higgso bozonas

Pasaulį vaizduoju kaip didelę simfoniją, sakė žymus lietuvių kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Naujausi fizikų atradimai ir kosmologinės teorijos leidžia manyti, kad pasaulio struktūra primena labai harmoningą ir sudėtingą geometrinę figūrą. E8 teorijoje darniai sąveikauja visos jėgos ir visos elementariosios dalelės. Jos autorius Garrettas Lisi pamėgino sujungti Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją su kvantine teorija.

Fizikai tvirtina, kad tai tikėtina labiau, nei kada nors iki šiol. Anot Danijos fizikos teoretikų, gali būti, kad visata ne tik ruošiasi, bet jau ir pradėjo griūti: visatos griuvimo procesai galbūt jau dabar šviesos greičiu ryja viską, kas pasitaiko jų kelyje. Ir viskas visatoje – įskaitant ir mus – galiausiai susitrauks į mažą rutulį. Apie tokius visatos procesus byloja nauji Danijos fizikų matematiniai skaičiavimai.

Fransua Engleras (François Englert) ir Piteris Higsas (Peter Higgs) vakar paskelbti Nobelio fizikos premijos laureatais – už Higso bozono atradimą. O kas gi yra tas Higso bozonas? Kaip apie jį būtų galima suprantamai papasakoti bet kuriam paprastam gatvėje sutiktam žmogui? Higso bozonas, kurį prieš pat jo atradimą pradėta vadinti „Dieviškąja dalele“ (beje, pats P. Higsas tada kategoriškai pareiškė esąs ateistas...), yra vienas kertinių Standartinio modelio fizikoje ingredientų.

Mokslininkai, dirbantys Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) projekte, teigė, kad 2012 metų liepą atrasta nauja dalelė, vis labiau tikėtina, yra Higgso bozonas, skelbia BBC. Šis atradimas buvo 45 metus trukusių ieškojimų tikslas, kuriuo siekiama paaiškinti, kodėl didžioji dalis elementariųjų dalelių turi masę, bei suprasti Visatos esmę.

Mokslininkai teigia, kad tyrinėjant Higgso bozono savybes, jiems galbūt pavyks nustatyti, koks likimas laukia kosmoso. Teorija, vadinama vakuuminiu nestabilumu, teigia, kad po milijardų metų dabartinėje visatoje gali gimti nauja ir ją pakeisti. Visa tai priklauso nuo kelių tikslių skaičių, susijusių su Higgso bozonu, kuriuos tyrėjai dabar bando rasti. Į „Higgsą panaši“ dalelė pirmą kartą Didžiajame hadronų greitintuve (LHC) stebėta praėjusiais metais.

Visiems, kurie tikėjosi, kad atrastasis Higgso bozonas praskins kelią visiškai naujam gamtos supratimui, greičiausiai teks nusivilti. Bent jau taip rodo naujausi Didžiojo hadronų greitintuvo duomenys. Mokslininkai, dirbantys su LHC, nerado jokių įrodymų, kad naujoji dalelė, atrasta šiemet, yra kas nors daugiau nei paprasčiausia – ir nuobodžiausia – Higgso bozono rūšis, rašo guardian.co.uk.

Atradusi mažiausią dalelę, kuri galėtų egzistuoti, CERN mokslininkų komanda svarsto planus imtis didesnių projektų ir statyti visiškai naują greitintuvą, padėsiantį tirti traukos paslaptis. Komanda, šią vasarą atradusi Higgso bozoną, žvelgia į ateitį ir siūlo statyti visiškai naują požeminį greitintuvą, kurio ilgis siektų 80 kilometrų. Tai tris kartus daugiau nei dabartinio greitintuvo, besidriekiančio po Ženeva.

„Pagaliau! Sensacija! Higgsterija“ – tokiais žodžiai beveik prieš mėnesį prapliupo viso pasaulio žurnalistai ir mokslo mylėtojai. Viena mažiausių visatos dalelių, kurią fizikai gainiojo keturiasdešimt metų, praktiškai surasta. Tai liepos 4-ąją paskelbė po Šveicarija įkurtoje didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje CERN dirbantys mokslininkai. Anot jų, tikimybė, kad surastoji dalelė nėra Higgso bozonas – viena iš dviejų milijonų, ir šis skaičius nuolat auga CERN mokslininkų naudai.

