Užsienio reikalų ministras, susitikęs su su JAV valstybės sekretore, iš jos išgirdo pastabų dėl pernelyg mažo Lietuvos krašto gynybos finansavimo.
„Tiesiog buvo pasakyta, kad mes, būdami atsakingi NATO nariai, turime, kaip ir kitos valstybės, skirti pakankamą dėmesį finansavimui, mūsų karinių pajėgų finansavimui. Aš manau, kad visiems viskas aišku“, – Lietuvos žurnalistams sakė Audronius Ažubalis Vilniuje, parodų centre „Litexpo“ vykstančiame ESBO Ministrų Tarybos susitikime.
Jis teigė informavęs H. Clinton, kad didesnis finansavimas NATO yra Vyriausybės darbotvarkėje ir netgi krizės sąlygomis bandoma daryti viską, kas įmanoma.
A. Ažubalis H. Clinton taip pat išsakė nerimą dėl netoli Lietuvos norimos lokalizuoti rusų priešraketinės gynybos.
„Mes kalbėjome apie pavojų, kurį šiam regionui kelia pakankamai didelis Rusijos militaristinis aktyvumas ir militaristinių pajėgų stiprinimas bei modernizavimas. Pasisakiau už tai, kad Europoje turėtų likti branduolinis ginklas, kaip sulaikymo priemonė“, – sakė jis ir pridūrė, kad JAV ginklai yra viena esminių sulaikymo priemonių, kol nėra susitarimo su Rusija dėl taktinių ginklų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš kurį laiką yra pareiškusi, kad Lietuva nėra įsipareigojusi siekti skirti gynybai 2 proc. BVP.
Premjeras Andrius Kubilius yra pareiškęs, kad Lietuva šiuo metu neturi galimybių padidinti gynybos finansavimą.
„Iš tiesų tokios rašytinio dalyko kaip 2 proc. (...) kokioje nors sutartyje nėra. Bet yra nerašytinis tam tikras sutarimas, niekas jo neneigia, ir mes labai gerai suprantame, kad išties mes šiuo metu negalime suteikti tokio finansavimo mūsų gynybai, kokį suteikia kitos šalys.
Taigi, mūsų įsipareigojimas siekti, kad tas finansavimas didėtų, lieka nuoseklus“, – reaguodamas į Prezidentės pareiškimus, kad nėra įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. nuo BVP, „Žinių radijui“ yra sakęs Ministras Pirmininkas.
„Visiškai akivaizdu, kad per vieną dieną, arba sakykime kitais metais, tikrai neturime galimybių padidinti finansavimą visu milijardu litų, jeigu staiga sugalvotume, kad reikia jau kitais metais vietoj 1 proc. ar 0,8 proc. skirti 2 proc. Prezidentė tai ir pasakė,todėl nežinau, ką čia galima daug diskutuoti.
Iš tiesų ieškome įvairių būdų, kaip stiprinti mūsų gynybos finansinius pajėgumus ir, be abejo, taip pat suvokiame – Lietuva dar vis nėra atsigavusi po 2008-2010 metų krizės ir, kaip jau sakiau, finansų rinkos vėl yra pakankamai neramios, todėl tikėtis labai lengvų ir greitų sprendimų tikrai neturėtume, nes tai būtų visiškai naivus požiūris“, – sakė A. Kubilius.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė tikisi, kad kitąmet gynybos išlaidoms bus skiriama 0,9 proc. nuo šalies BVP.
NATO narės yra įsipareigojusios siekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio gynybos finansavimo. Lietuva 2 proc. gynybai neskyrė ir ekonominio pakilimo metais, o dabar finansavimo dalis gynybai nesiekia ir vieno procento. Pagal patikslintą BVP, Lietuvos skiriama suma gynybai sudaro 0,85 proc.
Lietuva tarp NATO šalių pagal gynybai skiriamos BVP dalies procentinę išraišką yra priešpaskutinėje vietoje – mažesnį rodiklį yra nurodęs tik Liuksemburgas, turintis daugiau nei pusantro šimto karių kariuomenę. NATO šalių vidurkis – 2,8 procento.
Lietuvos gynybos finansavimas taip pat yra vienas mažiausių Vidurio Europos regione – Latvija skiria 1,2 proc. BVP šalies gynybai, Estija – 1,9, Lenkija – 1,7 proc., Baltarusija – 1,5 proc., Rusija – 3,5 proc.
