bvp

Seime antradienį turėtų būti balsuojama už patikslintą 2012 metų valstybės ir nacionalinį biudžetą, kuriame apie 4 proc. mažėja išlaidos, atkuriamos sumažintos senatvės pensijos, nuo 2 iki 1,5 proc. sumažinami pervedimai į privačius pensijų fondus. Patobulintu įstatymo projektu, kuriame deficitas neviršija 3 proc. bendrojo vidaus produkto, numatoma patvirtinti beveik 17,924 mlrd. litų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 18,643 mlrd.

Prancūzijos centrinio banko vadovas Christianas Noyeris patarė reitingų agentūroms sumažinti Didžiosios Britanijos skolinimosi reitingą, praneša AFP. Taip jis atsakė į reitingų agentūrų S&P ir „Moody's“ perspėjimą apie galimą aukščiausiojo Prancūzijos skolinimosi reitingo sumažinimą netolimoje ateityje. Pasak K. Noyeris, agentūros nusitaikiusios ne į tą šalį.

Koalicijos partneriams karštligiškai tariantis, kaip užlopyti beveik milijardo litų biudžeto skylę, ir verslininkai, ir ekonomistai stebisi, kodėl biudžetas klijuojamas atskirais gabaliukais, nežiūrint į visumą.

Lietuva pagal 2010 metų bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui, tarp Europos Sąjungos (ES) šalių buvo 24-ta ir aplenkė tik Latviją, Rumuniją ir Bulgariją. Šiek tiek turtingesnės už Lietuvą buvo Lenkija, Estija ir Vengrija. Tai matyti iš ES statistikos agentūros „Eurostat“ paskelbtų duomenų. Lietuvos BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, sudarė 57 proc. ES vidurkio.

2009 metais dėl ekonominės recesijos kritęs Europos Sąjungos (ES) emigrantų į savo gimtąsias šalis siunčiamų pinigų kiekis 2010 metais išaugo 3 proc., skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat“. Agentūros duomenimis, 2010 metais bendras išsiunčiamų pinigų kiekis sudarė 31,2 mlrd. eurų, lyginant su 30,4 mlrd. JAV dolerių 2009 metais. ES viduje darbuotojų siunčiamų pinigų kiekis 2010 metais išaugo 6 proc., o pinigų srautas už ES ribų išaugo 1 proc.

Lietuva kitąmet bet kokia kaina pasieks tikslą neviršyti 3 proc. biudžeto deficito ribos, teigia valdantieji. Kita vertus, pasak analitikų, per dideli užmojai Lietuvą privers dar labiau veržtis diržus, rašo „Lietuvos rytas“. Europos Sąjungos šalių lyderiai praėjusią savaitę sutarė, kad ateityje šalių biudžeto deficitas negalės viršyti 3 proc., o struktūrinis – 0,5 proc. Kaip įrašyta naujajame susitarime, neįvykdžiusioms šių reikalavimų šalims grės sankcijos.

Socialinė sritis, savanoriška veikla ir darbo rinka yra labai glaudžiai susijusios, o savanoriška veikla Lietuvoje padeda sukurti net 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, dalyvaudamas nacionalinio bendruomenių konkurso „Tikime laisve“ ir Europos savanoriškos metų baigiamajame renginyje.

Naujoje tarpvyriausybinėje euro zonos valstybių ir kelių kitų Europos Sąjungos (ES) narių sutartyje numatoma, kad valstybių biudžetai privalės būti subalansuoti, o biudžetų struktūriniai deficitai negalės siekti daugiau nei 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Penktadienį anksti rytą pasiektas susitarimas numato, kad šioje sąjungoje nori dalyvauti ir šešios euro zonai nepriklausančios valstybės: Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija bei Rumunija.

Užsienio reikalų ministras, susitikęs su su JAV valstybės sekretore, iš jos išgirdo pastabų dėl pernelyg mažo Lietuvos krašto gynybos finansavimo. „Tiesiog buvo pasakyta, kad mes, būdami atsakingi NATO nariai, turime, kaip ir kitos valstybės, skirti pakankamą dėmesį finansavimui, mūsų karinių pajėgų finansavimui. Aš manau, kad visiems viskas aišku“, – Lietuvos žurnalistams sakė Audronius Ažubalis Vilniuje, parodų centre „Litexpo“ vykstančiame ESBO Ministrų Tarybos susitikime.

