Prie pagrindinių euro zonos gelbėtojų būrio jau greitai gali prisidėti ir Kinija. Ilgai neapsisprendęs dėl paramos, padėsiančios ES kovoti su skolų krize, lapkričio 15 d. Pekinas apibrėžė sąlygas šiai Kinijos pagalbai gauti.
Norėdama gauti paramą Europa privalo sutikti su viena iš trijų sąlygų: suteikti Kinijai daugiau įtakos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), pakelti jos ekonominį statusą Pasaulio prekybos organizacijoje arba atšaukti embargą Europos ginklų tiekimui į Kiniją. Šie reikalavimai papildė prieš porą mėnesių Pekino iškeltą reikalavimą ES pripažinti šią Azijos milžinę rinkos ekonomika mainais už jos pagalbą sprendžiant Europos ekonomines problemas.
Remiantis Kinijos centrinio banko Monetarinės politikos komiteto lapkričio pradžioje išplatinta informacija, Pekinas euro zonai gelbėti galėtų skirti iki 100 mlrd. JAV dolerių. Šios lėšos turėtų būti skirtos ne tiesiogiai Europos finansinio stabilumo fondui, kurio darbo efektyvumu Pekinas linkęs abejoti, o per TVF.Tai, kad Kinija kelia sąlygas, įvairių analitikų apibūdinamas žeminančiomis ir net pavojingomis Europai, visiškai suprantama. Šiuo metu dalyvauti euro zonos gelbėjimo procese labai rizikinga. Kaip antai Graikijos obligacijų turėtojai jau buvo priversti nurašyti pusę šių vertybinių popierių vertės.
Pasak JAV ekonomisto Nourielio Roubini, šiuo metu taikomos biudžeto taupymo priemonės gali nepajėgti išlaikyti trečiosios Europos ekonomikos – Italijos, taip pat Ispanijos, Portugalijos ir kelių kitų silpnąja euro zonos grandimi vadinamų valstybių priimtinos skolinimosi kainos. Tai savo ruožtu gali lemti dar gilesnę skolų krizę euro zonoje. Neatmestina ir itin skaudžių pasekmių įvairioms valstybėms galinčio turėti šios pinigų sąjungos skilimo tikimybė. Pekinas, žinoma, tai supranta ir siekia apsidrausti, mainais reikalaudamas įvairių saugiklių.
Vis dėlto greta šių motyvų galima įžvelgti ir Kinijos siekį pasipelnyti. Ši valstybė, kaip ir JAV, Rusija ar bet kuri kita šalis, siūlanti pagalbą euro zonai, nėra kokia nors labdaros organizacija, vedina altruizmo. Europai tiesiamos Pekino pagalbos rankos rankovėje neabejotinai slepiasi šios valstybės strateginiai interesai, kurių įgyvendinimas Pekinui silpstančios euro zonos kontekste tampa vis aktualesnis.
Viena svarbiausių priežasčių, verčiančių Pekiną svarstyti paramos euro zonai klausimą, yra Kinijos siekis išlaikyti vieną didžiausių savo eksporto rinkų, darančių įtaką ir pačios Kinijos ekonomikai. Remiantis nevyriausybinės organizacijos „The US-China Business Council“ pateikiamais statistiniais duomenimis, praėjusiais metais ES valstybės iš Kinijos pirko prekių už 280 mlrd. eurų. Tai yra kiek mažiau nei trečdalis Kinijos eksporto apimties 2010 metais. Tad nieko nuostabaus, kad į skolas klimpstanti euro zona verčia Kiniją peržiūrėti savo kitų metų ekonomikos augimo prognozes.
Anot naujienų portalo www.chinadaily.com.cn apžvalgininkų, dėl mažėjančios kiniškos produkcijos paklausos Europoje kitąmet Kinijos BVP augimas, palyginti su šiais metais, gali sumažėti nuo 9,4 proc. iki 8,91 procento. Tokia kiek sulėtėjusi jau kelis dešimtmečius kylančios Kinijos ekonomikos augimo dinamika vargu ar gali būti laikoma kliūtimi tolesnei šios valstybės ekonomikos plėtrai. Savo ruožtu nauja ekonominės krizės banga Europoje, kuri neabejotinai pasiektų ir kitą svarbią Kinijos eksporto rinką – JAV, Kinijos BVP augimą sumažintų bent keletą kartų. Tai gali tapti rimtu ekonominiu smūgiu Kinijai.
