didysis sprogimas

 Ar girdite? Po visatą sklindantys aidai gali nešti žinią iš laikų netrukus po Didžiojo Sprogimo (DS). Ankstyviausiai Visatos šviesai yra daugiau nei 13 milijardų metų, jos fotonai mena laikus, kai DS sukurta plazma pakankamai atvėo, kad galėtų praleisti šviesą. Šie fotonai neša informaciją apie ankstyvąją Visatą, bet nuolat silpnėja. Dabar jie sudaro the kosminį mikrobangų foną, Visata veriančią žemo lygio spinduliavimo jūrą.

Laiko judėjimas tik į vieną pusę yra tai, kas glumina mokslininkus jau daugiau nei šimtmetį, tačiau naujausia teorija paaiškina šio reiškinio priežastis. Fizikai teigia, kad Didžiojo sprogimo metu susiformavo „veidrodinė“ mūsų visatos kopija, kurioje laikas juda priešinga kryptimi.

Didžioji dauguma JAV gyventojų netiki, kad viskas prasidėjo Didžiuoju sprogimu, naujienų agentūrą AP cituoja „Space.com“. Beveik pusė apklausoje dalyvavusių amerikiečių abejoja ir dėl klimato atšilimo, Žemės amžiaus (4,5 mlrd. metų) ir evoliucijos teorijos. Minėtos agentūros užsakymu atliktos apklausos duomenys rodo, kad 51 proc. respondentų abejoja Didžiojo sprogimo teorijos teisingumu.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Mokslininkai paskelbė, kad rado įrodymų, jog beveik prieš 14 mlrd. metų iš tiesų įvyko Didysis Sprogimas, davęs pradžią Visatai. Vilniaus universiteto profesoriaus Juozo Vaitkaus teigimu, šis atradimas ypač reikšmingas, nes įrodo, kad gravitacija ir visos kitos Visatoje egzistavusios jėgos Didžiojo Sprogimo pradžioje veikė kartu.

Mokslininkai rado nežinomą Alberto Einšteino straipsnį, kuriame jis svarsto alternatyvą dabar visuotinai pripažįstamai Didžiojo sprogimo teorijai. Pagal ją, visata susikūrė maždaug prieš 13,7 mlrd. metų, staiga pradėjusi plėstis iš nepaprastai tankaus ir karšto būvio – singuliarumo taško. Didžiojo sprogimo teorija buvo patvirtina XX a. trečiojo dešimtmečio stebėjimais, kai amerikiečių astronomas Edvardas Hablas išmatavo atstumą iki kitų galaktikų ir pastebėjo, kad jos nuo mūsų tolsta.

Tai – teorija, alternatyvi Didžiojo sprogimo teorijai, teigiančiai, kad Visata atsirado iš begalinio tankio taško, sprogusio prieš maždaug 13,7 milijardų metų.

Priminsime, kad dabar po Didžiojo sprogimo praėjo jau 13,8 mlrd. metų. Harvardo universiteto astrofizikas Abrahamas Loebas pareiškė, kad gyvybė mūsų visatoje galėjo susiformuoti po Didžiojo sprogimo tepraėjus vos 15 mln. metų. Dabar visatai – 13,8 mlrd. metų. Išeitų, kad visatoje gyvos būtybės egzistuoja daugiau kaip 13,5 mlrd. metų. O štai Žemėje ji atsirado tik prieš 3,8 mlrd. metų. Nuo planetos susiformavimo tada buvo praėję 700 mln. metų. „Kai visatai buvo viso labo 15 mln.

Pakankamai neįtikėtina jau tai, kad mūsų visatai – 13,8 mlrd. metų. Tačiau dėl jos amžiaus gali būti dar labiau neįtikėtinų dalykų. Mokslininkai iškėlė prielaidą, kad visata galbūt apskritai neturi pradžios ir yra begalinė. Tai reikštų, kad niekada nebuvo jokių singuliariųjų taškų ir jokių didžiųjų sprogimų. Ši prielaida – vadinamosios „vaivorykštinės gravitacijos“ teorijos postulatas. Nors ši teorija fizikų bendruomenėje nėra populiari, daugelis sutinka, kad tokia idėja yra pakankamai įdomi.