Prezidentė D. Grybauskaitė paskelbė, kad ekonominė krizė tęsiasi, bet teigė kažkaip ginsianti pensininkus. „Kritinė situacija nesibaigia – taupyti reikia, bet ne labiausiai pažeidžiamų piliečių sąskaita. Todėl nepritarsiu, kad tai būtų daroma pensininkų sąskaita“, – antradienį apie Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) poziciją sakė sakė prezidentė. Ateinančių 2012 m. biudžeto projekte, kurį ketvirtadienį svarstys Seimas, Vyriausybė, siekdama užlopyti beveik 1 mlrd.

Euras netrukus švęs dešimtmetį, tačiau jubiliejaus išvakarės – nelinksmos. Vadovai nori gelbėti, visuomenė  –  atsisakyti 2002 metai – data, kai euras tapo kūnu, t.y. į apyvartą buvo išleisti euro banknotai ir monetos. Šia valiuta iš pradžių dalijosi 12 valstybių, kiek vėliau į bendrą „pinigų sąjungą“ buvo priimtos dar penkios šalys. 2012 metais sukaks lygiai 10 metų, kai buvo išleista pirmoji euro moneta.

Finansų ministerija teigia, kad dėl prastesnių pagrindinių eksporto rinkų tendencijų 2012 m. Lietuvos eksporto paklausa mažės ir lėtins bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą iki 2,5 proc. (vietoj anksčiau prognozuotų 4,7 proc.). Pagal centrinį scenarijų numatomas greitas bankrutuojančio banko „Snoras“ apdraustųjų indėlių atkūrimas, todėl poveikis BVP yra sumažintas kelis kartus ir sudaro 0,1 – 0,2 procento BVP.

Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola buvo 35 mlrd. 259,5 mln. litų, tai sudaro 33,3 proc. prognozuojamo 2011 metų BVP (105 mlrd. 727 mln. litų), rodo Finansų ministerijos duomenys. Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 23 mlrd. 690,7 mln. litų, vidaus finansų institucijoms – 6 mlrd. 367,5 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 4 mlrd. 26,6 mln.

Prie pagrindinių euro zonos gelbėtojų būrio jau greitai gali prisidėti ir Kinija. Ilgai neapsisprendęs dėl paramos, padėsiančios ES kovoti su skolų krize, lapkričio 15 d. Pekinas apibrėžė sąlygas šiai Kinijos pagalbai gauti. Norėdama gauti paramą Europa privalo sutikti su viena iš trijų sąlygų: suteikti Kinijai daugiau įtakos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), pakelti jos ekonominį statusą Pasaulio prekybos organizacijoje arba atšaukti embargą Europos ginklų tiekimui į Kiniją.

Verslo konferencijoje „Antroji finansinės krizės banga?“ diskutuota, jog šios bangos Lietuva neišvengs. „Krizės – tai vis nepadaryti namų darbai“, – sakė analitikas profesorius Rimantas Rudzkis. Verslo lyderiai prisiminė, jog valdžia į „pranašiškas“ jų prognozes neįsiklausė dar prieš pirmąją bangą. Banga atsirita R. Rudzkis vienareikšmiai sakė: „Krizė nepasibaigusi.“ Lietuva labai priklauso nuo to, kas darosi Europoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ketina siūlyti Europos Sąjungos (ES) sutarčių pataisas, skirtas pagerinti euro zonos valdymą, praneša BBC. Apie tai jie pranešė po susitikimo su Italijos premjeru Mario Monti. Pataisas jie žada pasiūlyti artimiausiomis dienomis, tačiau detalesnės informacijos kol kas nepateikė. Susitikimo metu M. Monti išdėstė savo ekonomikos programą.