Nauja ekonominės krizės banga Europoje atneštų ir tiesioginių finansinių nuostolių Kinijai. Apie 800 mlrd. JAV dolerių Azijos lyderės užsienio valiutos rezervų yra investuota į eurais denominuotus vertybinius popierius. Gresiantis euro zonos valstybių nemokumas, galintis gerokai lemti euro kainą, neišvengiamai nuvertintų šias Kinijos investicijas. Tai vienas svariausių argumentų, kodėl įvairūs aukšto rango Kinijos pareigūnai, didėjant euro zonos valstybių skoloms, vis aktyviau ragina ES imtis griežtų euro zonos gelbėjimo priemonių: kuo greičiau parengti euro zonos valstybių skolų krizės įveikimo planą, įgyvendinti įvairias reformas, būtinas skolų krizės plitimui ES sustabdyti, ir pan.
Galiausiai vis labiau Europos valstybes spaudžianti skolų našta sudaro palankias sąlygas Kinijai padidinti savo investicijas Europoje. Praėjusiais metais Kinijos tiesioginės investicijos Senajame žemyne siekė tik 1,3 mlrd. JAV dolerių. Tai mažiau nei 1 proc. užsienio investicijų Europoje. Dabar, kai Europos vyriausybės ir kompanijos išskėstomis rankomis sutinka užsienio investuotojus, rinkų, technologijų ir naujų galimybių ieškančios Kinijos bendrovės gali tikėtis itin palankių sąlygų savo veiklai ES. Kinijos kompanijoms vis aktyviau investuojant į euro zonos finansinių sunkumų varginamą Europos ekonomiką, Azijos milžinė ilgainiui gali tikėtis padidinti savo įtaką Vakarų valstybėms, gaivinti smukusią Senojo žemyno rinką Kinijoje gaminamai produkcijai, plėtoti šiai valstybei ekonomiškai naudingą Europoje gaminamos produkcijos importą į Kiniją ir kita.
Žvelgiant plačiau, Kinijos pagalbos euro zonai klausimas – svarbus politinis koziris Pekino rankose. Nusprendęs paskolinti 100 mlrd. JAV dolerių ar dar didesnę sumą euro zonai gelbėti (šiuo metu Kinijos sukauptas rezervas užsienio valiuta sudaro apie 3,2 trilijono JAV dolerių), Pekinas taptų vienu iš pagrindinių euro zonos kreditorių. Žinoma, jei yra stambus kreditorius, vadinasi, yra ir stambūs skolininkai, kurie tampa priklausomi nuo skolintojo malonės. Šia korta Kinija galėtų pasinaudoti siekdama jai palankaus ES valstybių sprendimo įvairiais tarptautinės reikšmės ekonominiais ir politiniais klausimais. Pavyzdžiui, be minėtų Kinijos keliamų reikalavimų, iš ES valstybių gali būti pareikalauta atsisakyti pretenzijų dėl Kinijos manipuliacijų juanio kursu, Tibeto klausimu ir t. t. Kinijai priėmus sprendimą padėti euro zonos valstybėms, šios šalies reikalavimų ES sąrašas gali dar išaugti.
Taigi silpna ir paliegusi euro zona – Kinijai itin nepalankus ekonominis konstruktas. Kita vertus, ir Kinijos galimybės gelbėti Europos ekonomiką iki šiol tebėra ribotos dėl keleto priežasčių. Pirma, žaisdama Europos viltimis, Kinija kartu yra ir apsimestinai kukli, ir apdairi, ir reikalaujanti. Neįsipareigodama suteikti kokią nors pagalbą, Kinijos vyriausybė vieną po kito kelia reikalavimus ES, prašo papildomų garantijų ketinamai teikti paramai apsaugoti nuo neapdairaus iššvaistymo ir t. t. Tokia Pekino retorika leidžia įtarti, kad paramos euro zonai klausimu ši valstybė ir toliau išliks itin atsargi ir apdairi. Dėl to realios paramos euro zonai mastas gali ir nepasiekti 100 mlrd. JAV dolerių ribos. Antra, Vakaruose gerokai pervertinamas Kinijos valdančiojo elito ryžtas padėti Europai.