Visai gali būti, kad mūsų visatą sukūrė ne Didysis sprogimas. Kaip dėstoma „Archiv.org“, Didysis sprogimas galėjo būti visai ne tai, ką įsivaizdavome iki šiol. Iš tikrųjų, Didžiojo sprogimo apskritai galėjo nebūti – mūsų visata galėjo atsirasti visai kitaip. Labai trumpai kalbant, Didžiojo sprogimo teorijoje postuluojama, kad visata savo egzistenciją pradėjo kaip nepaprastai ir kone be galo tankus materijos gumuliukas (singuliarusis taškas), kuris pradėjo vėsti ir plėstis – kaip balionas.

Sunku sugalvoti svarbesnį ir sunkesnį klausimą. Ar visata egzistavo amžinai? Kai kurie didieji protai teigė, kad nesvarbu, kiek toli praeitin bežvelgtume, visata buvo. Kiti ginčija, kad teisingas priešingas teiginys – turėjo kažkas nutikti, dėl ko kosmosas atsirado. Abiems pusėms tikinant, kad stebėjimai remia jų požiūrį, iki dabar atsakymas rodėsi tolimas, kaip visada. Tačiau anksčiau šiais metais, kosmologai Alexas Vilenkinas ir Audrey'is Mithani'is teigė išsprendę šiuos debatus.

Galima sakyti, kad keletą pastarųjų šimtmečių mokslas pamažu griovė tradicinius tikėjimo Dievu pamatus. Daugumą to, kas kažkada atrodė paslaptinga – žmonijos egzistavimą, gyvybę palaikyti gebančios Žemės tobulybę, visatos veikimo principą – dabar gali paaiškinti biologija, astronomija, fizika ir kitos mokslo sritys.

Mokslininkai mielai atsuktų Visatą atgal ir stebėtų, kas vyko nuo pat pradžių. Kadangi tai padaryti neįmanoma, tyrėjams tenka kompiuteriniuose kurti savas miniatiūrines visatas, joms pritaikyti fizikos dėsnius ir tyrinėti jų evoliuciją. Dabar tyrėjai planuoja atlikti detaliausią ir didžiausio masto tokio pobūdžio simuliaciją. Taip jie tikisi įminti vieną didžiausių mįslių – tamsiosios energijos, kuri verčia visatą vis sparčiau plėstis, kilmę, rašo SPACE.com.

Astronomai teigia aptikę stulbinančią spiralinę galaktiką, gimusią beveik prieš 11 mlrd. metų. Teigiama, kad šis radinys gali pakoreguoti ligšiolines žinias apie galaktikų formavimąsi po Didžiojo sprogimo. Senovinis žvaigždžių telkinys, pavadintas BX442, aptiktas galingu „Hubble“ kosminiu teleskopu ir iš Kecko observatorijos Havajuose tiriant 300 tolimų galaktikų. „Ir štai be jokio perspėjimo nuotraukoje pasirodė BX442 ir jos spiralinė galaktika.

„Žinote, kartais sutinki žmonių ir jie tokie malonūs, kad pasikvieti į namus ir kalbiesi, o jie pasakoja vis daugiau ir daugiau šaunių dalykų. Bet tada sakai, gal pratęskime pokalbį kitą dieną, bet jie neišeina ir vis kalba ir tos kalbos darosi vis labiau trikdančios ir sakai, jau tikrai gana, baikit? Panašiai vyksta su infliacija.“ Maxo Tegmarko balsas pagyvėja, kai jis kalba apie mūsų visatos kilmės istorijos pagrindinę idėją.

Fizikai trečiadienį pranešė atradę naują subatominę dalelę, atitinkančią Higgso bozoną, kuris, kaip manoma, kitoms dalelėms suteikia masę. CMS – vienas iš dviejų detektorių, naudojamų Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) bandymams dėl Higgso bozono, pasiekė lygį, prilygstantį „atradimui“. 10 mlrd. JAV dolerių vertės LHC yra galingiausias kada nors sukurtas dalelių greitintuvas.

Visiškai nereikia griebtis dieviškojo faktoriaus, kad paaiškintume, kaip susikūrė visata. Taip pareiškė JAV astrofizikas iš Kalifornijos universiteto Aleksejus Filipenko, praneša Newsru.com. Skirtingai nei susidaro įspūdis, šis mokslininkas anaiptol netvirtina, kad Dievo nėra. Rusų kilmės amerikietis aiškina, kad visata paaiškinama ir be dieviškojo faktoriaus.

