bona sforca
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „bona sforca“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „bona sforca“.
Paaiškėjo, kaip bus pavadintas skvernas prie Valdovų rūmų
Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien pritarė Istorinės atminties komisijos siūlymui – Valdovų rūmų muziejaus skverą pavadinti Bonos Sforcos vardu. Manoma, kad toje vietoje Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo žmona, karaliaus Žygimanto Augusto motina XVI a. pr. buvo įkūrusi itališką sodą.
Apie 12 arų ploto skveras šalia rytinio Valdovų rūmų muziejaus korpuso, Gedimino pilies kalno papėdėje, dabar priklauso Vilniaus pilių valstybiniam kultūros rezervatui.
Kulinarinių kelionių projekto – nuo karalienės Bonos Sforcos laikus menančių lazankų iki astronautų mitybos paslapčių
Jau šį šeštadienį TV3 televizijos žiūrovus žadins trečią sezoną pradedantis unikalus vasaros projektas, kulinarinių kelionių laida „Maisto kelias“, rašoma pranešime spaudai.
Apie alyvuoges: iš kokių spaudžiamas geriausias aliejus
Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Geriausias aliejus spaudžiamas iš neprinokusių alyvuogių – tada jame išlieka visos svarbios medžiagos, valančios mūsų kraują ir padedančios alyvmedžiui išgyventi tūkstantį metų, sako gastronomijos publicistas Paulius Jurkevičius. „Tai eiliniam vartotojui didelė problema, nes [...] jis junta aitrumą, kartumą – daugybę skonio niuansų, kurie išmuša iš vėžių. Kodėl? Nes mes įpratę vartoti produktus, kuriuose mažai skonio.
Paprasti lietuviai šiandien valgo kaip LDK bajorai
Jei šiandien pietums valgėte marinuotą mėsos kepsnį su daržovėmis ir dar užgėrėte taure vyno, pietavote kaip tikri LDK didikai. Istoriniai šaltiniai rodo, kad mūsų dabartinis racionas beveik nesiskiria nuo to, ką pietums rinkdavosi 18-19 a. šalies bajorai ar sau leisti galėdavo tik valdovas. Anot kulinarinio paveldo žinovo dr. Rimvydo Laužiko, mūsų virtuvei didelę įtaką turėjo didikų įpročiai ir kitataučiai, kurie atvežė bei Lietuvoje adaptavo kitų šalių patiekalus.
Karalienės Bonos Sforcos garbei – operos naktis Trakuose
Liepos 17 d. 21.30 val. Trakuose, ant Galvės ežero, skambės portugalų kompozitoriaus Joao de Sousa Carvalho operos „Everardas II - Lietuvos karalius“ koncertinis pastatymas. Svečiai laukiami restorano „Bona Lounge“ lauko terasoje ir Galvės ežero pakrantėje. Tai išskirtinis įvykis Lietuvos muzikos meno ir svetingumo puoselėjimo tradicijoje, skirtas LDK kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforcos garbei. Nuo senų laikų opera ir vaišingumo menas yra estetiškai susiję Vakarų kultūroje.
Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas
Aušrinė Šėmiene Menotyrininkė Rasa Gečaitė, neseniai išleidusi knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“, tikina, jog gerai, kad lietuviai nežino savo istorijos, antraip apsvaigtų nuo šlovės. Nemėgsta paslapčių Rasa Gečaitė gali valandų valandas kalbėti apie Lietuvos istoriją. „Nemėgstu paslapčių, – tvirtino ji. – Man labai malonu jas atskleisti.
Žymios moterys filme įkūnijo Lietuvos istorines asmenybes
Patriotinių idėjų generatorė, Lietuvos televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė artėjančią Valstybės dieną kviečia prisiminti ryškiausias Lietuvos moteris, kurių vaidmuo valstybės istorijoje atskleidžia ištisus periodus. Liepos 6-ąją 13.30 val.per Lietuvos televiziją – jos filmo „Moterų siluetai Lietuvos istorijoje“ premjera.
„Prancūzai turi posaki cherchez la femme, bet jis galioja visoms tautoms ir lietuviams, žinoma, taip pat.
„Dramblių eisena“, ne dramblio užpakalis
Antradienį Lietuvos dailės muziejus išplatino pareiškimą, kuriame neigiami teiginiai, paskelbti dienraščio "Lietuvos žinios" sausio 19 dienos numerio straipsnyje "Dramblio užpakalis, ne Bonos skrynia" ir LNK televizijos laidoje "Paskutinė instancija".
Siūlome susipažinti su Valdovų rūmų ekspozicijos rengėjų kontrargumentais:
1. Teiginys, jog už 19,5 mil. Lt.
Dramblio užpakalis, ne Bonos skrynia
Skrynelės, spintutės, stalai, kėdutės, skrynios. Ir dramblio užpakalis. Devyniolika su puse milijono biudžetinių litų baldeliams ir niekučiams. Tačiau pusiaukelėje sustoti neketinama. Reikia dar. Nes už tiek tepavyko apstatyti mažesnę pusę Valdovų rūmų menių. Rūmų, kuriuos dailės istorikai ką tik pavadino pačia prasčiausia pastarųjų metų pastato rekonstrukcija, kultūrinio avantiūrizmo ir istorinio mąstymo nebuvimo pavyzdžiu.
Pristatomi Valdovų rūmai
Ketvirtadienį, 16 val. Gargžduose, J. Lankučio viešosios bibliotekos konferencijų salėje (Klaipėdos g. 15, Gargždai) rengiamas edukacinės parodos „Praeitis atverta ateičiai. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ pristatymas bei visuomenės susitikimas su Valdovų rūmų atkūrimo specialistais – tyrinėtojais, projektuotojais, muziejininkais, Valdovų rūmų paramos fondo atstovais.
REKLAMA
REKLAMA