šviesos greitis

Neretai suvokti tam tikrus dydžius yra beveik neįmanoma: jų skaitinės vertės būna nepaprastai didelės. Tokiais atvejais praverčia vizualizacija. Kad ir ši, padedanti suvokti, koks iš tikrųjų yra šviesos greitis. „Visua.ly“ sukūrė infogramą, kurioje pagrindinis sumanymas – labai paprastas: šviesos greitis lyginamas su kitų mums gerai žinomų dalykų greičiais. Tai – viena iš retų progų apčiuopti, koks baisus tai dydis.

Naujausiose fizikos mokslo tyrimų publikacijose skelbiama, kad šviesos greitis vakuume nebūtinai yra nekintama konstanta, nes pats vakuumas visai nėra tuščias. Marselio Urbano (Marcel Urban) iš Paris-Sud universiteto vadovaujami prancūzų fizikai apskaičiavo, kad fotono greitis vakuume kinta maždaug 50 kvintilijonų sekundės dalies (50 atosekundžių) kvadratiniame metre, informuoja „Physorg.

Astronomai skelbia išmatavę vienos iš galaktikų centre tūnančios supermasyvios juodosios skylės sukimosi greitį. Daugiau kaip 3,2 mln. kilometrų skersmens (8 nuotoliai nuo Žemės ligi Mėnulio) neįsivaizduojamai tankus rutulys aplink savo ašį sukasi taip greitai, jog jo paviršius skrieja beveik šviesos greičiu.

Modernių technologijų šalininkai siūlo investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, pavyzdžiui, saulės kolektorius. Inovatyviems sprendimams vis dažniau ryžtasi ir lietuviai. Saulę, galingiausią energijos šaltinį Žemėje, šiuo metu ruošiamasi „įkinkyti“ ir mūsų rajone – prie Mažonų statomas saulės kolektorių parkas.

Greitesnio už šviesą neutrino sakmė oficialiai baigta. Kiote (Japonija) vykusioje konferencijoje „Neutrinas 2012“ OPERA projekto vykdytojai paskelbė, kad pagal naujausių matavimų duomenis neutrinų greitis yra beveik toks pat, kaip šviesos. „Nors kai kuriems būtų patikęs kitoks rezultatas, giliai širdyje būtent to ir tikėjomės“, – pasakė CERN tyrimų direktorius Sergio Bertolucci. Viskam nurimus, OPERA grįžta prie tikrojo darbo – surasti tau neutrinus.

Italui Guglielmo Marconi 1895 m. išradus radiją, žmonija į kosmosą radijo bangas transliuoja jau daugiau kaip šimtą metų. Tai reiškia, jog žinia apie žmonijos civilizaciją pasklido mažiausiai 100 šviesmečių spinduliu. Per tą laiką būta ir sąmoningų pastangų – viliantis, jog signalą išgirs proto broliai. Tiesa, net ir 200 šviesmečių skersmens radijo „burbulas“ Paukščių Tako galaktikos tyruose, kurių skersmuo – maždaug 118 800 šviesmečių, tėra tik smulki dulkelė bekraštėje vakuuminėje dykumoje.

Kartais teigiama, jog priežastis, dėl kurios negalima skrieti greičiau už šviesą, yra ta, kad didėjant skriejimo greičiui atitinkamai auga jūsų masė. Kitaip tariant, kad ir kiek jūsų žvaigždėlaivis sugebėtų suteikti energijos, jus priartėsite prie tokio taško, kuriame nebepavyks pagreitėti, nes jūsų masė artės prie begalybės atžymos. Toks mąstymas geriausiu atveju yra nepilnas tikrovės atspindys ir nėra itin tinkamas bandant paaiškinti, kodėl niekada nejudėsime greičiau už šviesą.