Tikimybė, kad į Higgso bozoną panaši dalelė, apie kurios atradimą paskelbta liepos 4 dieną, egzistuoja, tapo dar didesnė. Ši dalelė – dešimtmečius trunkančios paskutinės trūkstamos Standartinio modelio dalies paieškos objektas. Ji turėtų padėti paaiškinti, kodėl medžiaga turi masę, praneša BBC. Higgsą medžiojanti mokslininkų komanda iš Didžiojo hadronų greitintuvo pranešė, kad tikimybė, jog jis egzistuoja, siekia „5,8 sigma“ lygį.

Ką didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos CERN (toje pačioje, kur neseniai buvo atrastas Higgso bozonas – subatominė dalelė, kuri kitoms dalelėms suteikia masę) bibliotekoje veikia šokėjai? Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijoje išsidėsčiusios CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos) laboratorijos bibliotekoje jau kurį laiką galima aptikti ne tik kvantinės fizikos šaknis kremtančius mokslininkus, bet ir lėtai ir lanksčiai judančius šokio meno atstovus, ramiai i...

Standartinis dalelių fizikos modelis numato, kad Higgso bozonas yra elementarioji dalelė. Tačiau kas, jei jis, kaip ir protonas, sudarytas iš kitų dalelių? Standartinis modelis nėra užbaigtas, kadangi jis negali paaiškinti visų stebimų reiškinių. Patobulinus modelį ir teigiant, kad Higgso bozoną sudaro į kvarkus panašios dalelės, kurias kartu laiko nauja jėga, būtų galima šią problemą išspręsti.

Tyrėjai teigia garsu pavertę Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) „Atlas“ eksperimento duomenis, o tai leidžia „išgirsti“ naujai atrastą į Higgso bozoną panašią dalelę, pramintą „dieviškąja“. Jų gautas rezultatas – melodija, primenanti habaneros, kubietiško šokio, XIX amžiaus pradžioje išpopuliarėjusio Ispanijoje, ritmus. Praėjusią savaitę CERN paskelbė ištyrę LHC surinktus duomenis ir aptikę į Higgso bozoną panašią dalelę.

Praėjus šimtmečiui po to, kai Albertas Einsteinas išdėstė savo reliatyvumo teoriją, aplink Žemę jau skrieja daugybė visuotinės padėties nustatymo sistemos palydovų, kurie praktikoje naudoja jo novatorišką laiko sampratą. Jei Higgso bozono dalelės atradimas pasitvirtins, ar tai leis sukurti technologijas, kurios kol kas egzistuoja tik mokslinėje fantastikoje? Teoriškai tai įmanoma, tvirtina Arizonos valstijos universiteto fizikas Lawrence'as Krausas, tačiau praktiškai – mažai tikėtina.

Vos tik vienas milžiniškas greitintuvas pasiekė pirmų svarių rezultatų, užvirė diskusijos, kas turėtų jį pakeisti. Kasmetiniame Nobelio premijos laureatų susitikime Lindau, Vokietijoje, vykusiame praėjusią savaitę, visos kalbos sukosi apie tai, ar Didysis hadronų greitintuvas (LHC) iš tiesų yra tinkamas instrumentas aiškintis, ką tiksliai LHC aptiko. Problema ta, kad LHC vykdomi dviejų protonų srautų susidūrimai.

Higgso bozono galimas atradimas yra džiugi naujiena fizikams, tačiau nemenka problema dėl mokslo premijų sprendžiančiam Nobelio premijos komitetui, praneša „The Guardian“. Tradiciškai Nobelio prizas įteikiamas daugiausiai 3 žmonėms, kurių indėlis, komiteto nuomone, yra svarbiausias. Tokia tradicija gana archajiška, menanti laikus, kai daugumą mokslo pasiekimų buvo galima priskirti individualiems mokslininkams arba mažoms jų grupėms.

Jei CERN fizikams iš tikrųjų pavyko eksperimentiškai patvirtinti Higgso bozono egzistavimą, šis atradimas gali sukelti tikrą revoliuciją teorinėje fizikoje ir atverti duris į dar gilesnes tikrovės paslaptis. Kaip jau skelbėme, šiandien Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) įvykusio seminaro metu LGC greitintuvu eksperimentus vykdantys mokslininkai pranešė apie naujausius Higgso bozono – hipotetinės dalelės, tariamai suteikiančios Visatai masę – paieškų rezultatus.

