Fizikai trečiadienį pranešė atradę naują subatominę dalelę, atitinkančią Higgso bozoną, kuris, kaip manoma, kitoms dalelėms suteikia masę.
CMS – vienas iš dviejų detektorių, naudojamų Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) bandymams dėl Higgso bozono, pasiekė lygį, prilygstantį „atradimui“.
10 mlrd. JAV dolerių vertės LHC yra galingiausias kada nors sukurtas dalelių greitintuvas. Mokslininkai tiki, kad neutronų, paleistų į LHC ir naudojant magnetinę jėgą, kuri prilygsta beveik šviesos greičiui, susidūrimas padės įžvelgti, kas įvyko po sprogimo.
Mokslininkai teigia užfiksavę su CMS detektoriumi „smūgį“, atitinkantį dalelę, sveriančią 125,3 gigaelektronvolto – apie 133 kartus sunkesnę nei protonas, esantis kiekviename atome.
Nors ženklai yra pakankamai aiškūs, tačiau vis dar reikia patvirtinti, ar dalelė, apie kurią pranešė mokslininkų komanda, iš tikrųjų yra Higgso bozonas. Į šį klausimą šiandien dar nebus atsakyta.
Dalelė „atitinka ilgai ieškotą Higgso bozoną“, pranešė CERN ir pridūrė, kad norint šį radinį identifikuoti, reikia dar daugiau duomenų.
Mokslininkai šios dalelės ieško jau daugiau kaip pusę amžiaus, praneša naujienų agentūra AFP.
„Bandydami suprasti gamtą pasiekėme naują tašką“, – teigė CERN vadovas Rolfas Heueris.
„Dalelės, atitinkančios Higgso bozoną, atradimas atveria kelius detalesniems tyrimams, kuriems reikia didesnės statistikos, kurie nustatys naujos dalelės savybes ir greičiausiai pateiks naujos informacijos apie Visatos mįsles“, – pridūrė jis.
Higgso bozono atradimas padėtų patvirtinti Standartinį modelį, teoriją, kuri nurodo medžiagos ir dalelių, kurios išreiškia fundamentaliąsias jėgas, „statybinius blokus“.
Tai labai vykusi teorija, tačiau turinti keletą skylių, o didžiausia jų – kodėl kai kurios dalelės turi masę, o kitos – ne.
Mintį apie paslaptingąją dalelę 1964 metais iškėlė britų fizikas Peteris Higgsas. Manoma, kad bozonas egzistuoja tirštame, nematomame, visur esančiame lauke, kurį prieš 13,7 mlrd. metų sukūrė Didysis sprogimas.
Kai kokia dalelė susiduria su Higgso bozonu, jos sulėtėja ir įgauna masę, teigia teorija. Kitos dalelės, pavyzdžiui, šviesos, su jokiomis kliūtimis nesusiduria.
