cern
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „cern“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „cern“.
Lietuvos lazerių specialistai kuria galingiausią pasaulyje lazerį
Lietuvos lazerių asociacijos narė UAB „Ekspla“ su partneriais užsiima galingiausio pasaulyje lazerio gamyba Čekijai ir Vengrijai. Kurdami alternatyvų pasaulyje neturinčius gaminius, Lietuvos lazerių specialistai įtraukia į veiklą mūsų šalies ir pasaulio mokslininkus, tarp jų ir dirbančius Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN). Lietuvos gamintojai būdami stiprūs mokslui skirtų lazerių rinkoje užima tvirtas pozicijas tarp visų pramoninių valstybių, rašo Lietuvos inžinerinės pramonės a...
Kodėl išsijungė didysis hadronų greitintuvas?
Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC), kuris yra galingiausias pasaulyje tokio tipo mokslinių tyrimų įrenginys, išsijungė po to, kai į aukštos įtampos transformatorių įlindusi kiaunė sukėlė trumpąjį jungimą. „Didelis elektros sutrikdymas“ greitintuve įvyko penktadienį 5 val. 30 min. vietos (6 val. 30 min.
Lietuvos mokslininkai - pasaulio mokslo elite
Lietuvos mokslininkai yra pasaulio mokslo elite, antradienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su didžiausio pasaulyje mokslo centro CERN vadovu Rolfu-Dieteriu Heueriu ir Lietuvos mokslo akademijos prezidentu Valdemaru Razumu. „Lietuvos mokslininkai – pasaulio mokslo elite. Tai, kad Lietuvos vardas įrašytas minint reikšmingiausius žmonijai mokslo pasiekimus – būtent jų nuopelnas“, - D.Grybauskaitė cituojama Prezidentūros pranešime.
Lietuvoje – didžiausio pasaulyje mokslo centro CERN vadovas
Lietuvoje šią savaitę viešintis didžiausio pasaulyje mokslo centro CERN direktorius Rolfas-Dieteris Heueris (Rolfas-Diteris Hujeris) su šalies vadovais, universitetų ir verslo atstovais tarsis dėl tolesnio bendradarbiavimo galimybių. Kaip BNS pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), dėl rūko atšaukus skrydį iš Varšuvos, CERN vadovas į Lietuvą atskris popiet.
VU mokslininkų sukonstruotas prietaisas tarnaus CERN
Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto (VU TMI) komanda, vadovaujama prof. Juozo Vidmančio Vaitkaus, vykdydama FP7 programos Europos ateities greitintuvų detektorių infrastruktūros tobulinimo projektą AIDA, Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) įdiegė radiacijos lauko kontrolės prietaisą, pagrįstą efektu, kuris atrastas Vilniaus universitete. Įrenginys skirtas dviem funkcijoms: radiacijos monitoringui ir greitintuvo protonų pluošto intensyvumo skerspjūvio kontrolei.
Velykinė CERN dovana
Pagaliau po dviejų metų tylos Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) Ženevoje vėl pradėjo veikti Didysis hadronų greitintuvas (LHC). Tai įvyko 2015 m. balandžio 5 d. 10:41 val. Pastaruoju metu fizikai, inžinieriai, technikai dirbo 24 val. per parą, 7 d. per savaitę, kad paleistų atnaujintą didžiausią pasaulyje mokslinį įrenginį LHS. Jis protonus įgreitina beveik iki šviesos greičio. 27 km žiedą 100 m gylyje po Žeme protonai per sekundę apskrieja 11 245 kartus.
Hadronų greitintuvas vėl pradeda darbą: Higso bozono atradimas – tik pradžia
Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve atrastas Higso bozonas – pirminė visatos mikrodalelė – tėra siūlo galas, vedantis į kitus atradimus, sako Vilniaus universiteto komandos Europos branduolinių tyrimų organizacijoje vadovas prof. Juozas Vaitkus. Jo teigimu, šios dalelės atradimas buvo tik vienas iš uždavinių, keliamų hadronų greitintuvui, ir ne ką svarbesnis už kitus.