Ketvirtadienį Seime vyko pirmasis ateinančių metų šalies biudžeto projekto svarstymas. Jo projektui iš esmės pritarė dauguma Seimo komitetų išskyrus Audito ir Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetus. Frakcijų pareiškimuose opozicija laidė kritikos strėles dėl Lietuvos nuskurdinamo, o premjeras Andrius Kubilius gynėsi kaltindamas opoziciją noru pasekti Graikijos pavyzdžiu.

Konsultacijų bendrovės „McKinsey“ atliktame tyrime apžvelgiama turtingiausiųjų Vakarų valstybių skolų būklė, rašo BBC. Anot šio pranešimo, Jungtinės Karalystės skolų lygis viršijo visų didžiausių ir turtingiausių išsivysčiusių pasaulio valstybių skolos rodiklius. Jai pavyko pralenkti netgi Japoniją, kuri ilgus dešimtmečius negali susidoroti su viešaisiais finansais.

SEB grupės analitikų šiandien paskelbtoje naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ konstatuojama, kad pastaruoju metu makroekonominė situacija pasaulyje tampa vis sudėtingesnė. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) sudarančių 34 šalių ekonomikos augimas sulėtės iki 1,2 proc. 2012 m. ir 1,8 proc. 2013 m. Tikimybė, kad faktinė BVP plėtra pranoks prognozes yra menka, tuo tarpu atvirkštinis scenarijus yra realesnis.

Vos per keletą dienų Ispanijos skolinimosi kaina ženkliai šoktelėjo į viršų ir pasiekė Italijos palūkanų aukštumas, rašo BBC verslo skilties redaktorius Robertas Pestonas. Panašu, kad investuototojų baimės, susijusios su mokumo rizika, persmelkė rinkas. Nerimas dėl Ispanijos pradeda lenkti susijaudinimą, kurį sukėlė italai. Trečiadienį Ispanija tarptautinėse rinkose pasiskolino  3,6 mlrd. eurų už 6,975 proc. palūkanų normą. Šis kaina didžiausia per pastaruosius 15 metų.

Lietuvos ir Estijos ekonomikos kitais metais augs sparčiau nei kitos jų Europos Sąjungos (ES) rytinės kaimynės. Pasaulio banko pranešime teigiama, kad abiejų Baltijos valstybių bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis kitąmet sieks 3,5 proc., tuo tarpu visam regionui numatomas vidutiniškai 2,1 proc. augimas. Nuo eksporto priklausomą Rytų Europos ekonomikos atsigavimą po didžiausio nuosmukio nuo komunizmo žlugimo laikų apsunkina naujos recesijos JAV grėsmė ir Europos skolų krizė.

Per trečią šių metų ketvirtį Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pirmą kartą nuo praėjusių metų paspartėjo. Spartų ūkio augimą lėmė tai, kad šalies bendrovės padidino investicijas, o bankų skolinimas paskatino vartotojų išlaidas. Per trečiąjį metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Rusijos BVP išaugo 4,8 proc. - tai sparčiausias augimas nuo antrojo praėjusių metų ketvirčio.

Europoje visų akys ir toliau bus nukreiptos į Italiją. Po parlamento balsavimo už taupymo priemonių planą atsistatydino ilgametis Italijos premjeras Silvio Berlusconi. Šia savaitę naują vyriausybę turėtų formuoti buvęs ES komisaras Mario Monti. Investuotojus tai džiugina, tačiau šią savaitę jie, susirūpinę dėl galimos euro zonos recesijos, lauks III ketvirčio preliminarių BVP rezultatų.

Kaip ir buvo prognozuota, Estijos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 7,9 proc. Nors į eksportą orientuotos pramonės indėlis į BVP pyragą sumažėjo, jos įtaka ir toliau išlieka didžiausia. Tačiau akivaizdu, kad Estijos pramonė jau pajuto neigiamų išorinių ekonomikos tendencijų įtaką. Rugsėjo mėn. parduotos pramonės rezultatai buvo rekordiškai maži - metinis augimo tempas sudarė vos 6 proc., o elektronikos pardavimai per mėnesį smuko apie 48 proc.

