Daugiau kaip 3 kilometrų gylyje Viduržemio jūroje numatomas statyti daugiau kaip pusės kilometro ilgio „teleskopas“ turėtų atskleisti naujas Visatos paslaptis.
870 mln. litų kainuosianti jūros gelmių observatorija ieškos Žemę iš kosmoso atakuojančių dalelių, vadinamų neutrinais, rašo telegraph.co.uk.
Paprastai šios aukštos energijos dalelės pro planetą pralekia visai nepastebėtos, tačiau mokslininkai tikisi, kad naujasis teleskopas leis jiems užfiksuoti pėdsakus, kuriuos dalelės palieka, ir visiškai nauju būdu pažvelgti į visatą.
Europos Sąjungos finansuojamas projektas, kuris įvardintas prioritetiniu Europos astrofizikos infrastruktūros objektu, žada atskleisti naujų detalių apie kai kuriuos galingiausius įvykius visatoje, tarp kurių – supernovos ir net Didysis sprogimas.
Teleskopas, vadinamas Multikubinio kilometro neutrinų teleskopu arba KM3NeT, kaip tikimasi, padės atskleisti visiškai naujus, dar neatrastus reiškinius, nes jų neįmanoma aptikti naudojant įprastus dangaus tyrinėjimo metodus.
„Tai atvers naują langą į visatą. Didžioji dalis to, ką apie Visatą žinome iki šiol, surankiota tyrinėjant skirtingus elektromagnetinio spektro dažnius, tokius, kaip matoma šviesa ir rentgeno spinduliai“, – teigė Lee Thompsonas, neutrinų fizikos specialistas iš Sheffieldo universiteto, dirbantis prie KM3NeT projekto.
„Visatos tyrimas naudojant neutrinus – visiškai nauja ir šviežia idėja, kuri mums suteiks visai naują perspektyvą. Kosmose yra objektai, kurie, kaip mums žinoma, spinduliuoja neutrinus, tačiau ten gali būti ir tokių dalykų, kurie nematomi mūsų dabar naudojamais teleskopais“, – pridūrė jis.
Nedidelis KM3NeT teleskopo prototipas jau dabar veikia prie pietinės Prancūzijos pakrantės. Tikimasi, kad didesnio teleskopo statybos prasidės per artimiausius trejus metus. Tuomet po vandeniu didesniame nei 4 kubinių kilometrų plotyje bus išdėstyta 12 tūkst. paplūdimio kamuolio dydžio jutiklių.
Detektorius laikančios 0,8 kilometro virvės bus pritvirtintos prie jūros dugno iki 3 kilometrų gylyje, o juos vandenyje išlaikyti padės plūdurai.
Neutrinai yra fundamentaliosios subatominės dalelės, kurios, kaip manoma, sklinda iš sprogstančių žvaigždžių, vadinamų supernovomis, liekamų arba iš supermasyvių juodųjų skylių.
Kadangi neutrinai labai silpnai sąveikauja su kita medžiaga, tikimasi, kad jie pateiks informacijos apie tas visatos dalis, iš kurių šviesa Žemės šiuo metu nepasiekia, taigi taip galbūt pavyks daugiau sužinoti apie tai, kas yra tamsiųjų skylių ir supernovų viduje.
Taip pat tikimasi, kad neutrinai padės mokslininkams pirmą kartą aptikti tamsiąją medžiagą – paslaptingą medžiagą, kuri neskleidžia šviesos, tačiau, kaip manoma, sudaro daugiau kaip 83 proc. visatos.
Dažniausiai neutrinai, kurie keliauja šviesai artimu greičiu, pro Žemę prakeliauja į nieką neatsitrenkdami, tačiau kartais jie susiduria su atomais.
Statydami teleskopą vandenyje, kuris yra tankesnis nei oras, mokslininkai padidins tikimybę, kad neutrinas susidurs su jūros vandens atomais.
Po susidūrimo susidaro kitos dalelės, vadinamos miuonais bei smūgio banga, sukurianti trumpą mėlynos šviesos blyksnį, kurį jutikliai gali užfiksuoti.
Naudodami aplink esančių jutiklių duomenis ir atsekdami šios šviesos kryptį, fizikai dalės nustatyti neutrinų šaltinį ir sudaryti dangaus vaizdą.
„Viena didžiausių šio teleskopo keistenybių yra ta, kad vietoj to, kad žiūrėtume į viršų, mes žiūrėsime į apačią. Didelės energijos kosminiai neutrinai per Žemę pralekia taip lengvai, kad galime Žemę panaudoti kaip tam tikrą skydą kitoms dalelėms ir triukšmui išfiltruoti“, – kalbėjo L. Thompsonas.
„Tai reiškia, kad mes iš tiesų žiūrėsime į dangų iš priešingos Žemės pusės Viduržemio jūroje. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip elgtis keista – statyti teleskopą po vandeniu, kuris nukreiptas į apačią, o ne į viršų, tačiau tai pakeis mūsų požiūrį į Visatą“, – pridūrė jis.