Fizikai trečiadienį pranešė atradę naują subatominę dalelę, atitinkančią Higgso bozoną, kuris, kaip manoma, kitoms dalelėms suteikia masę. CMS – vienas iš dviejų detektorių, naudojamų Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) bandymams dėl Higgso bozono, pasiekė lygį, prilygstantį „atradimui“. 10 mlrd. JAV dolerių vertės LHC yra galingiausias kada nors sukurtas dalelių greitintuvas.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) vykusiame seminare buvo pristatyti naujausi Higgso bozono paieškų rezultatai. Jie patikimai liudija, kad maždaug 126,5 GeV masės ribose aptiktas naujas,pats sunkiausias bozonas, kuris gali būti perversmą fizikoje galintis sukelti Higgso bozonas. Iš pradžių LHC greitintuvo CMS eksperimento mokslininkų kolaboracijos atstovas Joe Incandela pranešė apie naujos dalelės atradimą.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkai atrado naują elementariąją dalelę, remdamasi savo šaltiniais šioje organizacijoje pranešė svetainė „Nature News“. Kol kas neaišku, ar tai yra garsusis Higgso bozonas, kurio pėdsakus bando aptikti Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) eksperimentus vykdantys mokslininkai, sakoma pranešime.

Amerikos mokslininkai aptiko tvirtų užuominų, kad Higgso bozonas egzistuoja ir buvo sukurtas Ilinojuje esančiame dalelių greitintuve, rašo LiveScience.com.

Europos branduolinių tyrimų centras (CERN) poryt ruošia svarbią spaudos konferenciją, į kurią pakviesti žymiausi teorinės fizikos specialistai ir Higgso bozono hipotezės autorius profesorius Peteris Higgsas. Manoma, kad šiame renginyje Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) eksperimentus vykdantys CERN fizikai oficialiai praneš apie vadinamosios „Dieviškosios dalelės“ – Higgso bozono – atradimą. Pasak „Dailymail.co.

Europos branduolinių  mokslinių tyrimų organizacija (CERN) kitą mėnesį žada paskelbti, ar dalelių greitintuve atlikti eksperimentai padėjo aptikti nesugaunamą „dieviškąją dalelę“. Higgso bozonu vadinama dalelė yra standartinio fizikos modelio trūkstama teorinė grandis. Manoma, kad ji objektams suteikia masę, tačiau iki šiol mokslininkams nepavyko to aiškiai nustatyti.

Šią savaitę Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) pradės veikti didžiausiu iki šiol 4 TeV galingumu, pranešė Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) atstovai. Skelbiama, kad pirmieji 4 teraelektronvoltų energijos pluoštų susidūrimai prasidės balandžio mėnesį. Tuo tarpu 4 TeV energijos režimu  LHC greitintuvas pradės veikti jau naktį iš šio penktadienio į šeštadienį, sakoma pranešime.

Su JAV „Tevatron“ greitintuvu dirbantys mokslininkai teigia užfiksavę galimų užuominų apie Higgso bozoną. Tai suteikia daugiau svorio minčiai, jog Higgso bozonas, neva suteikiantis masę visoms kitoms dalelėms, egzistuoja esant 125 gigaelektronvoltų masei. Tačiau šie nauji duomenys nėra statistiškai pakankamai tikslūs, kad juos būtų galima vadinti „atradimu“, praneša BBC.

Fizikai Didžiajame hadronų greitintuve tikisi, kad susidūrimų energijos padidinimas pagaliau išspręs Higgso bozono klausimą. Netgi didžiausiam pasaulio dalelių daužytuvui reikia energijos antplūdžio.

2012 metais bus išaiškinta Higgso bozono ir didesniu negu šviesos greičiu skriejančių neutrinų paslaptis, žada fizikai. Apie šiuos ir kitus galimus kitų metų mokslo atradimus pasakoja žinomi mokslininkai. Neretai – daug pavyzdžių tai patvirtina – mokslo atradimai padaromi spontaniškai ir net atsitiktinai, rašo gazeta.ru.

Gali būti, kad drovusis Higgso bozonas pagaliau apsireiškė Didžiajame protonų greitintuve (Large Hadron Collider (LHC)). Abu pagrindiniai detektoriai, ATLAS ir CMS, pateikė lengvo Higgso bozono (Hb) užuominas. Jeigu jos pasitvirtins, vienintelė Standartinio modelio skylė bus užpildyta. Kas jaudina dar labiau, tai tokios masės Hb – apie 125 gigaelektronvoltų – praminamas kelias į nepažymėtą teritoriją. Tokiam plunksnos lengvumui stabilizuoti reikėtų bent vienos naujo tipo dalelės.

