netikslumus, pažymėdami, kad vos dėl smulkiausio nuokrypio matavimuose galima gauti rezultatą, kai neutrinai keliauja greičiau už šviesą.
Anot S. Kasaveno, CERN tam skirtą protonų srautą leis iki lapkričio 6 dienos. Sumanymo tikslas – įvertinti šiek tiek pakeistą matavimo metodą.
Jei tai pasiteisins, tas pats metodas bus panaudotas didesniame, „labai svarbiame“ eksperimente, kuris bus vykdomas balandį, pridūrė jis.
„Dabar norime siųsti naują srautą protonų, kurie generuojami paketais, gyvuojančiais po vieną ar dvi nanosekundes, o tarpas tarp kiekvieno paketo būtų 500 nanosekundžių. Taip sugebėsime neutrinus išmatuoti po vieną, tačiau tam mums reikia srauto, kuris būtų šimtą kartų mažesnio intensyvumo nei ankstesnis“, – aiškino jis.