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 5,7 proc. Tokius preliminarinius duomenis pranešė Latvijos centrinis statistikos biuras. Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju metų ketvirčiu, Latvijos ekonomika padidėjo 1,3 proc. BVP rodikliui įtakos turėjo pramonės (8 proc.) ir prekybos (10 proc.) augimas. Po trejus metus trukusio nuosmukio prieaugis užfiksuotas ir statybos sektoriuje.

Lietuva pagal moterų ir vyrų lygias galimybes neatsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tačiau mūsų šalyje vyrai vis dar gauna didesnius atlyginimus, daugiau jų yra vadovaujamuose postuose. Apie lyčių lygybę, planuojamas naujoves šioje srityje naujienų agentūra ELTA kalbėjosi su socialinės apsaugos ir darbo viceministrui, Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos pirmininku Audriumi Bitinu.

Baltarusijos vyriausybė prognozuoja, kad šalies ekonomikos augimo tempas 2012 metais sulėtės iki 1-1,5 proc., tuo tarpu 2010 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 7,6 procento. Apie tai pranešė vyriausybės spaudos tarnyba, remdamasi ekonomikos prognozės projektu kitiems metams. Prognozuota, kad šiais metais Baltarusijos ekonomika išaugs 9-12 proc., tačiau vėliau dėl krizės vyriausybė sumažino prognozę iki 1-3 proc. pesimistinio scenarijaus atveju ir iki 6-7 proc.

Italijos verslininkas Džulianas Melanis (Giuliano Melani) paragino šalies gyventojus padengti valstybės skolą savo lėšomis. „Tuscan financial services“ vadybininkas apmokėjo tokią reklamos skiltį laikraštyje „Corriere Della Sera“, kur išdėstė savo siūlymus, kaip šalis galėtų išsikapstyti iš skolų krizės, rašo „The Guardian“. Valstybės skolos aptarnavimas kasmet Italijos biudžetui kainuoja 260-270 mlrd. eurų.

Rusijos ekonomikos ministerijos vertinimais šalies BVP 2011 metų III ketv. augo 5,1 proc. Jei šį skaičių patvirtins oficiali statistika, tai bus sparčiausia ekonomikos plėtra per pastaruosius trejetą metų, rašoma banko „Finasta“ analitikų apžvalgoje. „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų prognozės yra kiek kuklesnės – tikimasi 4,9 proc. plėtros. Šalies ekonomikai augti praėjusį ketvirtį labiausiai padėjo stiprėjusi vidaus paklausa ir investicijos, kurias maitino paskolų sektoriaus plėtra.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį netikėtai sumažino bazinę palūkanų normą nuo 1,50 iki 1,25 proc., informuoja BBC. Kadangi mažos bazinės palūkanos skatina skolinimąsi, tokiu būdui tikimasi  paskatinti ekonomikos atsigavimą. Dauguma analitikų prognozavo, kad galiojanti 1,50 proc. bazinė palūkanų norma nebus keičiama. Papildyta 17.15 val.

Seimui svarstyti pateiktame 2012 m. šalies biudžeto projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitais metais sieks beveik 18 mlrd. 759 mln. Lt, o išlaidos 19 mlrd. 468 mln. litų (be Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių finansinės paramos – red. past). Nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto, pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 241 mln. Lt) sudarys beveik 21 mlrd. 816 mln. Lt.

Trečiojo šių metų ketvirčio BVP augimas buvo paskutinis, kai galėjome stebėti vis didėjančius ekonomikos augimo tempus. Po gilaus nuosmukio vykęs spartaus ekonomikos atsigavimo laikotarpis baigiasi ir nuo šiol ekonomika augs lėčiau. Eliminavus kainų ir sezoniškumo pokyčių įtaką, Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį buvo toks pat kaip 2006 m. pabaigoje, taigi Lietuvos ekonomika dar negrįžo į prieš krizinį lygį – tam dar reikės bent poros metų.

III šių metų ketvirtį BVP augimo tempai išliko išskirtinai aukšti – 6,6 proc. Tai buvo daugiau nei prognozavo Danske bankas (5,9 proc.) ir rodė Bloomberg surinktų prognozių vidurkis (6,0 proc.). Nors Danske bankas prognozuoja BVP augimo sulėtėjimą metų pabaigoje, augimo tempai išliks dideli ir paskutinį šių metų ketvirtį.

Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį šalies BVP buvo 6,6 proc. didesnis nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu.  Šis puikus rodiklis pranoko visų šalies ekonomikos raidą prognozuojančių institucijų prognozes. Kita vertus, dėl sparčiai blogėjančios tarptautinės ekonomikos situacijos, kitąmet šį rodiklį veikiausiai prisiminsime nostalgiškai dūsaudami ir laikysime jį vienu iš paskutinių Lietuvos makroekonominės vasaros pasireiškimų.

Euro zona ir JAV suka galvas kaip išjudinti ekonomikas, tačiau pasaulyje yra valstybių, kurių ūkis juda pirmyn 50 proc. sparta, rašo „Business Insider“. Remdamiesi „Bloomberg“ duomenimis išsiaiškinome 15 valstybių, kurių BVP augimas pastaruoju metu buvo greičiausias. Turbūt nenustebsite, kad daugelis šių valstybių priklauso Azijos žemynui, tačiau yra ir keletas išimčių. Susipažinkite su sparčiausiai augančių ekonomikų sąrašu. 15. Lietuva BVP augimas - 6,3 proc. BVP dydis – 36 mlrd.

Nors Europoje daugiausiai problemų keliančia šalimi vienbalsiai būtų išrinkta Graikija,  tokių „nuodėmingai švaistūniškų“  sąjungos narių yra kur kas daugiau.   Remdamiesi 2010 metų šalies skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykiu, pateikiame jums Europos Sąjungos (ES) šalis - skolų rekordininkes. 1 vieta. Graikija Šalies skolos ir BVP santykis 2010 metais viršijo 140 proc. (144,9 proc.) Tai buvo aukščiausias rodiklis visoje ES. 2 vieta.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ pakeitė Rusijos bankų sistemos perspektyvą iš „stabilios“ į „neigiamą“, pranešė agentūra pirmadienį. Perspektyva atspindi reitingų agentūros „Moody's“ lūkesčius dėl kreditavimo situacijos bankų sektoriuje per artimiausius 12-18 mėnesių.

„Anksčiau dėl būsto paskolos žmonės nuspręsdavo per dvi, daugiausiai per penkias dienas. Šiandien padėtis pasikeitė – apie būsto paskolą galvojama mažiausiai dvi savaites, mėnesį ar dar ilgiau“, – sakė „Swedbank“ Lietuvoje vadovas Antanas Danys. „Labai stiprus faktorius, kuris lemia žmonių apsisprendimą, pirkti būstą ar ne, yra, aišku, kaina. Tačiau taip pat ir lūkesčiai“, – sakė „Swedbank Markets“ tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.

Gali pasirodyti, kad tie žmonės, kurie yra pasiryžę iškęsti ypatingą visuomenės dėmesį, kai jie priiminėja sprendimus, įtakojančius milijonus piliečių, turėtų reikalauti didžiulio atlygio, rašo portalas Investopedia.com. Tačiau, kai kalba pakrypsta apie pinigus, daugelis pasaulio valstybių vadovų atlyginimas toli gražu neprilygsta didžiausių kompanijų generaliniams direktorių gaunamam atlygiui.

Airijos ekonomika šiais ir kitais metais išaugs vos po 1 proc., teigiama Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo pranešime. Pirmąjį šių metų pusmetį ekonomikos augimas Airijoje pranoko lūkesčius, pastebima pranešime. Tačiau dėl sumažėjusių prekybos su pagrindinėmis partnerėmis apimčių „eksportas Airijoje veikiausiai augs lėtesniais tempais“, skelbia EK, ECB ir TVF atstovai. Be to, manoma, kad vidaus paklausa sumažės daugiau nei prognozuota anksčiau.

Anglijos centrinio banko vadovas seras Mervynas Kingas išreiškė gilų susirūpinimą dėl šalies ir pasaulio ekonominės būklės perspektyvų, rašo „The Guardian“. Anot jo Britanija atsidūrė ant pavojingiausios krizės slenksčio per visą šalies istoriją. Šis pareiškimas buvo paskelbtas iš karto po sprendimo įlieti į Britanijos ekonomiką 75 mlrd. svarų sterlingų.