Pasak naujienų agentūros BBC korespondento Kinijoje Damiano Grammatico, nors daugelis Vakarų politikų Kinijos lyderius laiko stipriais, sugebančiais demonstruoti augančią jėgą, iš tiesų jie yra atsargūs, besiremiantys bendrais sutarimais, dvejojantys dėl problemų namuose. Ši aplinkybė, pasak žurnalisto, gali suvaidinti itin svarbų vaidmenį Kinijai priimant sprendimus dėl paramos euro zonai. Juolab kad iki Kinijos prezidento Hu Jintao kadencijos pabaigos liko vos metai. Taigi jis vargu ar tučtuojau griebsis radikalių sprendimų. Trečia, šiuo metu Kinija stengiasi spręsti savo problemas – suvaldyti infliaciją, paskolų burbulą, išaugusį per praėjusią krizę, nuraminti plintančius vidaus protestus ir t. t. Paramos euro zonai klausimas tikrai aktualus Kinijai, vis dėlto vargu ar vienas iš svarbiausių šiuo metu. Galiausiai, ketvirta, netiesiogine Kinijos paramos euro zonai priemone galėtų tapti dirbtinai stimuliuojamas ES valstybių eksportas į Kiniją. Vis dėlto ir šiuo aspektu Kiniją sunku vertinti kaip Europos ekonomikos gelbėtoją, nes iki šiol ji daugiau parduoda Europai nei iš jos perka. Ši padėtis negali pasikeisti per kelias savaites ar mėnesius.
Todėl tikėtina, kad Kinija, prisidėdama prie ES problemų sprendimo, vargu ar norės prisiimti didesnę riziką nei ta, kuri jai tenka šiandien. Ekonominei padėčiai ES ir toliau blogėjant, Kinija jau greitu metu gali gerokai sumažinti euro zonos vertybinių popierių pirkimą. Kaip ne kartą yra pabrėžę įvairūs aukšti Kinijos pareigūnai, vadinamųjų blogų euro zonos vertybinių popierių supirkimo estafetę iš užsienio investuotojų turėtų perimti pačios Europos valstybės. Tad neatmestina, kad Kinijos parama euro zonai jau artimiausiais mėnesiais ES pasieks tik per TVF ir tik tuo atveju, jei Pekinas gaus papildomų garantijų dėl naujų investicijų saugumo.
Kinijos investicijos Europoje bus pasvertos, apsaugotos įvairiais ekonominiais ir politiniais saugikliais. Pasak Honkongo, Kinijos ir visos Azijos ekonomikos eksperto Kui Wai Li, Pekinas Europoje vargu ar leis daug grynųjų. Anot eksperto, paprastai Kinijos pinigai nusėda Azijoje ar Afrikoje, kur yra naftos. Šaliai reikia energetinių išteklių, kurių Europoje nėra arba jų kontrolės siekia kita didžioji valstybė – Rusija. Todėl labiau tikėtina, kad Kinija pasirinks netiesioginės paramos euro zonai kelią. Viena vertus, sumažindama administracines prekybos kliūtis ES prekėms, Kinija gali paskatinti ES eksportą į šią valstybę. Trumpuoju laikotarpiu tai gali prislopinti pačios Kinijos augimą, tačiau žinant jos milžinišką prekybos su ES balanso perteklių tai yra ir gerokai pavėluota, ir prasminga. Kita vertus, Kinija gali padėti euro zonai didindama Europos bankų kapitalą. Kinijos kontroliuojami turto fondai ir nebankinės finansų institucijos jau seniai pageidauja investuoti į įsitvirtinusius Vakarų bankus. Dabar būtų tinkamas metas tai padaryti, nes šių bankų įvertinimai yra smukę. Gelbėjimosi šiaudu Europai gali tapti ir Pekino sprendimas skatinti Kinijos kompanijų investicijas ES bei kitos panašios ekonominės priemonės.
Pasak buvusio ES ambasadoriaus prie Pasaulio prekybos organizacijos Polo Treno van Fino, ES ir Kinija turi viską, ko reikia, kad susiburtų į komandą ir pastūmėtų pasaulio ekonominį valdymą tinkama linkme. Vis dėlto, anot buvusio diplomato, kad ES įgytų Pekino pasitikėjimą ir sulauktų svarios Kinijos finansinės paramos, būtinos euro zonai gelbėti, Briuseliui reikia išspręsti Graikijos klausimą ir priimti nemažai kitų esminių sprendimų. Tam reikia laiko. Tad ir Kinijos pagalbos Europai dar gali tekti palaukti.
TAIP PAT SKAITYKITE:
