Rusija niekada nebuvo aistringa NATO plėtros šalininkė, tačiau kai kurių Rusijos politikų reakcija į naujų narių, taip pat ir Lietuvos, priėmimą priminė beveik šaltojo karo laikus. Dabartinius Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykius, koks yra oficialus Maskvos požiūris į pasikeitusią situaciją, kai Lietuva – jau NATO, o netrukus bus – ir Europos Sąjungos narė, „Ekstra“ paprašė pakomentuoti Rusijos Federacijos nepaprastąjį ir įgaliotąjį pasiuntinį Borisą Cepovą.
Tai pirmasis oficialaus Rusijos pareigūno interviu Lietuvos žiniasklaidai po to, kai mūsų šalis tapo NATO narė.
- Rusijos požiūris į NATO plėtrą išlieka „santūriai negatyvus“, – pareiškė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Borisas Cepovas. – Manome, kad šis procesas neatitinka dabarties realijų, kai aštriausia kylanti problema – bendra kova su naujais iššūkiais ir grėsmėmis. Tarptautinio saugumo ir stabilumo garantavimas, kova su tarptautiniu terorizmu, taip pat ir Europoje, mūsų požiūriu, turi vykti visos pasaulio bendruomenės pastangomis. Tam jau pakanka egzistuojančių organizacijų, pirmiausia turiu galvoje Jungtines Tautas (JT), kuriose, priimant sprendimus, turi būti paisoma kiekvieno tarptautinių santykių subjekto interesų, specifikos ir saugumo garantijų.
Šiaurės Atlanto aljansas yra galinga karinė organizacija, kuri didina savo galią, kovines galimybes, pasitelkdama vis naujesnes ginkluotės rūšis, rekonfigūruodama karines bazes bei ginkluotąsias pajėgas, ir taip plėsdamasi didina savo karinį potencialą prie Rusijos sienų. Nereikėtų pamiršti, kad dabartinė Aljanso karinė strategija leidžia panaudoti ginkluotąsias pajėgas be JT Saugumo Tarybos sankcijų, o Aljanso atsakomybės zona gerokai prasiplėtė už anksčiau nusistatytų ribų. Esant tokiai padėčiai, Rusija priversta ypač atidžiai stebėti ir analizuoti visus naujus NATO veiklos momentus.
Taip pat ir klausimas apie oro erdvės patruliavimą virš Baltijos valstybių, kurį vykdo Aljanso lėktuvai, be abejonės, pareikalaus papildomo aiškinimosi. Esame įsitikinę, kad dabartinis sprendimas yra kontrproduktyvus ir neatitinka to santykių su NATO lygio, kokį mes norėtume matyti. Čia yra svarbus ne lėktuvų skaičius, bet pats precedentas ir tendencijos. Jei Lietuvoje vienokiu ar kitokiu būdu bus kuriamos karinės NATO bazės, pasirodys didesnis karinis kontingentas, Maskva bus priversta įvertinti saugumo nuostolius ir imtis adekvačių atsakomųjų veiksmų.
Taip pat manome, kad karinė ir politinė situacija regione negalės būti vadinama stabilia, kol visos be išimties kontinento valstybės neprisijungs prie Europos įprastinės ginkluotės sutarties (EĮGS).
- Jūsų šalies užsienio reikalų ministras S.Lavrovas prieš susitikimą su NATO vadovybe teigė, kad nesupranta, nuo ko reikia gintis Baltijos valstybėms. Potekstėje galima suprasti, kad nuo Rusijos gintis nereikia. Tai yra labai malonu, tačiau ar jums neatrodo, kad pasaulyje lieka pakankamai kitokių grėsmių, kurioms atsispirti Baltijos šalys vienos nėra pajėgios?
- Rusija nuosekliai pasisako už saugumo ir stabilumo zonos Baltijos jūros regione sukūrimą. Pastaraisiais metais Rusija svariai sumažino savo karines grupuotes šiame regione, taip pat ir Kaliningrado srityje. Mes griežtai vykdome savo įsipareigojimus, tad mūsų partneriai Rusijos ir NATO taryboje neturi mums jokių priekaištų ar pastabų. Pernai ir Lietuvos bei Rusijos gynybos ministrai svarstė glaudesnį karinį tarpusavio bendradarbiavimą, kuris galėtų užtikrinti dar didesnį abipusį pasitikėjimą ir stabilumą. Todėl drįstu teigti, kad Lietuvai nuo Rusijos iš tikrųjų gintis nereikia.
