Su bendražygiais įmonę įsteigęs Kęstutis Jasiūnas neabejoja: daugybę aukščiausių įvertinimų pelniusi lazerių gamintoja tapo tokia stipri todėl, kad jos kūrėjai nebijojo rizikuoti.
„Kai dabar pagalvoju, tuomet darėme didelę nesąmonę. Viskas įvyko tik dėl nežinojimo, kad gali nepavykti“, – šypsosi „Eksplos“ vadovas.
1998 m. lapkritį kolektyvo nariai pasirašė deklaraciją, kurioje įsipareigojo būti stipriausiais ir išskirtiniais gamintojais. „Siekdami naujo tikslo mes turime veikti kitaip, mes turime išmokti kitaip parduoti, kitaip gaminti, kitaip konstruoti, kitaip, negu tai darėme iki šiol“, – būti kitokiems įpareigojo deklaracija.
Matyt, šis tikslas buvo pasiektas, mat pernai Amerikoje „Ekspla“ gavo aukščiausią fotonikos pramonės apdovanojimą už „NT200“ serijos lazerį.
Kolektyvas net nusifotografuoti sugalvoja „kitaip“. Ant bendrovės pastato stogo.
Nematomas, bet stiprus
Lankytojams įeiti į lazerių laboratoriją leidžiama tik kaip į operacinę palatą – su chalatu. Prie pat durų dar patiestas lipnus kilimėlis purvui nuo batų surinkti. Šių priemonių pirmiausia reikia ne dėl svečių sveikatos, o lazeriams apsaugoti. „Čia apsauga nuo dulkių, – paaiškina K. Jasiūnas. – Dulkių, kurių pilna ant jūsų megztinio. Lazerio spindulys vaikštinėja – pagaus dulkę ir ją prikepins. Tuomet turėsime problemų.“
Kitose cecho patalpose apsaugos priemonės dar griežtesnės. „Čia jau reikia užsidėti specialius apsauginius akinius, – sako K. Jasiūnas. – Surenkant lazerį sistema būna neuždengti, todėl atsitiktinis nematomas spindulys gali išsprūsti ir duoti į akį. Tuomet išdeginta akis sužalojama ir regėjimas susilpnėja.“
Neatsargiems darbuotojams ir „Eksploje“ buvo atsitikusi ši nelaimė. Tačiau tokiu atveju greitosios pagalbos kviesti nereikia – telieka konstatuoti faktą.
Dar pora faktų: „Ekspla“ per metus surenka iki 150 įrenginių, kurie kainuoja nuo 15 tūkst. iki 1 mln. eurų.
Galingiau nei AE
Bendrovės koridoriuje, be sertifikatų, padėkų, apdovanojimų, trofėjų, diplomų, ant sienos dar kabo pasaulio žemėlapis, prismaigstytas šimtų įvairiaspalvių vėliavyčių. Nuo jų labiausiai mirguliuoja Europa, Šiaurės Amerika ir Japonija.
„Šiose vietose įrengtos mūsų lazerinės sistemos“, – teigia K. Jasiūnas. Pikosekundinių lazerių segmente lietuvių bendrovė užima 50 proc. pasaulio rinkos. Todėl tas žemėlapis yra toks margas.
„Kas yra pikosekundinis? Imkime laiko skalę, kurioje turime sekundę, milisekundę, mikrosekundę ir tuomet – pikosekundę, kitaip sakant, milijardinę sekundės dalį, – suprantamai dėsto fizikos mokslo pradžiamokslį pašnekovas. – Mes sugebame pagaminti šviesos impulsą, šviesos kulką, tokį paketą, kuris trunka šią sekundės dalį.“
Tačiau tai dar nereiškia, kad kuo greitesnės šviesos lazeris – tuo jis kokybiškesnis. „Karjeruose veikiančios penkiaaukštės mašinos, sunkvežimiai, zaporožiečiai – juk visa tai automobiliai. Šitaip ir su lazeriais – jų specifikacija priklauso nuo poreikio“, – lygina K. Jasiūnas.
Ne fizikui skamba neįtikėtinai: „Eksploje“ gaminamo lazerio vieno impulso galia yra didesnė, negu buvo išgaunama Ignalinos atominėje elektrinėje. „Tik skirtumas tas, kad atominė elektrinė veikia nuolat ir pagamina daug energijos, o mes sukuriame mažai energijos per labai trumpą laiką“, – sako fizikas.
Vilniaus pašonėje esančios gamyklos technologijos taikomos mokslo tyrimuose. „Šviesa keičia medžiagą, medžiaga keičia šviesą – šiuos procesus tyrinėdami mokslininkai ir atranda daug efektų, – pasakoja K. Jasiūnas. – Sakykime, telefono mikroschemos gaminamos naudojant šiuos procesus, mat kai viskas tampa taip smulku, peiliuku jau nepapjaustysi ir nepagrandysi.“
Vietoj Gariūnų
Generalinio direktoriaus kabinete ant sienos pakabintas istorinio fotoarchyvo koliažas. Stende pirmasis eksponatas – dar iš 1983-ųjų. „Tais laikais prie mokslo institucijų buvo steigiamos eksperimentinės gamyklos, – pasakoja K. Jasiūnas. – Tuo metu buvau jaunas mokslininkas. Mano tyrimuose reikėjo pasidaryti lazerį. Pasidariau. Paskui teko pakartoti.“
Anuomet šių technologijų nebuvo Sovietų Sąjungoje nei jų buvo galima atsivežti iš Vakarų. „Teko patiems pasigaminti“, – prisiminė K. Jasiūnas. Taip ėmė plėtotis lazerių pramonė.
Paskui Lietuva tapo nepriklausoma ir pramonė, kaip ir dauguma kitų, – subyrėjo. „Nebeliko rinkų, – atsimena K. Jasiūnas. – Tuomet mums reikėjo arba eiti į Gariūnus, arba važiuoti į užsienį“, – sako pašnekovas.
Vis dėlto aštuonetas mokslininkų, kurių dauguma iki šiol dirba bendrovėje, surizikavo ir pabandė. „Turiu pasakyti, kad mūsų sėkmės istorija prasidėjo nuo vieno japono, kurį sutikome parodoje. Brangu tuomet būdavo į jas keliauti, patys veždavome prietaisus lagaminuose, – pasakoja K. Jasiūnas. – Paskui tas japonas pasakė, kad mūsų akys blizgėjo, mes tikėjome savo produktu. Jis buvo tarpininkas – surizikavo nupirkti lazerius ir parduoti kitiems.“
Tarpininkas iš šios tolimosios aukščiausių technologijų šalies pirkėjui „Eksplos“ lazerius pristatė kaip „europinius“. „Mums iš Lietuvos išeiti į Europos rinką buvo sudėtinga, nes niekas netikėjo posovietine šalimi. Japonams tai nerūpėjo“, – teigia fizikas.
Dauguma bendrovę prieš du dešimtmečius įsteigusių darbuotojų čia tebedirba iki šiol. „Kai kolektyvą sudarė apie 20 žmonių, buvome panašūs į šeimą, – pasakoja ir „Eksplos“ biuro administratorė Daiva Bražytė, įmonėje taip pat dirbanti nuo jos ištakų. – Dabar darbas vyksta tarytum frakcijose, bet šeimiškumo liko daug. Daugybė sprendimų pas mus priimami pagal paprotinę teisę.“
Kartu ieško „dieviškosios“ dalelės
Vėliau „Ekspla“ įsigijo su antros kartos lietuviu susijusią amerikiečių įmonę – šitaip lietuviškas kapitalas investavo į amerikinę aukštųjų technologijų įmonę. Pernai bendrovė pelnė ir aukščiausią sektoriaus apdovanojimą „Prism“.
„Tas mūsų apdovanotas produktas niekuo ne gudresnis už kitus. Šią technologiją taiko ir kelios kitos bendrovės. Tačiau mes sugalvojome, kaip geriau patenkinti vartotojo poreikius“, – teigia lazerininkas.
Bendrovė atitinka ir didžiausių tarptautinių mokslo projektų poreikius. Ženevoje pastatytame didžiajame hadronų greitintuve tyrėjai šiais metais tikisi atrasti vadinamąją „dieviškąją“ dalelę, kuri, viliamasi, leis paaiškinti ne vieną visatos paslaptį. Be abejonės, greitintuve įrengtas ir „Eksplos“ lazeris.
„Beje, kiekvieną kartą įjungus įrenginį ir praskridus dalelėms visos mūsų programos ir mikroschemos dėl intensyvaus lauko nusibaigdavo. Tekdavo perinstaliuoti elektronines plokštes“, – sako jis.
K. Jasiūnas dar užsimena, kad ir jaunoji Lietuvos fizikų karta turi daug potencialo, o jiems siekti mokslo laimėjimų padės šalyje kuriame mokslo slėniai.
Savo ruožtu biuro administratorė atsisveikindama dar puse lūpų patikina, kad „Eksplos“ generalinis direktorius – demokratiškas vadovas. „Kad ir kokios griežtos nuomonės būtų, jį galima palenkti argumentais“, – sako D. Bražytė.