Vyriausybėje pasiektas bendras sutarimas, kad biudžeto deficitas turi neviršyti 2,8 proc. bendrojo (BVP), ir dėl to visos ministerijos turės susimažinti savo išlaidas 2 proc., pirmadienį žurnalistams sakė Premjeras Andrius Kubilius. „2012 m. nežada būti paprasti, o prieš pirmą šių metų pusmetį žvelgiant į perspektyvą tikrai turėta daugiau optimizmo.

Pagrindinė ekonomikos kuluarų pokalbių tema – artėjanti antroji krizė. Tačiau garsus Rusijos ekonomistas ir publicistas Michailas Chazinas  tvirtino, kad krizė, apie kurią kalbama, nėra nauja, tik tebetrunkanti senoji, iš peties kirsianti mažoms valstybėms. Vis daugiau ekonomistų pranašauja antrąją finansinę krizę. Koks tolesnis scenarijus laukia pasaulio? Iš tiesų naujoji krizė, apie kurią kalbama, yra senoji. Ji prasidėjo 2008 metais ir nesibaigia.

Lietuvos Vyriausybė artimiausius kelerius metus žada ir toliau skolintis iki 10 milijardų litų kasmet. Tik 2014-aisiais skolintis žadama mažiau ir, viliamasi, valstybės biudžetas bus subalansuotas – kiek bus surinkta pinigų, tiek ir išleista, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Kiekvienas trupinėlis, patekęs į valstybės biudžetą, Vyriausybei ir toliau lieka labai svarbus.

Pasaulio ekonomika susiduria su iššūkiais, tačiau egzistuoja daugybė valstybių, kurioms šiuo metu sekasi puikiai, rašo businessinsider.com. Sudarant turtingiausių valstybių sąrašą buvo atsižvelgta į vienintelį kriterijų – BVP dalį tenkančią vienam gyventojui. Visiškai nesvarbu ar sąraše esančioms valstybėms vadovauja konstitucijos normos ar karalius, jas vienija stipri pramonė. Žinoma, kai kurios jų negali skųstis ir gausiais naftos ištekliais.

Vokietija nepasirengusi sudarinėti naujų paramos Graikijai programų, bet padarys viską, kad padėtų šaliai įveikti finansų krizę, antradienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Mes nepasirengę tolesnėms konjunktūrinėms programoms, - sakė A. Merkel Vokietijos federalinės pramonės sąjungos (BDI) posėdyje Berlyne.

Antrąjį metų ketvirtį Airijos ekonomika išaugo 1,6 proc., praneša BBC. Oficialiais duomenimis, Airijos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga jau antrą ketvirtį iš eilės, per pirmuosius tris mėnesius jis padidėjo 1,9 proc. Šis rodiklis kiek nustebino analitikus, kurie prognozavo tik 0,25 proc. BVP prieaugį. Airijos ekonomika pirmą kartą nuo 2006 metų auga du ketvirčius iš eilės.

Finansinės krizės metu nemažai pasaulio ekonomikų finansinės paramos atsigręžė į savo vyriausybes ir užsienio kreditorius. Tai automatiškai reiškė išaugusias vyriausybės išlaidas, skolinimą ir daugeliu atveju didėjančią nacionalinę skolą, rašo portalas CNBC. Biudžeto deficitas, vyriausybės skola ir privataus sektoriaus skolinimasis yra įprastas daugelyje Vakarų valstybių, tačiau iš dalies dėl finansų krizės kai kurios valstybės ir ekonomikos skolose yra įklimpusios kur kas daugiau nei kitos.

2008 metais finansinę griūtį sukėlęs „Lehman Brothers“ bankrotas ir jo pasekmės turi tiek panašumų, tiek skirtumų lyginant su šiandien besimezgančia naujos krizės pradžia. Anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, kilus 2007 metų nekilnojamojo turto krizei JAV, recesija prasidėjo neiškart – pirmiau sulėtėjo BVP augimo tempai. Šiandien turime panašią situaciją – analitikai vienas po kito mažina pasaulio ekonomikos augimo prognozes.