Mokslininkai teigia, kad jų kolegos, eksperimentavę su neutrinais ir nustatę, kad šios dalelės keliavo greičiau nei šviesa, suklydo. Anot jų, tai rodo faktas, jog dalelės neišskyrė tam tikro spinduliavimo. Vienas iš grupės fizikų teigia, kad šiuos naujausius prieštaravimus rezultatams, gautiems toje pačioje Italijos laboratorijoje, „sunku nuginčyti“, rašo lifeslittlemysteries.com. Tinklalapyje arXiv.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) dirbanti tarptautinė fizikų grupė, užfiksavusi, kad eksperimentuojant su neutrinų pluoštais šių dalelių greitis viršijo šviesos greitį, pranešė kruopščiai patikrinusi tyrimų rezultatus ir atlikusi papildomą bandymą. Rezultatai dar kartą patvirtino šviesos greičio viršijimo faktą.

Apie Visatos greičio rekordą pagerinusias daleles pranešę mokslininkai teigia ketinantys peržiūrėti prieštaringai įvertintą eksperimentą. „Naujas bandymas prasidėjo prieš dvi ar tris dienas“, – teigė Prancūzijos nacionalinio branduolinės fizikos ir dalelių fizikos instituto, dar vadinamo IN2P3 direktoriaus pavaduotojas Stavrosas Kasavenas. „Kritikai teigia, kad mūsų gauti rezultatai – statistinė gudrybė. Bandymas turėtų padėti tai išsiaiškinti“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Nors visai neseniai fizikos pasaulį sudrebinusi naujiena, esą neutrinai sugebėjo viršyti šviesos greitį, privertė suklusti didelį ir mažą, vis dėlto nėra jokio pagrindo įsivaizduoti, jog kažkas gali judėti didesniu nei 300 tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu. Iš tikrųjų tokia mintis yra tiesiog nelogiška.

Jei pranešimai apie daleles, keliaujančias greičiau nei šviesa, pasitvirtins, tai supurtys šiuolaikinės fizikos pamatus. Ir galbūt pakeis mokslininkų mąstymą apie keliones laiku, rašo Livescience.com. Tačiau fizikai kol kas skeptiškai vertina pranešimus, kad subatominės dalelės, vadinamos neutrinais, iš tiesų laužo kosminę taisyklę, teigiančią, kad niekas nekeliauja greičiau nei šviesa.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) dirbančios tarptautinės fizikų grupės nariai paskelbė trejus metus vykdytų eksperimentų rezultatus, kurie gali paneigti pamatinį Alberto Einsteino Specialiosios reliatyvumo teorijos teiginį apie tai, kad bet kokiomis išorės sąlygomis ir aplinkybėmis šviesos greičio viršyti neįmanoma.

Pademonstruodami, kad vienas vienintelis fotonas negali keliauti didesniu nei šviesos greičiu, mokslininkai įrodė, kad kelionės laiku neįmanomos. Honkongo fizikai teigia įrodę, kad fotonas paklūsta Alberto Einsteino teorijai, kad niekas negali keliauti didesniu nei šviesos greičiu, taip pademonstruodami, kad, išskyrus mokslinę fantastiką, kelionės laiku yra neįmanomos.

Visiems žinoma taisyklė, kad niekas gamtoje negali judėti greičiau už šviesos greitį vakuume, yra vienas pagrindinių gamtos dėsnių. Iki šiol šviesos greičio riba buvo patikrinta informacijai, perduodamai didelės fotonų grupės. Fizikai pradėjo spėlioti, ar vienas fotonas ir jo perduodama informacija gali viršyti šviesos greitį? Naujame tyrime mokslininkai sukūrė vieną kontroliuojamos bangos formos fotoną ir parodė, kad atskiri fotonai taip pat neviršija šviesos greičio ribą.

Metamedžiagos – substancijos, pasižyminčios gebėjimu manipuliuoti elektriniais ir magnetiniais laukais. Keičiant jų parametrus, elektromagnetinių bangų sklidimą galima pakeisti labai egzotiškais būdais; pavyzdžiui, jų pagrindu galima būtų sukurti nematomą apsiaustą, arba ketvirtį šviesos greičio išvystantį erdvėlaivį. Pasirodo, kad bent teoriniu požiūriu egzistuoja panašumai tarp to, kaip metamedžiaga išlenkia šviesos spindulius ir to, kaip šviesą išlenkia gravitacija.