Iš ko sudaryta Visata?
Pasaulį vaizduoju kaip didelę simfoniją, sakė žymus lietuvių kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Naujausi fizikų atradimai ir kosmologinės teorijos leidžia manyti, kad pasaulio struktūra primena labai harmoningą ir sudėtingą geometrinę figūrą. E8 teorijoje darniai sąveikauja visos jėgos ir visos elementariosios dalelės. Jos autorius Garrettas Lisi pamėgino sujungti Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją su kvantine teorija.
CERN vadovas R. D. Heueris: svajoju priartėti prie supratimo, kas yra juodoji materija
Giedrė Baltrušytė, „Pasaulio panorama“, LRT.lt Vienas didingiausių Didžiojo hadronų greitintuvo darbų galėtų būti juodosios materijos dalelių atradimas, sako Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN vadovas Rolfas Dieteris Heueris. „Asmeniškai svajoju kada nors priartėti prie supratimo, kas yra juodoji materija, nes būtent ji formuoja ir daro įtaką mūsų Visatai daug labiau nei matomoji materija. Ir aš tikrai labai noriu visa tai suprasti“, – teigia R. D. Heueris.
Brangiausias mokslo eksperimentas – filme „Dalelių karštinė“
„Pasaulis išnyks rugsėjo 10 dieną“– mirgėjo nuo antraščių žiniasklaida 2012-asiais, kai prie pabaigos artėjo didžiausias mokslo eksperimentas žmonijos istorijoje. Jame dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. mokslininkų iš 100 pasaulio šalių, tarp jų – ir Lietuvos. Visi kartu jie siekė atkurti sąlygas, egzistavusias vos kelios akimirkos po Didžiojo sprogimo, ir taip atrasti trūkstamą Visatos modelio grandį – Higso bozono dalelę, galimai paaiškinsiančią pasaulio sandaros paslaptis.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuva pasirašys atnaujintą bendradarbiavimo sutartį su CERN
Lietuva siekia tapti moderniausio pasaulyje mokslo centro nare. Penktadienį su Vilniuje viešinčia Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos delegacija bus pasirašyta atnaujinta bendradarbiavimo sutartis dėl Lietuvos dalyvavimo CERN tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose. Svečiai lankėsi Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre, biotechnologijų įmonėje „Biotechpharma”, susitiko su Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi.
Lietuva sieks dalyvauti CERN mokslo programoje
Rugsėjo 26 d. Lietuvoje lankysis CERN Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos delegacija, vadovaujama generalinio direktoriaus Rolfo Dieterio Heuerio, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Netoli Ženevos veikiančiame Europos branduolinių tyrimų centre įsikūrusi didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, čia įrengtas Didysis hadronų greitintuvas.
Lietuvių stažuotėms CERN centre numatyta 400 000 litų
Kovo 13 d. švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis lankosi Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) ir susitinka su čia dirbančiais lietuviais bei CERN mokytojų programos dalyviais iš Lietuvos. „Džiugu pažymėti, kad Lietuva yra pasirašiusi sutartį su Europos branduolinių tyrimų centru, pagal kurią vyksta nuolatinis bendradarbiavimas.
Kaip skamba antimedžiaga?
Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkai, tiriantys dalelių virsmo antidalelėmis ir atvirkščiai procesus, vienu iš Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) detektoriumi gautus savo eksperimentų duomenis pavertė žmogaus girdimomis garso bangomis. Kitaip tariant, fizikai įrašė, kaip skamba antimedžiaga. Kiekvieną dalelę atitinka konkreti antidalelė, turinti tą pačią masę ir sukinį, tačiau pasižyminti priešingu krūviu ir kitais požymiais.
Pirmasis pasaulyje tinklalapis susigrąžino savo adresą
Europos branduolinių tyrimų centras (CERN), kuriame buvo sukurta WWW (World Wide Web) technologija, be kurios neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinio pasaulio, pranešė grąžinanti pirmajam pasaulyje WWW tinklalapiui originalų URL, arba internetinį adresą. 1991 m. rugpjūčio 6 d. į CERN interneto serverį buvo įkeltas ir tapo prieinamas Timo Berneso-Lee kartu su kolegomis parengtas tinklalapis, kuriame buvo skelbiama informacija apie WWW projektą.
