būstų rinka

Lietuvos bankas 2020 metais planuoja pradėti skaičiuoti ir skelbti naują pasikartojančių butų sandorių kainų indeksą. „Ankstesnių krizių patirtis parodė, kad nekilnojamojo turto rinkos perkaitimas ir sprogę kainų burbulai gali turėti skaudžių pasekmių vartotojams, verslui ir juos kreditavusioms finansų įstaigoms bei visai finansų sistemai. Todėl savo stebėsenos priemonių arsenalą norime papildyti dar vienu rodikliu“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Nors Lietuvos ir Latvijos sostinės dažnai tapatinamos, naujų butų rinka Vilniuje ir Rygoje pakankamai ryškiai skiriasi – tiek dydžiu, tiek aktyvumu, tiek pirkėjų lūkesčiais, rašoma pranešime spaudai. Nors Ryga savo gyventojų skaičiumi lenkia Vilnių, o ekonominis lygis yra panašus, Lietuvos sostinėje pastaraisiais metais pastatoma kone dvigubai daugiau naujų butų. „Palyginti su augančiu Vilniumi, Latvijos sostinė iš lėto traukiasi, daug žmonių išvyksta.

 Pastaraisiais metais Jungtinė Karalystė išgyvena didelį būsto stygių – 1,37 milijonų namų ūkių laukia socialinio būsto, milijonai jo ieško nuomai privačioje rinkoje. Beveik du trečdaliai – 58 proc. – gyventojų šią būsto krizę siūlo spręsti antram gyvenimui prikeliant apgriuvusius ir tuščius pastatus. Palyginimui – perpus mažiau, tik 26 proc.

Kaip teigia Registrų centras, po Lietuvą apėmusios ketvirtus metus trunkančios krizės būstų rinka pradeda atsigauti, o nekilnojamojo turto pardavimai beveik siekia prieškrizinį laikotarpį. Deja, nekilnojamojo turto prekyba besiverčiančios agentūros kalba priešingai: pirmosios kregždės suaktyvėjimo dar nepranašauja, nes dauguma butų parduodama sostinėje, likusieji Lietuvos gyventojai būstus tik keičia ir mėgina išbristi iš prieš krizę būsto pirkimui paimtų paskolų.

Austrų architektas Erichas Wagneris įsitikinęs – senus nerenovuojamus daugiabučius reikia arba atnaujinti, arba nugriauti. Birželio 13 dieną Šiuolaikinio meno centre įvyko nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ organizuojama architektūros konferencija. Renginio metu Lietuvos ir užsienio architektai diskutavo apie pasaulyje vyraujančias daugiabučių gyvenamųjų namų architektūros tendencijas bei jų sklaidą Lietuvoje.

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas SEB būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 34,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis tik tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas uždirbantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 43,5 ir 50,5 kv.

Nors Vilniuje būstų kainos dažnai lenkia kaimynų estų ir latvių, provincijos miesteliuose galima rasti nekilnojamojo turto (NT), kainuojančio kapeikas. Naujojoje Akmenėje galima nusipirkti butą už 5 tūkst. litų.  Vilniuje už tokią sumą  pavyktų įsigyti vos vieną  kvadratinį metrą naujos statybos būsto centre arba prestižiniuose miesto rajonuose. Kaip pastebi „Akmenės nekilnojamasis turtas“ direktorius Tadas Mokasėnas, būstas Akmenėje už  5 tūkst.

Paklausiausi šiemet bus dviejų kambarių butai, kainuojantys iki 100 tūkst. litų. Tik vilniečiai už butą pasiruošę mokėti daugiau - 200-250 tūkst. litų. Miegamuosiuose miesto rajonuose esantys butai pirkėjams kur kas patrauklesni, nei esantys miesto centre ar senamiestyje. Statybos įmonių grupės „Merko“ bei visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, penktadalis lietuvių pirktų butą, jei turėtų už ką. Daugiau nei 20 proc.

Praėjusiais metais dažniausiai parduodami butai Vilniuje nesiekė 250 tūkst. litų, Kaune – iki 140 tūkst. litų, o Klaipėdoje – iki 215 tūkst. litų. Išanalizavęs metinius skelbimų duomenis, 2011 m. parduodamų butų tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt. Sostinėje brangiausi – Senamiestis ir Užupis Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.

Vienas pagrindinių veiksnių, darančių įtaką nekilnojamojo turto (NT) vertei yra vieta. Dviejų vienodų, bet skirtinguose miesto rajonuose esančių objektų kaina gali skirtis keletą kartų. Centrinė miesto dalis, senamiestis bei išskirtiniai kraštovaizdžiai paprastai yra laikomi patraukliausiomis bei paklausiausiomis vietomis. Atitinkamai, NT kainos šiuose vietovėse yra vienos didžiausių.

Priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, kur būsto kainos sparčiai auga, Lietuvoje ir Lenkijoje jos toliau mažėja, rodo pasaulinė nekilnojamojo turto apžvalga. Britų bendrovė „Gobal Property Guide“, teikianti patarimus investuotojams į nekilnojamąjį turtą, paskelbė trečiojo metų ketvirčio pasaulio rinkos apžvalgą ir konstatavo, kad rezultatai buvo silpni. Trečiąjį ketvirtį būsto kainos sumažėjo 25 valstybėse iš 44-ių, kurių statistika nagrinėjama, o padidėjo 19-oje valstybių.