O atkirtį kitoms grėsmėms ir iššūkiams turime suduoti kartu. Bendro pasipriešinimo lygis ir efektyvumas kovoje su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, nelegalia migracija priklausys greičiausiai nuo to, ar Lietuva paisys mūsų susirūpinimo, kuris kilo dėl NATO plėtros, dėl Aljanso infrastruktūros objektų pasirodymo prie Rusijos sienų.
- Kaip siūlytumėte reaguoti ar jaustis Baltijos valstybių piliečiams, kai aukštas Valstybės Dūmos pareigūnas pareiškia, kad, pavyzdžiui, nutrins nuo žemės paviršiaus Latviją? Ar nemanote, kad tai nuteikia nemaloniai?
- Mūsų karinė politika nėra paremta skambiais pareiškimais ar emocijomis. Ji turi tvirtą politinę teisinę bazę, kurią sukūrė ir patvirtino oficialiai įgaliotos ir atsakingos valstybės struktūros. O panašių pareiškimų, kai kurių politikų aštresnių kalbų pakanka visur. Lietuva šiuo požiūriu irgi – ne išimtis.
- Rusija jau ne vienerius metus bendradarbiauja su NATO (jūsų jau minėta NATO ir Rusijos taryba). Vienas Aljanso generolas sakė, kad nors NATO ir priartėjo prie Maskvos, tačiau priartėjo draugiškas Aljansas. Ar galėtumėte pakomentuoti šį pasakymą?
- Plėtodama partnerystės santykius su NATO, Rusija nuosekliai plėtoja kartais nelengvą dialogą, kad, sprendžiant svarbiausius tarptautinio saugumo ir stabilumo klausimus, mūsų pozicijos kuo labiau suartėtų. Pakartosiu, kad dabartinė padėtis yra sudėtinga todėl, kad keturios iš septynių naujų Aljanso narių nėra EĮGS dalyvės ir joms negalioja įsipareigojimai dėl karinių pajėgų Europoje apribojimo. Mums aiškinama, kad Baltijos šalys yra pasiryžusios vykdyti visus įsipareigojimus, kurie numatyti NATO ir Rusijos sutarčių pakete, taip pat ir pagrindinę 2003 metų Madrido sutartį.
Jeigu taip yra iš tiesų, jei NATO yra draugiškas Rusijai Aljansas, o jo naujos narės suinteresuotos stiprinti gerus Rusijos ir NATO santykius, kas tuomet trukdo Vilniui, Rygai ir Talinui aiškiai ir nedviprasmiškai pareikšti apie savo prisijungimą prie EĮGS? Tai reikštų, kad šios valstybės kartu su NATO susilaikys nuo galimų ketinimų iš esmės didinti papildomas karines pajėgas bei ginkluotę savo teritorijose. Pagal tai ir spręsime, koks Aljansas priartėjo prie Rusijos sienų ir koks vaidmuo jame skiriamas Baltijos šalims.
- Ar po Lietuvos įstojimo į NATO gali kaip nors iš esmės keistis santykiai su Rusija?
- Manau, kad daug nuo pačios Lietuvos priklausys mūsų dialogo galimybės ir galimų pasikeitimų kryptys.
- Neseniai M.Chodorkovskis pripažino, kad liberalai ignoravo svarbius Rusijos raidos ir nacionalinius ypatumus, gyvybiškai svarbius žmonių interesus. Apie nacionalinius ypatumus dabar daugiausia sužinome iš kino filmų apie medžioklės, žvejybos ir panašius ypatumus. Kokius dabartinio ruso ypatumus išskirtų Jo Ekscelencija ambasadorius? Ar Rusijos liberalėjimas sunkiai įmanomas?
- Rusijos liberalų pralaimėjimas Dūmos rinkimuose, manau, visiškai nereiškia liberalių idėjų Rusijoje kracho. Jų ateitis yra optimistinė, nes Rusijos valstybė, skatindama pilietinės visuomenės raidą, aiškiai suvokia, kad tik laisvas žmogus gali garantuoti realų ekonomikos augimą, pačios valstybės stiprybę ir klestėjimą.
Laisvė apskritai, pagrindinės asmens laisvės ir teisės Rusijoje jau seniai yra ne tušti žodžiai, o suvokta vertybė ir pasiekiamas tikslas. Iki harmonijos, žinoma, dar toli, bet juk, kaip sakoma, „kelią įveiks tik einantis“. Norėčiau paminėti dar vieną „nacionalinę“ šiuolaikinio ruso ypatybę: jis jau nebebijo valstybės, kaip bijojo dar visai neseniai. Piliečio ir valstybės santykiai – jau nebe pastarosios monologas, o visavertis dialogas, kuriuo vis labiau suinteresuota pati valstybė.