Mūsų visata prieš 13,7 mlrd. metų gimti galėjo be jokio dieviškojo įsikišimo, teigia tyrėjai. Tai gali prieštarauti mūsų instinktams, kuriems nepriimtina mintis, kad kas nors gali atsirasti iš niekur. Tačiau mes nebūtinai turėtume tikėti savo instinktais, nes juos puoselėjome tam, kad galėtume prieš 150 tūkst. metų išgyventi Afrikos savanoje, o ne tam, kad galėtume suprasti, kaip funkcionuoja visata. Vietoj to, anot mokslininkų, turėtume pasitikėti fizikos dėsniais.

Kartais subjektyviai atrodo, kad kuo vyresni esame, tuo greičiau bėga laikas, tačiau Ispanijos mokslininkų iškelta mokslinė teorija formuluoja priešingą prielaidą – laikas Visatoje lėtėja, o galiausiai kažkada ir išvis sustos.

Žinomas mokslininkas teigė aptikęs įrodymų, kad Visata egzistavo ir prieš Didįjį sprogimą. Profesorius Rogeris Penrose'as iš Oksfordo universiteto teigia, kad koncentriniai ratai, rasti visatos foninėse elektromagnetinėse bangose, pateikia įrodymų apie įvykius, kurie nutiko dar prieš gimstant visatai. Kosminė elektromagnetinė foninė spinduliuotė leidžia mokslininkams pažvelgti į visatą praėjus 300 tūkst. metų po Didžiojo sprogimo.

Mūsų Visata gali egzistuoti juodosios skylės viduje. Tai gali skambėti keistai, bet ji iš tikrųjų tokia teorija gali pateikti paaiškinimus, kaip prasidėjo Visata, ir kodėl ji yra būtent tokia, kokią mes ją matome. Didžiojo sprogimo teorija teigia, kad Visata prasidėjo iš be galo mažo, tačiau begalinio tankio ir temperatūros taško, dar vadinamo singuliarumu, kuris plėsdamasis ir suformavo mūsų Visatą.

Japonijos astronomai trečiadienį pranešė aptikę galaktikų telkinį, esantį už 12,72 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Anot jų, tai tolimiausias kada nors atrastas telkinys. Naudodama galingą Havajuose esantį teleskopą, komanda žvilgtelėjo į tolimą praeitį, kai po Didžiojo sprogimo, davusio pradžią Visatai, buvo praėję tik milijardas metų. „Tai rodo, kad galaktikų telkinys egzistavo ankstyvuoju visatos periodu, kai buvo praėję vos milijardas 13,7 mlrd.

Europos astronomai Visatos platybėse aptiko planetų porą, susiformavusią, kaip manoma, po Didžiojo sprogimo praėjus vos 950 mln. metų. Kitaip tariant, šiai planetų sistemai – beveik 13 mlrd. metų. Tai – viena iš seniausių sistemų Visatoje, jei ne pati seniausia.

Galime lengviau atsikvėpti – su mažomis juodosiomis skylėmis, kurios gali nepastebėtos klajoti po kosmosą, susidūrusi Žemė liktų nenukentėjusi. Įvairūs modeliai leidžia manyti, kad netrukus po Didžiojo sprogimo medžiaga susmuko į juodąsias skyles. Mažiausios iš jų, vadinamos pirmykštėmis juodosiomis skylėmis, turėjo jau seniai „išgaravusios“ proceso, vadinamo Hawkingo radiacija, metu, rašo NewScientist.com.

Daugelį žmonių itin žavi sprogimo vaizdas – matyt, yra kažkas nepaaiškinamai patrauklaus, kuomet daiktus  sunaikina nesuvaldomos destruktyvios jėgos. Be abejo, ir šiuolaikiniai veiksmo filmai neapsieina be įspūdingų sprogimo scenų. Visgi realiame mūsų pasaulyje ir visatoje būta tokių sprogimų, kurių galybės negalėtų atvaizduoti net brangiausi kino filmai. Be abejo, sprogimų būta įvairių, tad internetinis puslapis „Listverse.

Astronomai aptiko du dujų debesis, kurie susiformavo praėjus vos kelioms akimirkoms po Didžiojo sprogimo, per kurį gimė mūsų Visata. Tai pirmas kartas, kai šie dujų debesys pastebėti. Be to, šis atradimas dar labiau sutvirtina ir taip plačiai paplitusią teoriją, aiškinančią, kaip atsirado visata, teigia mokslininkai. Nustatyta, kad šiuose pirmykščiuose dujų debesyse yra tik lengviausi elementai – vandenilis ir helis.