Šalies būsto rinka trečiąjį šių metų ketvirtį didesnio augimo pagreičio neįgavo ir išlaikė šiais metais rodytą stabilumą. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo laikotarpiu butų kainos šalies didmiesčiuose ūgtelėjo vos 0,1 proc., tačiau suskaičiavus pirmųjų devynių šių metų mėnesių rezultatus butai 0,1 proc. atpigo.Tik Vilniuje per tris šių metų ketvirčius butai 1,3 proc. pabrango, kituose didmiesčiuose per tą patį laikotarpį kainos 1-2 proc. sumažėjo.

Danske bankas skelbia tris šią savaitę laukiančius svarbius įvykius ekonomikos sferoje. 1. JAV bus paskelbta keletas svarbių ekonominių rodiklių. Savaitės pradžioje bus paskelbti spalio mėn. naujų būstų pardavimų skaičiai, kurie neturėtų stipriai keistis lyginant su rugsėjo mėn. rezultatais. Vėliau seks vieni svarbiausių JAV mėnesio pranešimų – ISM gamybos pasitikėjimo indeksas ir lapkričio mėnesio darbo vietų pokytis.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų rugsėjo mėnesį nepakito ir tai jau antras mėnuo iš eilės, kai indekso reikšmė nesikeičia. Palyginti su praėjusių metų rugsėju, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose ūgtelėjo 0,1 proc. Šių metų rugsėjo mėnesio apibendrintai indekso reikšmei 0,1 proc.

Šalies bankai tikisi spartaus skolinimosi paklausos augimo, o įmonės didžiąją dalį veiklos išlaidų toliau ketina finansuoti vidiniais ištekliais. Atotrūkį tarp bankų ir įmonių prognozuojamos skolinimosi paklausos atskleidė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento atliktų naujausių bankų ir įmonių apklausų rezultatai Apklausos duomenimis, pastarąjį pusmetį bankai pirmą kartą nuo 2006 metų pradžios sušvelnino skolinimo sąlygas.

Dabar verslininkai jau samdo statybininkus ir atgaivina daugiabučių namų projektus, o pirkėjai vėl renkasi būstą dar nepastatytuose namuose. Nuosaikus augimas. Taip šiandien būsto rinką apibūdina ekspertai, rašo „Lietuvos rytas“. Nuosmukis nebegresia, tačiau didelio pagyvėjimo irgi nelaukiama. Beje, viena priežasčių, kodėl lietuviai nesidomi būstu - gyventojų emigracija. „Šiuo metu apie naujo būsto rinką galime kalbėti tiktai Vilniuje. Kituose miestuose jos tiesiog nėra.

Baltijos šalių ekonominė situacija stabilizavosi ir jau pastebimi pirmieji būstų kainų augimo ženklai, praneša nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Ober Haus“. Latvijoje ir Lietuvoje nebespekuliuojama valiutų devalvacijos temomis, o Estija jau įsivedė eurą. Nekilnojamojo turto (NT) kainos daugeliu atveju pasiekusios istorines žemumas, turi perspektyvą kilti.

Šių metų vasarį Didžiojoje Britanijoje namų pardavėjai kainas padidino labiausiai per praėjusius keturis mėnesius, tikėdamiesi sezoninio paklausos padidėjimo ateinantį pavasarį, skelbia didžiausią Jungtinėje Karalystėje nekilnojamojo turto skelbimų svetainę administruojanti kompanija „Rightmove“, kuria remiasi verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. „Rightmove“ duomenimis, vasarį, palyginti su sausiu, Anglijoje ir Velse vidutinė už namą prašoma kaina padidėjo 3,1 proc.

Pernai Vilniuje parduota daugiau nei 1250 naujų butų tiesiogiai iš nekilnojamojo turto vystytojų. Preliminariais Registrų centro duomenimis, praėjusias metais Vilniuje parduota daugiau kaip 5300 butų. Palyginti su 2009 metais, pardavimai išaugo beveik 33 %. 2010 metais tiesiogiai iš NT vystytojų buvo nuperkama apie 100 butų per mėnesį. Beveik 65 % naujų butų pardavimų sudarė ekonominės klasės butai, kurių kaina šiuo metu svyruoja nuo 2700  iki 4300 litų už kvadratinį metrą.

Registrų centro duomenimis, I-ąjį šių metų pusmetį naujų butų įsigyta trečdaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Finansų analitikai sako, kad būstų rinka pamažu atsigauna. Tačiau apklausos rodo, kad didžioji gyventojų dalis nekilnojamojo turto pirkti neketina. Per I-ąjį šių metų pusmetį sudaryta daugiau nei 10 tūkst. būsto pirkimo-pardavimo sutarčių. Pernai per tą patį laikotarpį parduota apie 7 tūkst. butų. Trečdalis visų parduodamų būstų, Registrų centro duomenimis, yra Vilniuje.