Mokslininkai teigia, kad tyrinėjant Higgso bozono savybes, jiems galbūt pavyks nustatyti, koks likimas laukia kosmoso.
Teorija, vadinama vakuuminiu nestabilumu, teigia, kad po milijardų metų dabartinėje visatoje gali gimti nauja ir ją pakeisti.
Visa tai priklauso nuo kelių tikslių skaičių, susijusių su Higgso bozonu, kuriuos tyrėjai dabar bando rasti.
Į „Higgsą panaši“ dalelė pirmą kartą Didžiajame hadronų greitintuve (LHC) stebėta praėjusiais metais.
Su energijos lauku, apimančiu visą kosmosą, siejamas bozonas padeda paaiškinti, kodėl kosmose egzistuoja masė. Kitaip tariant, ji paaiškina, kaip veikia medžiaga, kurią matome aplink.
Nuo pat dalelės atradimo, Ženevoje esančios laboratorijos ir kitų institucijų visame pasaulyje mokslininkai pradėjo kurti teorijas, kokią įtaką Higgsas padarys fizikai.
Viena galima idėja – cikliška visata, kai laikas nuo laiko kosmosas atnaujinamas.
„Pasirodo, yra skaičiavimai, kuriuos galima atlikti Standartiniame dalelių fizikos modelyje, jei žinai Higgso bozono masę“, – aiškino Josephas Lykkenas iš „Fermi“ nacionalinio greitintuvo laboratorijos teoretikas.
„Panaudojus visą fiziką, kurią žinome, ir atlikus paprastus skaičiavimus, gauni blogą žinią. Kas nutiks tuomet, jei gauni tik kvantinį svyravimą, kuris sukuria mažą burbulą vakuumo, kuriame nori slypėti visata. Kadangi tai mažos energijos būsena, šis burbulas tuomet ims plėstis šviesos greičiu ir nušluos viską, kas buvo prieš jį“, – sakė jis.
Tačiau dėl to nereikėtų nerimauti. Kol tai įvyks, nei Saulės, nei Žemės jau seniai nebebus.
Jei skaičiavimai patvirtins vakuuminio nestabilumo teoriją, vėl gyvasties įgaus teorija, kad po Didžiojo sprogimo atsiradusi visata, kurią stebime dabar, yra tik naujausia versija, atsiradusi vykstant pastoviam įvykių ciklui.
„Manau, ši idėja darosi vis patrauklesnė. Daugybę dalykų paaiškinti daug paprasčiau, jei į viską žvelgiame kaip į ciklą. Jei reikėtų lažintis iš savų pinigų, tvirtinčiau, kad ciklo idėja yra teisinga“, – „BBC News“ teigė J. Lykkenas.
