neutrinai

Pasitrauk į šalį, Higso bozone: JAV valdžia nusprendė, kad geriausias būdas šaliai prisidėti prie dalelių fizikos yra sukurti pirmaujančią pasaulyje neutrinų tyrimo programą. Neutrinai yra sunkiai aptinkamos dalelės, retai sąveikaujančios su kitomis medžiagomis. Manoma, kad trys jų rūšys turi skirtingas mases, tačiau galimybės tai ištirti dabartiniais jutikliais yra ribotos. 2011 jie sumirgėjo antraštėse, kad eksperimentai rodė, kad neutrinai skrieja greičiau už šviesą.

Detektorius OPERA užfiksavo trečią istorijoje neutrinų virsmo atvejįItalijos Alpėse veikiančiu neutrinų detektoriumi OPERA dirbantys fizikai užfiksavo ypatingai retą įvykį – miuoninio neutrino virsmą į tau-neutriną. Toks virsmas leidžia paaiškinti antimedžiagos išnykimą visatoje, agentūrai „RIA Novosti“ pranešė viena iš eksperimento vykdytojų, Lebedevo fizinių mokslų instituto Elementariųjų dalelių laboratorijos vedėja Natalija Poluchina.

Profesorė Agnieška Zalevska (Agnieszka Zalewska) vadovaus Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) tarybai. Tai pirmoji istorijoje moteris ir pirmoji lenkė, kuri vadovaus tyrimams didžiausioje Europos laboratorijoje.

Greitesnio už šviesą neutrino sakmė oficialiai baigta. Kiote (Japonija) vykusioje konferencijoje „Neutrinas 2012“ OPERA projekto vykdytojai paskelbė, kad pagal naujausių matavimų duomenis neutrinų greitis yra beveik toks pat, kaip šviesos. „Nors kai kuriems būtų patikęs kitoks rezultatas, giliai širdyje būtent to ir tikėjomės“, – pasakė CERN tyrimų direktorius Sergio Bertolucci. Viskam nurimus, OPERA grįžta prie tikrojo darbo – surasti tau neutrinus.

Mokslininkai pirmą kartą panaudojo neutrinus, fundamentaliąsias daleles, reguliariai skrodžiančias Žemę, pasiųsti žinutei per gruntą. Tyrėjus jau ilgą laiką domino neutrinų komunikacijos galimybės, nes šios dalelės gali lengvai keliauti per medžiagą, taip pat ir planetą, nesustodamos, nesulėtėdamos ir nenukrypdamos, rašo LiveScience.com. Neutrinai – tai ypač mažos dalelės, beveik neturinčios masės ir neutralaus krūvio.

„Jei eksperimentas pagaliau pasisekė, patikrinkit kabelius“ – šis fizikų juodojo humoro perlas aiškiai buvo neįvertintas Italijos nacionalinės Gran Sasso branduolinių tyrimų laboratorijos mokslininkų, praėjusį rudenį pranešusių apie sensacingą atradimą – šviesos greitį viršijusius neutrinus.

Daugiau kaip 3 kilometrų gylyje Viduržemio jūroje numatomas statyti daugiau kaip pusės kilometro ilgio „teleskopas“ turėtų atskleisti naujas Visatos paslaptis. 870 mln. litų kainuosianti jūros gelmių observatorija ieškos Žemę iš kosmoso atakuojančių dalelių, vadinamų neutrinais, rašo telegraph.co.uk.

Mokslininkai teigia, kad jų kolegos, eksperimentavę su neutrinais ir nustatę, kad šios dalelės keliavo greičiau nei šviesa, suklydo. Anot jų, tai rodo faktas, jog dalelės neišskyrė tam tikro spinduliavimo. Vienas iš grupės fizikų teigia, kad šiuos naujausius prieštaravimus rezultatams, gautiems toje pačioje Italijos laboratorijoje, „sunku nuginčyti“, rašo lifeslittlemysteries.com. Tinklalapyje arXiv.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) dirbanti tarptautinė fizikų grupė, užfiksavusi, kad eksperimentuojant su neutrinų pluoštais šių dalelių greitis viršijo šviesos greitį, pranešė kruopščiai patikrinusi tyrimų rezultatus ir atlikusi papildomą bandymą. Rezultatai dar kartą patvirtino šviesos greičio viršijimo faktą.

Apie Visatos greičio rekordą pagerinusias daleles pranešę mokslininkai teigia ketinantys peržiūrėti prieštaringai įvertintą eksperimentą. „Naujas bandymas prasidėjo prieš dvi ar tris dienas“, – teigė Prancūzijos nacionalinio branduolinės fizikos ir dalelių fizikos instituto, dar vadinamo IN2P3 direktoriaus pavaduotojas Stavrosas Kasavenas. „Kritikai teigia, kad mūsų gauti rezultatai – statistinė gudrybė. Bandymas turėtų padėti tai išsiaiškinti“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Nors visai neseniai fizikos pasaulį sudrebinusi naujiena, esą neutrinai sugebėjo viršyti šviesos greitį, privertė suklusti didelį ir mažą, vis dėlto nėra jokio pagrindo įsivaizduoti, jog kažkas gali judėti didesniu nei 300 tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu. Iš tikrųjų tokia mintis yra tiesiog nelogiška.

Jei pranešimai apie daleles, keliaujančias greičiau nei šviesa, pasitvirtins, tai supurtys šiuolaikinės fizikos pamatus. Ir galbūt pakeis mokslininkų mąstymą apie keliones laiku, rašo Livescience.com. Tačiau fizikai kol kas skeptiškai vertina pranešimus, kad subatominės dalelės, vadinamos neutrinais, iš tiesų laužo kosminę taisyklę, teigiančią, kad niekas nekeliauja greičiau nei šviesa.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) dirbančios tarptautinės fizikų grupės nariai paskelbė trejus metus vykdytų eksperimentų rezultatus, kurie gali paneigti pamatinį Alberto Einsteino Specialiosios reliatyvumo teorijos teiginį apie tai, kad bet kokiomis išorės sąlygomis ir aplinkybėmis šviesos greičio viršyti neįmanoma.

Įsivaizduokite teleskopą, kuris savo mastais lenkia kartu sudėtus „Empire State Building“, „Chicago Sears Tower“ ir „Shanghai WTC“ dangoraižius. Būtent tokiomis statybomis šiuo metu užsiima astronomai - jie visą konstrukciją surinkinėja maždaug mylios (1,6 km) gylyje po Antarktidos ledu. Tačiau šis teleskopas nėra nukreiptas į dangų: jo ašis „žvelgia“ į Žemės centrą.

Mokslininkams pavyko atlikti tiksliausius iki šiol paslaptingosios neutrino dalelės masės matavimus, praneša BBC. Neutrinai kartais vadinami dalelėmis „vaiduokliais“, nes jie labai silpnai sąveikauja su kitomis medžiagos formomis. Ankstesni eksperimentai parodė, kad neutrinai turi masę, tačiau ji tokia maža, kad ją labai sunku išmatuoti. Naudodami didžiausio iki šiol atlikto galaktikų tyrimo duomenis, mokslininkai apskaičiavo, kad neutrino masė – ne didesnė kaip 0,28 voltų.

Europos mokslininkai teigia greičiausiai išsiaiškinę vieną ilgiausiai gyvavusių dalelių fizikos paslapčių, susijusių su trūkstamais neutrinais. Jei šiuos atradimus patvirtins vėlesni bandymai, jie mes iššūkį vadinamojo Standartinio fizikos modelio esminėms idėjoms ir gali turėti didžiulę įtaką mūsų supratimui apie medžiagą visatoje, teigia tyrėjai.