Kodėl dabartinė Visata sudaryta daugiausiai iš medžiagos nustatyti bandantys JAV fizikai dar pasistūmėjo į priekį. Fizikai mano, kad per Didįjį sprogimą turėjo būti sukurti vienodi medžiagos ir antimedžiagos kiekiai, praneša BBC. 2010 metais su „Tevatron“ dalelių greitintuvu dirbantys tyrėjai paskelbė pirmuosius rezultatus, rodančius, kad dalelėms yrant susidaro šiek tiek daugiau medžiagos nei antimedžiagos.

Astronomai paskelbė užfiksavę senos ryškios galaktikos su ypač masyve juodąja skyle branduolyje, šviesą. Manoma, kad tai padės daugiau sužinoti apie ankstyvąją Visatą, praneša naujienų agentūra AFP. Šis fenomenas vadinamas kvazaru. Tai labai ryški, bet labai tolima galaktika, kurios centre yra galinga juodoji skylė. Iki šiol labiausiai nutolęs kvazaras skleidė šviesą praėjus 870 mln. metų po Didžiojo sprogimo, kuris, kaip manoma, įvyko prieš 13,7 mlrd. metų.

Anaiptol ne paslaptis, jog mes esame gyvybės forma, kurios pagrindą sudaro anglis. Tačiau įdomu tai, kad įvykis, pradėjęs mūsų Visatos vystimąsi – Didysis sprogimas – nesukūrė anglies, tad kyla klausimas, kaip mes galėjome atsirasti. Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto (JAV) tyrėjai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Vokietijos, atliko kompiuterinį modeliavimą, kuris atskleidė, kaip anglis susidaro žvaigždėse, taip patvirtindami seniai sugalvotą teoriją.

Fizikai mano iki 2012 metų pabaigos sugebėsią nustatyti, ar dešimtmečius medžiojama teorinė dalelė – Higgso bozonas – egzistuoja. „Esu gana tvirtai įsitikinęs, kad baigiantis 2012 metams mes turėsime atsakymą į šekspyrišką klausimą apie Higgso bozoną – būti ar nebūti?“ – antradienį teigė Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) generalinis direktorius Rolfas Dieteris Heueris.

Kosmologai Alanas Koulis (Alan Coley) iš Dalhausio universiteto (Kanada) bei Bernardas Karas (Bernard Carr) iš Karalienės Meri universiteto Londone (Jungtinė Karalystė) yra linkę manyti, jog kai kurios vadinamosios pirmykštės juodosios skylės galėjo būti sukurtos Didžiojo griuvimo (angl. Big Crunch) metu – o šis įvyko prieš įprastai Visatos pradžia laikomą Didįjį sprogimą.

Beveik kilometro gylyje po žeme įrengtas teleskopas galėtų leisti mokslininkams pirmą kartą pažvelgti į Visatos priešaušrį. Naujasis ambicingas prietaisas turėtų aptikti gravitacines bangas – sunkiai užfiksuojamą reiškinį, kurį sukelia patys intensyviausi įvykiai Visatoje, tokie kaip juodosios skylės, neutroninės žvaigždės ir Didysis sprogimas, praneša telegraph.co.uk.

Merilendo universiteto mokslininkai teigia įrodę, kad kelionės laiku neįmanomos, tad jos visam laiku liks tik Holivudo išradimu. Igoris Smolyaninovas ir Yu-Ju Hungas sukonstravo miniatiūrinę Didžiojo sprogimo, nuo kurio prieš 13,7 mlrd. metų prasidėjo Visatos istorija, versiją.

Astronomai tvirtina maną, kad pirmosios galaktikos pradėjo formuotis praėjus vos 200 mln. metų po Didžiojo sprogimo. Mokslininkai remiasi įrodymais, gautais iš tolimos galaktikos, kurioje atrasta iš tiesų senų žvaigždžių, praneša naujienų agentūra AFP. „Mes aptikome tolimą galaktiką, kuri pradėjo formuotis pradėjus tik 200 mln. metų po Didžiojo sprogimo“, – teigė tyrimo autorius Johanas Richardas, Liono observatorijos pietryčių Prancūzijoje astrofizikas.