Priešingai nei tikėtasi LHC greitintuvu tyrimus vykdantys mokslininkai nepranešė apie ilgai lauktą Higgso bozono atradimą, tačiau informavo, kad pavyko labai susiaurinti jo paieškų lauką. Vakar CERN surengtuose seminaruose apie naujausius Higgso bozono paieškų rezultatus informavo LHC greitintuvo ATLAS detektoriaus mokslininkų grupės atstovė dr. Fabiola Gianotti ir CMS detektoriaus fizikų grupės atstovas dr. Guido Tonelli.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) šiandien prasidėsiančiuose seminaruose Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo ATLAS ir CMS eksperimentų tyrimų grupių atstovai pateiks naujausius duomenis apie hipotetinės dalelės – Higgso bozono – paieškas. Šie seminarai vyks nuo 14 iki 16 val. Vidurio Europos laiku (15 – 17 val. Lietuvos laiku)  ir bus tiesiogiai transliuojami internetu CERN interneto svetainėje.

Pateikiame interviu su profesoriumi Zigfridu Betke (Siegfried Bethke), šiuo metu einančiu Makso Planko fizikos instituto Miunchene (Vokietija) direktoriaus pareigas. Pokalbio tema – Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve atliekami tyrimai ir ateities prognozės. – Profesoriau, dalelės Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve skrieja jau daugiau nei dvejus metus, detektoriai sugebėjo užregistruoti apie trilijoną (tūkstantį milijardų) susidūrimų.

Atrodo, kad viena sunkiausiai sugaunamų dalelių – Higgso bozonas – slapstysis dar kurį laiką, rašo LiveScience.com. Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC), esančio Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) fizikos laboratorijoje Šveicarijoje, mokslininkai baigė eksperimentus, kurie galėtų leisti žvilgtelėti į seniai ieškomą dalelę, bent jau šiais metais.

Penktadienį sustabdytas beveik ketvirtį amžiaus galingiausio pasaulio dalelių greitintuvo titulu didžiavęsis „Tevatron“. „Tevatron“ veikti pradėjo 1985 metais, jis buvo JAV Energetikos departamento Fermi nacionalinės greitintuvo laboratorijos dalis, praneša naujienų agentūra AFP.

Be Higgso bozono Visata būtų visiškai kitokia. Ši jau legendomis apipinta dalelė vaidina svarbų vaidmenį kosmologijoje ir atskleidžia, jog gali egzistuoti itin artima jos giminaitė. Higgso bozoną bandoma identifikuoti CERN laboratorijos Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve. Šios dalelės aptikimas leistų fizikams paaiškinti, kodėl didžioji dalis elementariųjų dalelių turi masę.

Fizikai, Didžiajame hadronų greitintuve ieškantys nepagaunamosios dalelės – Higgso bozono, ima abejoti, ar ji kada nors bus rasta. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) netoli Ženevos, kur įrengtas ir dalelių greitintuvas, dirbantys daugiau kaip 300 mokslininkų Briuselyje aptaria iki šiol atliktus tyrimus. Tačiau pasigirsta teiginių, kad viltys rasti Higgso bozoną blėsta, praneša telegraph.co.uk.

Fizikai, daug metų besivaikantys dalelės, kuri galbūt suteikė materijai masę, pradėjo abejoti jos egzistavimu. Per konferenciją Indijoje CERN tyrimų centro, kuriame įrengtas Didysis hadronų greitintuvas, mokslininkai teigė, kad „nepagaunamoji Higgso dalelė, jeigu ir egzistuoja, beveik nebeturi vietų slėptis". Kita vertus, pasak centro direktoriaus Sergio Bertolucci, patvirtintas dalelės trūkumas „parodys kelią link naujos fizikos". Pagal teoriją, vadinamą standartiniu fizikos modeliu, Higgso...

Higgso bozonas vis dar nerastas, bet galbūt reikėtų labiau nerimauti dėl to, ko dar Didysis hadronų greitintuvas iki šiol neaptiko. Tokia pagrindinė šią savaitę Grenoblyje, Prancūzijoje, vykusios konferencijos žinia, kur fizikai susirinko pergalvoti pirmuosius galingiausio pasaulyje dalelių greitintuvo, įrengto netoli Ženevos, Šveicarijoje, ir valdomo Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN), rezultatus.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) eksperimentus vykdantys fizikai pranešė užregistravę „įtartinus" įvykius, kurie gali liudyti vadinamosios „dieviškosios dalelės“ – Higgso bozono – egzistavimą.

Fizikai mano iki 2012 metų pabaigos sugebėsią nustatyti, ar dešimtmečius medžiojama teorinė dalelė – Higgso bozonas – egzistuoja. „Esu gana tvirtai įsitikinęs, kad baigiantis 2012 metams mes turėsime atsakymą į šekspyrišką klausimą apie Higgso bozoną – būti ar nebūti?“ – antradienį teigė Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) generalinis direktorius Rolfas Dieteris Heueris.