LHC greitintuvas aptiko naują mįslingos antimedžiagos pėdsaką
Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) užfiksavo naują medžiagos skirtenybės nuo antimedžiagos apraišką, pranešė Europos branduolinių tyrimų centras (CERN). CERN fizikai tikisi, kad tai priartins vienos didžiausių Visatos paslapčių – kodėl joje medžiagos yra daugiau nei antimedžiagos, ir, atitinkamai, kodėl ši Visata ir joje esančios gyvos būtybės apskritai gali egzistuoti – įminimą. Juk jei medžiagos ir antimedžiagos kiekis būtų vienodas, jos viena kitą sunaikintų.
Mokslininkai vis labiau įsitikinę, jog atrado Higgso bozoną
Mokslininkai, dirbantys Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) projekte, teigė, kad 2012 metų liepą atrasta nauja dalelė, vis labiau tikėtina, yra Higgso bozonas, skelbia BBC. Šis atradimas buvo 45 metus trukusių ieškojimų tikslas, kuriuo siekiama paaiškinti, kodėl didžioji dalis elementariųjų dalelių turi masę, bei suprasti Visatos esmę.
CERN dalelių greitintuvas uždaromas remontui
Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas CERN laboratorijoje, netoli Ženevos, Šveicarijoje, ketvirtadienį buvo išjungtas ruošiantis dvejus metus truksiantiems remonto darbams, praneša BBC. Dalelių greitintuvas labiausiai žinomas dėl savo vaidmens 2012 metų pabaigoje aptinkant Hugso bozoną. Bet netrukus po dalelių greitintuvo atidarymo 2008 metais įvyko techninių nesklandumų ir greitintuvas niekuomet neveikė savo visu pajėgumu. Tikimasi iki 2014 metų pabaigos šiuos trūkumus pašalinti.
Higgso bozoną atradę mokslininkai ruošiasi kitam kvantiniam šuoliui
Praėjus septyniems mėnesiams po to, kai mokslininkai padarė žymų atradimą, galintį paaiškinti masės paslaptis, reikšmingiausia Europos fizikos laboratorija trumpam nutrauks nematomų dalelių susidūrimus, kad galėtų pasiruošti kitam šuoliui į nežinomybę. Nuo ketvirtadienio moderniausi Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) įrenginiai pradės stoti, o sekmadienį 18 mėnesių bus visai išjungti, kad būtų galima atlikti atnaujinimus.
CERN greitintuvo tunelyje pasirodė zombiai
Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) vykdant eksperimentus Didžiuoju priešpriešinių dalelių srautų greitintuvu (LHC) nutiko netikėtas dalykas. Padidinus protonų pluoštų energiją greitintuve buvo užregistruotos seniai fizikų ieškomos „Dieviškosios dalelės“ – Higgso bozonai, kurios, kaip manoma, Visatai suteikia masę.
Atrastoji Higgso dalelė egzotika nekvepia, teigia mokslininkai
Visiems, kurie tikėjosi, kad atrastasis Higgso bozonas praskins kelią visiškai naujam gamtos supratimui, greičiausiai teks nusivilti. Bent jau taip rodo naujausi Didžiojo hadronų greitintuvo duomenys.
Mokslininkai, dirbantys su LHC, nerado jokių įrodymų, kad naujoji dalelė, atrasta šiemet, yra kas nors daugiau nei paprasčiausia – ir nuobodžiausia – Higgso bozono rūšis, rašo guardian.co.uk.
Mokslininkai sudavė smūgį supersimetrijos teorijai
Su Didžiuoju hadronų greitintuvu (LHC) dirbantys mokslininkai aptiko vieną rečiausių dalelės irimų, stebimų gamtoje. Šis atradimas – rimtas smūgis fizikos teorijai, vadinamai supersimetrija, praneša BBC.
