Darbą Lietuvoje baigiantis Rusijos ambasadorius Borisas Cepovas teigia nepakeitęs savo nuomonės, kad Lietuva - skandalų šalis.
B.Cepovas 2005 metais pareiškė, kad Lietuvoje daugelį sprendimų „lydi skandalai ir bloga atmosfera“ ir kad jam susidaro įspūdis, jog „tai ne šalis, o skandalų mėgėjų susibūrimo vieta“.
Praėjus trejiems metams jis pakartojo panašius žodžius.
„Tuomet buvo pasakyta (...) - susidaro įspūdis tarsi šitoje šalyje veiktų kažkokia skandalų mėgėjų bendruomenė. Šiuo metu, na ką gi, skandalai taip pat įvyksta, toks gyvenimas. Geriau vengti skandalų“, - po susitikimo su Lietuvos prezidentu trečiadienį sakė B.Cepovas.
Vilniuje nuo 2003-ųjų spalio dirbęs B.Cepovas teigė pats nesiimantis vertinti savo nuopelnų ir pasiekimų. „Iš mano pusės būtų nekuklu vertinti savo veiklą. Manau, kad mano veiklą įvertins Maskvoje ir Vilniuje“, - žurnalistams sakė ambasadorius.
Po susitikimo su prezidentu trumpai su žurnalistais bendravęs B.Cepovas neatskleidė savo pozicijos dėl Lietuvos laikysenos ES derybų su Rusija klausimu, kur Lietuva kelia Rusijai didesnius reikalavimus nei kitos Bendrijos šalys.
„Jei jūs kalbate apie oficialiąją nuomonę, manau, kad jūs ją žinote geriau už mane. O neoficialiosios aš nesiruošiu jums atskleisti“, - į kalbas nesileido ambasadorius.
Jis taip pat pažymėjo, kad, jo nuomone, Lietuvos ir Rusijos santykiai turėtų vystytis „pozityviai“.
Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, susitikime su ambasadoriumi V.Adamkus pabrėžė, kad Lietuvos ir Rusijos santykius galima būtų vertinti teigiamai, tačiau neišvengta ir probleminių klausimų.
„Lietuva ir Rusija nesiekia susipriešinimo, norime pragmatinių, konstruktyvių kaimyninių santykių“, - sakė V.Adamkus.
Jis pažymėjo, jog net Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, bendromis ES, Lietuvos ir Rusijos pastangomis pavyko rasti sprendimą šiuo metu gerai funkcionuojančiam tranzitui į Kaliningrado sritį.
„Kaliningrado tranzitas gali būti pavyzdys, kaip sugebame kaimyniškai spręsti sudėtingas problemas. Tikiuosi, kad ir ateityje mums pavyks spręsti tokius klausimus, kaip sienos ties Kaliningrado sritimi demarkavimas, rasime būdų, kaip palengvinti Lietuvos ir Kaliningrado pasienio gyventojų keliones į mūsų šalis“, - kalbėjo V.Adamkus.
Jo teigimu, tarp kaimynų neišsprendžiamų klausimų nėra. „Reikia tik daugiau pasitikėjimo ir daugiau atviro dialogo“, - teigė V.Adamkus.
Trečiadienį B.Cepovas susitiko ir su Seimo pirmininku Česlovu Juršėnu, kuris pokalbio metu sakė norintis aktyvesnio šalių parlamentų bendradarbiavimo. Č.Juršėnas priminė, kad daugelis Seimo kvietimų dalyvauti renginiuose ar forumuose nesulaukė Rusijos Dūmos dėmesio.
Seimo pirmininko nuomone, gero kaimyniško bendradarbiavimo pavyzdžiu galėtų būti Lietuvos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija ir Kaliningrado srities Dūmos parlamentarų forumo veikla.
„Kviestume į aktyvesnį parlamentinį bendradarbiavimą įsitraukti ir Valstybės Dūmos deputatus“, - po susitikimo išplatintame pranešime cituojamas Č.Juršėnas.
Pranešime teigiama, kad Č.Juršėnas susitikime pažymėjo, jog Seimo kvietimas Rusijos
parlamento pirmininkui Borisui Gryzlovui apsilankyti Lietuvoje tebegalioja ir pabrėžė, kad tam geriausias laikas galėtų būti vasara, kuomet „galima ne tik aptarti rūpimus klausimus, bet ir apžiūrėti besikeičiančią ir kasdien gražėjančią Lietuvą“.
B.Cepovą ambasadoriaus poste pakeis karjeros diplomatas Vladimiras Čchikvadzė.
V.Čchikvadzė, kuriam dabar 52-eji, yra baigęs Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą, daugelį metų dirbo įvairiose pozicijose Sovietų sąjungos ir Rusijos diplomatinėje tarnyboje, tarp jų - Angoloje, Kolumbijoje, buvo generaliniu konsulu Barselonoje, ambasadoriumi Čilėje.
Nuo 2005 metų iki dabar V.Čchikvadzė vadovauja Rusijos URM Saugumo departamentui.