Dalelės, panašios į ilgai ieškomą Higgso bozoną, gali apmulkinti fizikus, kuriems tektų metų metus bandyti patvirtinti ar paneigti, kad tai – apsimetėlės. Standartinis dalelių fizikos modelis numato, kad dalelė, vadinama Higgso bozonu, suteikia masę daugeliui kitų dalelių. Šveicarijoje, netoli Ženevos, esantis Didysis hadronų greitintuvas iš dalies buvo sukurtas tam, kad šią dalelę pirmą kartą aptiktų ir tyrinėtų.

Diskusijos viso pasaulio fizikų tinklaraščiuose per pastarąsias savaites užverda jau ne pirmą kartą. Mat šįkart netoli Ženevos (Šveicarija) įrengto Didžiojo hadronų greitintuvo LHC vykdomų eksperimentų duomenyse galbūt pavyko aptikti Higgso bozono, arba kitos, iki šiol nežinotos, dalelės požymių, praneša Newscientist.com. Tiesa, spėjimus dar reikia kaip reikiant patikrinti.

Gali būti, jog JAV dalelių greitintuvu bandymus atliekantys mokslininkai atrado naują elementariąją dalelę arba visiškai naują gamtos jėgą. Šie atradimai fizikos pasaulyje sukėlė tikrą sujudimą. Gali būti, kad jie pateiks užuominų apie masę ir tai, kaip objektai ją įgauna, o tai vienas labiausiai ieškomų atsakymų fizikoje, praneša naujienų agentūra AFP. Tačiau ekspertai įspėjo, kad norint nustatyti tikrą atradimo pobūdį, artimiausiais mėnesiais reikia atlikti tolesnę analizę.

Vadinamosios „dieviškosios“ dalelės – Higgso bozono teorija gali būti įrodyta per dvejus metus. Didžiajame hadronų greitintuve eksperimentus vykdančių mokslininkų teigimu, priešingi rezultatai reikštų, kad ji greičiausiai iš viso neegzistuoja, rašo „Telegraph.co.uk". Jau anksčiau paskelbta, kad puikiai veikiantis greitintuvas dirbs metus ilgiau nei planuota.

JAV nacionalinės Fermi greitintuvo laboratorijos („Fermilab“) konsultacinė taryba rekomendavo šio tyrimų centro fizikams 3 metams pratęsti priešpriešinių srautų greitintuve „Tevatron“ vykdomus eksperimentus, pranešė „Physics World“. Anksčiau buvo planuojama šio greitintuvo eksploatavimą nutraukti 2011 metais, sakoma pranešime. Pagrindinė priežastis, privertusi mokslininkus peržiūrėti ankstesnį sprendimą – didelis eksperimentų rezultatų kiekis.

JAV nacionalinės Fermi laboratorijos mokslininkai neigia pranešimą apie priešpriešinių srautų greitintuvu „Tevatron“ neva užregistruotą „dieviškąją dalelę“ – Higgso bozoną. Apie tai savo interneto dienoraštyje buvo pranešęs Padujos universiteto (Italija) fizikos profesorius Tommaso Dorigo.

Tarp branduolio fizikos specialistų pasklido gandas, kad JAV nacionalinės Fermi laboratorijos priešpriešinių srautų greitintuve „Tevatron“ atrasta „dieviškoji dalelė“ – Higgso bozonas. Apie tai savo interneto dienoraštyje pranešė Padujos universiteto (Italija) fizikos profesorius Tommaso Dorigo, skelbia „Telegraph.co.

Mokslininkai imitavo garsus, kuriuos skleistų subatominės dalelės, tokios kaip Higgso bozonas, jei jos būtų sukurtos Didžiajame hadronų greitintuve. Taip siekiama suteikti galimybę CERN fizikams „perklausyti duomenis“ ir iš jų išskirti Higgso bozoną, jei ir kuomet jis galiausiai bus aptiktas, praneša BBC. Mokslininkė Lily Asquith modeliavo duomenis, gautus Didžiajame hadronų greitintuve (LHC) vykdomo „Atlas“ eksperimento metu.

Nepagaunamoji „dieviškoji dalelė“ Higgso bozonas gali egzistuoti daugybe formų. Rasti Higgso bozoną – svarbiausias Ženevoje vykdomo Didžiojo hadronų greitintuvo eksperimento tikslas, tačiau JAV atliktas tyrimas leidžia manyti, kad gali egzistuoti penkios šios elementariosios dalelės versijos. Šios hipotetinės dalelės egzistavimo įrodymų nesėkmingai ieškoma jau penkis dešimtmečius, praneša „Telegraph.co.