Supersimetrija išpopuliarėjo kaip būdas paaiškinti kai kuriuos neatitikimus tradicinėje subatominės fizikos teorijoje, vadinamoje Standartiniu modeliu.
CERN tarybos vadove tapo lenkė A. Zalevska
Profesorė Agnieška Zalevska (Agnieszka Zalewska) vadovaus Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) tarybai. Tai pirmoji istorijoje moteris ir pirmoji lenkė, kuri vadovaus tyrimams didžiausioje Europos laboratorijoje.
CERN planuoja statyti dar didesnį greitintuvą
Atradusi mažiausią dalelę, kuri galėtų egzistuoti, CERN mokslininkų komanda svarsto planus imtis didesnių projektų ir statyti visiškai naują greitintuvą, padėsiantį tirti traukos paslaptis.
Komanda, šią vasarą atradusi Higgso bozoną, žvelgia į ateitį ir siūlo statyti visiškai naują požeminį greitintuvą, kurio ilgis siektų 80 kilometrų. Tai tris kartus daugiau nei dabartinio greitintuvo, besidriekiančio po Ženeva.
Karščiausia dalelių sriuba gali padėti atskleisti pirmykštės visatos paslaptis
Ypač karštų elementariųjų dalelių sriuba gali tapti raktu, padėsiančiu suprasti, kaip atrodė vos susiformavusi visata, teigia mokslininkai.
Per pastaruosius kelerius metus fizikai, vykdydami supergreitai skriejančių dalelių susidūrimus, šią sriubą sukūrė dviejuose galingiausiuose pasaulio dalelių greitintuvuose – Didžiajame hadronų kolaideryje (LHC) Šveicarijoje ir Reliatyvistiniame sunkiųjų jonų kolaideryje (RHIC) Niujorke.
Kuo Higgso bozonas reikšmingas mokslui ir žmonijai?
„Pagaliau! Sensacija! Higgsterija“ – tokiais žodžiai beveik prieš mėnesį prapliupo viso pasaulio žurnalistai ir mokslo mylėtojai. Viena mažiausių visatos dalelių, kurią fizikai gainiojo keturiasdešimt metų, praktiškai surasta.
Tai liepos 4-ąją paskelbė po Šveicarija įkurtoje didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje CERN dirbantys mokslininkai. Anot jų, tikimybė, kad surastoji dalelė nėra Higgso bozonas – viena iš dviejų milijonų, ir šis skaičius nuolat auga CERN mokslininkų naudai.
Mokslininkai dar tikresni, kad į Higgso bozoną panaši dalelė egzistuoja
Tikimybė, kad į Higgso bozoną panaši dalelė, apie kurios atradimą paskelbta liepos 4 dieną, egzistuoja, tapo dar didesnė.
Ši dalelė – dešimtmečius trunkančios paskutinės trūkstamos Standartinio modelio dalies paieškos objektas. Ji turėtų padėti paaiškinti, kodėl medžiaga turi masę, praneša BBC.
Higgsą medžiojanti mokslininkų komanda iš Didžiojo hadronų greitintuvo pranešė, kad tikimybė, jog jis egzistuoja, siekia „5,8 sigma“ lygį.
CERN fizikos laboratorijoje – neįprastas mokslininkų ir šokėjų tandemas
Ką didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos CERN (toje pačioje, kur neseniai buvo atrastas Higgso bozonas – subatominė dalelė, kuri kitoms dalelėms suteikia masę) bibliotekoje veikia šokėjai?
Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijoje išsidėsčiusios CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos) laboratorijos bibliotekoje jau kurį laiką galima aptikti ne tik kvantinės fizikos šaknis kremtančius mokslininkus, bet ir lėtai ir lanksčiai judančius šokio meno atstovus, ramiai i...
Kaip skamba Higgso bozonas?
Tyrėjai teigia garsu pavertę Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) „Atlas“ eksperimento duomenis, o tai leidžia „išgirsti“ naujai atrastą į Higgso bozoną panašią dalelę, pramintą „dieviškąja“.