- Apie dabartinę padėtį Rusijoje kalbama: valdomos demokratijos valstybė. Ar galėtumėte paaiškinti, kodėl politikos apžvalgininkai Rusiją apibūdina būtent taip?
- Kiekvienos, taip pat ir demokratinės, valstybės esmę sudaro valdymo funkcijų įgyvendinimas. Kitaip tai būtų ne valstybė, o anarchija, kad ir demokratiška. Manau, kad apibrėžimas „valdomos demokratijos valstybė“ gali būti taikomas bet kuriai demokratiškai pasaulio valstybei. Ir Lietuvai – taip pat. O komentuoti ir aiškinti, kodėl kai kurie apžvalgininkai vartoja būtent šį terminą, tai pirmiausia uždavinys jiems patiems.
- Ponas D.Rogozinas pareiškė, kad Rusija Kaliningrado srityje bus priversta ne plėtoti ekonominę zoną, o kurti ypatingą karinę zoną. Ar tai yra oficiali Maskvos pozicija?
- Viso D.Rogozino pareiškimo neteko matyti, o komentuoti atskirų frazių nenorėčiau. Tačiau pabrėžčiau, kad Kaliningrado sritis yra nedaloma Rusijos Federacijos dalis, tad ir ateityje ten liks Rusijos karinės pajėgos. Kitas reikalas, kad saugumą garantuoti norėtume ne didindami karinę galią, o visapusiškai plėtodami Baltijos jūros regiono bendradarbiavimą. Savo ketinimus Rusija patvirtina ir praktiniais žingsniais: praėjusio dešimtmečio pabaigoje Rusijos Šiaurės vakarų karinė grupuotė, kuriai priklauso ir Kaliningrado sritis, buvo sumažinta 40 proc. Tai yra oficiali Maskvos pozicija.
- Kokia yra Kaliningrado ateitis, kai Lietuva ir Lenkija taps ir ES narėmis: pirmaujanti ir bendraujanti su Vakarais sritis ar didelė karinė bazė?
- Norėčiau pabrėžti, kad mes nesame alergiški ES plėtrai. Pripažįstame pozityvias plėtros puses, matome tam tikras galimybes plėtoti Rusijos ir ES bendradarbiavimo sferas. Kalbant apie Kaliningrado sritį, reikėtų pabrėžti, kad mes tikimės, jog ES plėtra turėtų suteikti papildomą impulsą šio regiono augimui, jis galėtų tapti tam tikra laboratorija, kurioje būtų kuriamos ir įgyvendinamos naujos Rusijos ir ES bendradarbiavimo formos. Šie sprendimai labai priklausys nuo mūsų santykių su Lietuva ir Lenkija – valstybėmis, kurios ribojasi su Kaliningrado sritimi. Todėl mes labai vertiname Lietuvos pasiryžimą bei suinteresuotumą bendradarbiauti šioje mūsų santykių sferoje.
Ryškus tokio tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo pavyzdys – keleivių tranzito schemos įgyvendinimas. Tačiau tai, kas yra pasiekta, – ne riba, reikia eiti toliau. Atrodytų, kad abi šalys suinteresuotos prisidėti prie greitojo bevizio traukinio idėjos įgyvendinimo. Kita svarbi problema – sudaryti palankias sąlygas krovinių tranzitui į Kaliningrado sritį. Tikimės, kad reikia tik geros valios ir abiem pusėms priimtini sprendimai bus surasti.
- Koks įspūdis ponui ambasadoriui susidarė apie Lietuvą?
- Jau labai seniai esu pažįstamas su Lietuva, tad, be jokios abejonės, esu patenkintas nauju susitikimu su jūsų šalimi. Tiek visa Lietuva, tiek Vilnius pasikeitė, tačiau, laimė, daug kas pažįstama. Mano bendraamžiai, tie, kuriems per 50, dar puikiai atsimena ir Palangą, ir Nidą, ir puikius lietuvių teatro bei kino meistrus. Apmaudu, kad jų jau nebežino dabartinis jaunimas.
Norėčiau palinkėti Lietuvos žmonėms sėkmės, klestėjimo ir laimės.
Kalbėjosi Rimantas Varnauskas
