borisas cepovas

Kadenciją Lietuvoje baigiantis Rusijos ambasadorius Borisas Cepovas jau kitą savaitę išvyks iš mūsų šalies. Vakar ambasadorius susitiko su premjeru Gediminu Kirkilu ir nepraleido progos pamokyti mūsų žiniaskaidą, kaip reikia dirbti. Vilniuje nuo 2003 spalio reziduojantis B.Cepovas palieka Lietuvą.  Praėjusią savaitę jis susitiko su šalies vadovu Valdu Adamku ir Seimo pirmininku Česlovu Juršėnu.

Darbą Lietuvoje baigiantis Rusijos ambasadorius Borisas Cepovas nekomentuoja, kokį poveikį Europos Sąjungos (ES) derybose su Rusija Lietuvos keliami reikalavimai gali turėti abiejų šalių tarpusavio santykiams ir teigia, kad tai - ES ir Lietuvos reikalas. „Tai daugiau Lietuvos santykių su Europos Sąjunga reikalas. Kaip susitars, taip ir bus. O mūsų reakcija priklausys nuo to, koks bus susitarimų turinys“, - antradienį žurnalistams sakė B.Cepovas.

Darbą Lietuvoje baigiantis Rusijos ambasadorius Borisas Cepovas teigia nepakeitęs savo nuomonės, kad Lietuva - skandalų šalis. B.Cepovas 2005 metais pareiškė, kad Lietuvoje daugelį sprendimų „lydi skandalai ir bloga atmosfera“ ir kad jam susidaro įspūdis, jog „tai ne šalis, o skandalų mėgėjų susibūrimo vieta“. Praėjus trejiems metams jis pakartojo panašius žodžius. „Tuomet buvo pasakyta (...) - susidaro įspūdis tarsi šitoje šalyje veiktų kažkokia skandalų mėgėjų bendruomenė.

Lietuvoje gyvenantys Rusijos piliečiai naująjį savo šalies prezidentą rinks ne tik diplomatinėse atstovybėse. Tokios nuolaidos daromos, nes spalį per Seimo rinkimus kaimyninėje šalyje tai pat norima atidaryti papildomų balsavimo apylinkių, rašo „Lietuvos žinios”.   Prieš tris mėnesius vykusiuose Valstybės Dūmos rinkimuose Lietuvoje gyvenantys Rusijos piliečiai galėjo balsuoti tik Vilniuje ir Klaipėdoje įsikūrusiose diplomatinėse ir konsulinėse atstovybėse.

Kai rusų ambasadorius Borisas Cepovas nesename interviu vienam mūsų dienraščiui pareiškė, kad Lietuva yra ne šalis, o tik skandalistų būrys, kuriame vieni kitus taško purvais ir paskui visi patenkinti sėdi, diplomatinio protokolo prievaizdai reagavo teisingai. Išties užsienio diplomatui nedera imtis to, kuo dažniausiai užsiiminėja jį priimančios šalies intelektualinė kritika.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofi Annanas paskyrė Latvijos prezidentę Vairą Vykę-Freibergą savo atstove. Jos uždavinys - dalyvauti rengiant Jungtinių Tautų viršūnių susitikimą organizacijos reformos klausimais. Tokių ypatingų atstovų yra penki, norima, kad jie propaguotų ne ko nors kito, o Kofi Annano pažiūras į Jungtinių Tautų ateitį. Beje, Latvijos prezidentė vienintelė tarp paskirtųjų atstovų šiuo metu vadovauja valstybei.

Režisierius Eimuntas Nekrošius ir jo šeimos nariai, patys to nenorėdami, prisidėjo prie vieno spalvingo teatrinio skandalo Maskvoje – operos „Rozentalio vaikai“ premjeros. Aišku, lietuvių menininkai Maskvoje užsiiminėjo režisūra ir scenografija, o ne ideologinėmis kovomis, bet juk ir Rusijoje ne kasdien nutinka, kad daugiau kaip du šimtai Dūmos deputatų pasirašo nerimastingą kreipimąsi dėl tariamai pornografinio spektaklio turinio.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pareiškė esąs nustebęs dėl, jo teigimu, neteisingos pokalbio su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu, interpretacijos, kurią paskelbė tos šalies URM, taip pat ir dėl Rusijos ambasadoriaus Vilniuje "nekorektiškų" pasisakymų apie Lietuvos žiniasklaidą. Ministras taip pat užsiminė apie galimą neįvardyto Rusijos diplomato išsiuntimą iš Vilniaus.

Laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas paprašė Generalinės prokuratūros kontroliuoti smurtinio išpuolio, įvykdyto traukinyje Maskva-Kaliningradas prieš Lietuvos pareigūnę, tyrimą. Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius tikisi, kad, bendradarbiaujant su Rusijos pareigūnais, incidentas bus ištirtas, o nusikaltėliai - nubausti.

Rusija niekada nebuvo aistringa NATO plėtros šalininkė, tačiau kai kurių Rusijos politikų reakcija į naujų narių, taip pat ir Lietuvos, priėmimą priminė beveik šaltojo karo laikus. Dabartinius Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykius, koks yra oficialus Maskvos požiūris į pasikeitusią situaciją, kai Lietuva – jau NATO, o netrukus bus – ir Europos Sąjungos narė, „Ekstra“ paprašė pakomentuoti Rusijos Federacijos nepaprastąjį ir įgaliotąjį pasiuntinį Borisą Cepovą.

Stodama į NATO, Lietuva turi laikytis visų savo įsipareigojimų santykiuose su Rusija. Tokią nuomonę pirmadienį išskirtiniame interviu naujienų agentūrai ITAR-TASS pareiškė Rusijos ambasadorius Vilniuje Borisas Cepovas.

Darbą Lietuvoje baigiantis Rusijos ambasadorius Jurijus Zubakovas apgailestauja, kad Lietuvoje veikia, jo teigimu, terorizmą ir nesantaiką propaguojanti interneto svetainė. Atsisveikinimo su žurnalistais proga surengtoje spaudos konferencijoje Vilniuje trečiadienį J. Zubakovas teigė, kad Rusija nekeičia savo neigiamo požiūrio į tinklalapį. "Jūs žinote, kaip tinklalapio veiklą vertiną oficiali Lietuvos valdžia, mes šį požiūrį palaikome", - sakė J. Zubakovas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino oficialaus vizito Lietuvoje tikimasi kitų metų pirmoje pusėje. Apie šį būsimą vizitą, be kita ko, kalbėta trečiadienį (07.30) vykusiame Lietuvos prezidento Rolando Pakso susitikime su kadenciją Lietuvoje baigiančiu Rusijos ambasadoriumi Jurijumi Zubakovu. Pasak Lietuvos patarėjo užsienio politikos klausimais Alvydo Medalinsko, V. Putino vizitui būtina labai gerai pasiruošti, keliant naujus Lietuvos, jau kaip ES narės, santykių su Rusija klausimus.