Jų gautas rezultatas – melodija, primenanti habaneros, kubietiško šokio, XIX amžiaus pradžioje išpopuliarėjusio Ispanijoje, ritmus.
Praėjusią savaitę CERN paskelbė ištyrę LHC surinktus duomenis ir aptikę į Higgso bozoną panašią dalelę.
Fizikai siūlo, kaip prigaminti Higgso dalelių
Vos tik vienas milžiniškas greitintuvas pasiekė pirmų svarių rezultatų, užvirė diskusijos, kas turėtų jį pakeisti.
Kasmetiniame Nobelio premijos laureatų susitikime Lindau, Vokietijoje, vykusiame praėjusią savaitę, visos kalbos sukosi apie tai, ar Didysis hadronų greitintuvas (LHC) iš tiesų yra tinkamas instrumentas aiškintis, ką tiksliai LHC aptiko.
Problema ta, kad LHC vykdomi dviejų protonų srautų susidūrimai.
Higgso bozono atradimas: Visata – futbolo kamuolio dydžio?
Jei CERN fizikams iš tikrųjų pavyko eksperimentiškai patvirtinti Higgso bozono egzistavimą, šis atradimas gali sukelti tikrą revoliuciją teorinėje fizikoje ir atverti duris į dar gilesnes tikrovės paslaptis.
Kaip jau skelbėme, šiandien Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) įvykusio seminaro metu LGC greitintuvu eksperimentus vykdantys mokslininkai pranešė apie naujausius Higgso bozono – hipotetinės dalelės, tariamai suteikiančios Visatai masę – paieškų rezultatus.
Atrasta nauja dalelė, atitinkanti Higgso bozoną, teigia mokslininkai
Fizikai trečiadienį pranešė atradę naują subatominę dalelę, atitinkančią Higgso bozoną, kuris, kaip manoma, kitoms dalelėms suteikia masę.
CMS – vienas iš dviejų detektorių, naudojamų Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) bandymams dėl Higgso bozono, pasiekė lygį, prilygstantį „atradimui“.
10 mlrd. JAV dolerių vertės LHC yra galingiausias kada nors sukurtas dalelių greitintuvas.
Šaltiniai: CERN fizikai atrado naują dalelę
Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkai atrado naują elementariąją dalelę, remdamasi savo šaltiniais šioje organizacijoje pranešė svetainė „Nature News“.
Kol kas neaišku, ar tai yra garsusis Higgso bozonas, kurio pėdsakus bando aptikti Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) eksperimentus vykdantys mokslininkai, sakoma pranešime.
CERN praneš apie Higgso bozono atradimą?
Europos branduolinių tyrimų centras (CERN) poryt ruošia svarbią spaudos konferenciją, į kurią pakviesti žymiausi teorinės fizikos specialistai ir Higgso bozono hipotezės autorius profesorius Peteris Higgsas.
Manoma, kad šiame renginyje Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) eksperimentus vykdantys CERN fizikai oficialiai praneš apie vadinamosios „Dieviškosios dalelės“ – Higgso bozono – atradimą. Pasak „Dailymail.co.
Nekantriai laukiama naujausių žinių apie „dieviškosios dalelės“ paieškas
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) kitą mėnesį žada paskelbti, ar dalelių greitintuve atlikti eksperimentai padėjo aptikti nesugaunamą „dieviškąją dalelę“.
Higgso bozonu vadinama dalelė yra standartinio fizikos modelio trūkstama teorinė grandis. Manoma, kad ji objektams suteikia masę, tačiau iki šiol mokslininkams nepavyko to aiškiai nustatyti.
Neutrinai nėra greitesni už šviesą, bet keičia formą
Greitesnio už šviesą neutrino sakmė oficialiai baigta. Kiote (Japonija) vykusioje konferencijoje „Neutrinas 2012“ OPERA projekto vykdytojai paskelbė, kad pagal naujausių matavimų duomenis neutrinų greitis yra beveik toks pat, kaip šviesos.