Mokslininkai sako, kad Visata prasidėjo nuo Didžiojo sprogimo. Tačiau yra ir alternatyvių pasaulio evoliucijos teorijų. Vieną iš jų autoriai pristatė kažkokio apleisto gamybinio objekto teritorijoje. Kai pagalvoji, kiek laiko ir darbo tam prireikė, darosi nepatogu abejoti šios pasaulio sutvėrimo teorijos pagrįstumu. BIG BANG BIG BOOM - the new wall-painted animation by BLU from blu on Vimeo.

Nauji pasiekimai „pilasi“ iš LHC tarsi iš kokio pasakiško „gausybės rago“. Naujausias – CERN mokslininkams pavyko pirmą kartą pažvelgti į vadinamąją pirmykštę kvarkų – gliuonų plazmą, kuri egzistavo ankstyvojoje Visatoje prieš jai atvėstant ir susidarant mums įprastiems neutronams, protonams ir kitoms subatominėms dalelėms. LHC (Didžiajame hadronų priešpriešnių srautų greitintuve – red.) didžiąją praėjusio mėnesio dalį buvo vykdomi stipriai įgreitintų sunkiųjų švino jonų susidūrimai.

Populiarioje hipotetinėje teorijoje apie gyvybės, Visatos ir visa ko atsiradimą esminiu įvykiu laikomas prieš maždaug 13,7 mlrd. metų įvykęs Didysis Sprogimas. Iki jo visa mūsų Visatą sudaranti materija slypėjo viename taške, vadinamame singuliariuoju tašku. Pagal šią teoriją, visam kam pradžią davė Didysis Sprogimas – staigus singuliarojo taško plėtimasis, tebesitęsiantis iki šiol. Tačiau pasaulinio garso fizikui, serui Rodžeriui Penrouzui (Roger Penrose) 13,7 mlrd.

Mokslininkai teigia aptikę įrodymų, jog Visata egzistavo dar prieš Didįjį sprogimą, rašo „The Daily Mail“. Kosminėje elektromagnetinėje foninėje spinduliuotėje aptiktuose koncentriniuose ratuose yra pėdsakų įvykių, kurie vyko dar prieš tai, kai, daugelio mokslininkų įsitikinimu, Visata pradėjo egzistuoti. Šis prieštaringai vertinamas atradimas leidžia manyti, kad Visata prasidėjo ne prieš 13,7 mlrd. metų, kaip teigia plačiai pripažinta teorija, bet ji yra vadinamųjų erų ciklas.

Gali būti, kad Didysis sprogimas anaiptol nebuvo pradžia. Kai kurie fizikai siekia įrodyti, kad Visatos pradžia nebuvo tokia paprasta. Pagal populiariausią fizikos teoriją laikas, erdvė ir materija atsirado iš taško, kuris prieš apytiksliai 13,7 milijardo metų sprogo ir pradėjo procesus, kurie suformavo viską, kas dabar egzistuoja. Šis fenomenas vadinamas Didžiuoju sprogimu. Tačiau fizikas seras Rodžeris Penrouzas siekia įrodyti, kad Visatos pradžia nebuvo tokia paprasta.

Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) šį mėnesį prasideda naujas eksperimentų ciklas, kurio metu bus bandoma išsiaiškinti, kaip atrodė materija pačioje Visatos aušroje. Šiuo tikslu bus naudojami švino jonai, kurių įgreitinti srautai, susidūrę vienas su kitu, turėtų sugeneruoti miniatiūrinius „didžiuosius sprogimus". Planuojama, kad eksperimentų serija truks keturias savaites.

Visata atsirado Didžiojo sprogimo akimirką, mano mokslininkai. Šio trumpo metražo filmo autoriai į Didįjį sprogimą ir gyvybės evoliuciją pažvelgė menininkų akimis. BIG BANG BIG BOOM - the new wall-painted animation by BLU from blu on Vimeo.

Reikalavimai per griežti, kunigai nevykę, parapijiečiai susirūpinę. Bet šalia klesti fengšui, astrologija, psichoanalizė, - programoms. Gyvenimo programoms kurti. Mielos amžinybę ir gerą seksą žadančios religinės grupės daug įdomiau. Alternatyvos - nuo sveikuolių iki satanistų. Lietuvių religija - krepšinis. Tai jau oficialiai pripažinta. Pripažinta ir netgi sudėstyta puiki hierarchija su viešpačiu Saboniu ir jo šventaisiais.