„Nors kai kuriems būtų patikęs kitoks rezultatas, giliai širdyje būtent to ir tikėjomės“, – pasakė CERN tyrimų direktorius Sergio Bertolucci.
Viskam nurimus, OPERA grįžta prie tikrojo darbo – surasti tau neutrinus.
Lazerininko metodas: siekdami tikslo, turime veikti kitaip
Su bendražygiais įmonę įsteigęs Kęstutis Jasiūnas neabejoja: daugybę aukščiausių įvertinimų pelniusi lazerių gamintoja tapo tokia stipri todėl, kad jos kūrėjai nebijojo rizikuoti.
„Kai dabar pagalvoju, tuomet darėme didelę nesąmonę. Viskas įvyko tik dėl nežinojimo, kad gali nepavykti“, – šypsosi „Eksplos“ vadovas.
1998 m. lapkritį kolektyvo nariai pasirašė deklaraciją, kurioje įsipareigojo būti stipriausiais ir išskirtiniais gamintojais.
LHC greitintuvas pradės veikti rekordiniu galingumu
Šią savaitę Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) pradės veikti didžiausiu iki šiol 4 TeV galingumu, pranešė Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) atstovai.
Skelbiama, kad pirmieji 4 teraelektronvoltų energijos pluoštų susidūrimai prasidės balandžio mėnesį. Tuo tarpu 4 TeV energijos režimu LHC greitintuvas pradės veikti jau naktį iš šio penktadienio į šeštadienį, sakoma pranešime.
Pirmą kartą išmatuotas antimedžiagos atomas
Mokslininkai pirmą kartą išmatavo atomą, sudarytą iš antimedžiagos, praneša LiveScience.com.
Šis matavimas, nors ir nelabai tikslus, – pirmas žingsnis bandant nuodugniai ištirti antimedžiagos atomus. Tai būtina norint suprasti, kodėl visata susideda iš medžiagos, o ne iš antimedžiagos.
Manoma, kad visos medžiagos dalelės turi partneres iš antimedžiagos, kurių masė vienoda, bet krūvis – priešingas. Kai šios dalelės susitinka, jos viena kitą panaikina ir tampa gryna energija.
LHC didinama energija, tikintis tvirčiau sučiupti Higso bozoną – ir superpartnerius
Fizikai Didžiajame hadronų greitintuve tikisi, kad susidūrimų energijos padidinimas pagaliau išspręs Higgso bozono klausimą.
Netgi didžiausiam pasaulio dalelių daužytuvui reikia energijos antplūdžio.
Šviesos greitį viršyti padėjo kabelis?
„Jei eksperimentas pagaliau pasisekė, patikrinkit kabelius“ – šis fizikų juodojo humoro perlas aiškiai buvo neįvertintas Italijos nacionalinės Gran Sasso branduolinių tyrimų laboratorijos mokslininkų, praėjusį rudenį pranešusių apie sensacingą atradimą – šviesos greitį viršijusius neutrinus.
Bus padidintas LHC greitintuvo pluoštų galingumas
Bandymus su Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) atliekantys mokslininkai padidins protonų srautų galingumą, praneša BBC.
Padidinus galingumą padidės tikimybė atrasti „naująją fiziką“ ir aiškiai patvirtinti arba paneigti Higso bozono dalelės egzistavimą. Šis atradimas būtų vienas didžiausių per 60 metų mokslo pažangos laimėjimų, kuris padėtų suprasti Visatos esmę.
Protonų srautų energiją mokslininkai padidins 14 procentų. Tai bus dalelių greitintuvo galingumo rekordas.
Dievo dalelės paieškos artėja prie pabaigos
2012 metais bus išaiškinta Higgso bozono ir didesniu negu šviesos greičiu skriejančių neutrinų paslaptis, žada fizikai. Apie šiuos ir kitus galimus kitų metų mokslo atradimus pasakoja žinomi mokslininkai.
Neretai – daug pavyzdžių tai patvirtina – mokslo atradimai padaromi spontaniškai ir net atsitiktinai, rašo gazeta.ru.
LHC dalelių detektorių sukonstravo iš „Lego“
Danijos Nielso Bohro instituto fizikas iš „Lego“ sukonstravo vieną iš dviejų pagrindinių Didžiojo hadronų greitintuvo dalelių detektorių.
Įrenginio kopija savo masteliu atitinka mažus „Lego“ inžinierius, vaikštančius jo koridoriais, rašo britų „Daily Mail“.
Sacha Mehlhase modeliui sukurti sunaudojo 9,5 tūkst. „Lego“ kaladėlių. Tam jam prireikė 35 valandų. Nielso Bohro institutas sumokėto 2 tūkst.
LHC greitintuvu atrasta nauja dalelė
Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) dirbantys mokslininkai aptiko naują dalelę.
Naujoji dalelė pavadinta „Chi-b(3P)“, praneša BBC.
Ji gali padėti mokslininkams suprasti jėgas, kurios jungia medžiagą. Dalelė „Chi-b(3P)“ yra aktyvesnė „Chi“ dalelės, kuri buvo pastebėta per ankstesnius bandymus, atmaina.
LHC rastos lengvo Higgso bozono užuominos
Gali būti, kad drovusis Higgso bozonas pagaliau apsireiškė Didžiajame protonų greitintuve (Large Hadron Collider (LHC)). Abu pagrindiniai detektoriai, ATLAS ir CMS, pateikė lengvo Higgso bozono (Hb) užuominas. Jeigu jos pasitvirtins, vienintelė Standartinio modelio skylė bus užpildyta.
Kas jaudina dar labiau, tai tokios masės Hb – apie 125 gigaelektronvoltų – praminamas kelias į nepažymėtą teritoriją. Tokiam plunksnos lengvumui stabilizuoti reikėtų bent vienos naujo tipo dalelės.
CERN mokslininkai: sekame Higgso bozono pėdsakais
Priešingai nei tikėtasi LHC greitintuvu tyrimus vykdantys mokslininkai nepranešė apie ilgai lauktą Higgso bozono atradimą, tačiau informavo, kad pavyko labai susiaurinti jo paieškų lauką.
Vakar CERN surengtuose seminaruose apie naujausius Higgso bozono paieškų rezultatus informavo LHC greitintuvo ATLAS detektoriaus mokslininkų grupės atstovė dr. Fabiola Gianotti ir CMS detektoriaus fizikų grupės atstovas dr. Guido Tonelli.
CERN gali pranešti apie tikėtiną Higgso bozono aptikimą
Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) šiandien prasidėsiančiuose seminaruose Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo ATLAS ir CMS eksperimentų tyrimų grupių atstovai pateiks naujausius duomenis apie hipotetinės dalelės – Higgso bozono – paieškas.
Šie seminarai vyks nuo 14 iki 16 val. Vidurio Europos laiku (15 – 17 val. Lietuvos laiku) ir bus tiesiogiai transliuojami internetu CERN interneto svetainėje.
Tamsioji medžiaga ir gravitacinė kvantinio vakuumo poliarizacija
Ne per seniausiai fizikų bendruomenėje kelią ėmė skintis idėja, pagal kurią kvantiniame vakuume esantys gravitaciniai krūviai gali atstoti tamsiąją medžiagą.
LHC antimedžiagos anomalija pateikia naujos fizikos užuominas
Mes egzistuojame dėl įdomaus Visatos nevienodumo. Kiek siekia mūsų žinios, Visata prasidėjo nuo vienodų ar beveik vienodų materijos ir antimaterijos kiekių.
Taip pat žinoma ir tai, kad susilietusios šios dalelės anihiliuoja, t. y. išnyksta, išspinduliuodamos jų masę atitinkančią energiją, tad jau senų senovėje turėjo sunaikinti viena kitą, palikdamos labai mažai (arba visai nepalikdamos) medžiagos formuotis žvaigždėms, planetoms ir žmonėms. Tačiau akivaizdu, jog taip nenutiko.
