Nuo senų laikų opera ir vaišingumo menas yra estetiškai susiję Vakarų kultūroje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais garsi kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca (1494-1557 m.) puoselėjo svetingumo ir bendravimo meną valdovo dvare.
Šiltą vasaros vakarą orkestras „Vilnius Simfonietta“ su dirigentu Vytautu Lukočiumi įsikurs ant Galvės ežere plūduriuojančio plausto. Trakų pilies panoramoje skleisis įstabūs muzikos garsai ir sklis ežero vandeniu, pasiekdami čia pat pakrantėje esančius žiūrovus. Operos veiksmas betarpiškai vyks tarp orkestro ir žiūrovų.
„Opera priešais Trakų pilį norime pagerbti iškilios asmenybės – Bonos Sforcos – indėlį į mūsų šalies kultūrinį gyvenimą. LDK kunigaikštienė Bona mums ypač įdomi savo siekiu diegti vakarietiškas svetingumo tradicijas Lietuvoje – su kunigaikštienės vardu siejamas Lietuvos kultūros pakilimas. Būtent ji pertvarkė Valdovų rūmus, finansavo Vytauto Didžiojo antkapio kūrimą, kvietė ir rėmė iškiliausius menininkus, poetus, muzikantus, medikus, teisininkus, kulinarus. Bonos Sforcos dėka suintensyvėjo ir teatro gyvenimas, literatų pasirodymai, buvo inspiruotos meno diskusijos. Šiemet kaip tik minime 520-ąsias Bonos Sforcos gimimo metines“, - sako šio koncertinio operos pastatymo globėja, restorano „Bona Lounge“ įkūrėja Rasa Šnaiderienė.
Operos spektaklį atliks jauni ir talentingi artistai: pagrindiniame karaliaus Everardo vaidmenyje - Tomas Pavilionis, žinomas kaip pagrindinis prancūzų kompozitoriaus Charles Gounod operos „Faustas“ atlikėjas. Dainuos unikalaus balso solistas Viktoras Gerasimovas, dainininkės Diana Tiškutė, Nora Petročenko, Ilonas Pliavgo. Operos solistai arijas atliks pasidabinę dailininkės Vidos Šataitės specialiai šiam renginiui sukurtais XVIII amžiaus dvasią atspindinčiais kostiumais.
Bona Sforca įnešė didelį indėlį į Lietuvos kultūrą, ekonomiką bei politiką. Būtent šiai valdovei šiandien galima dėkoti už lietuvių skoniui priimtinomis tapusias elgesio prie stalo tradicijas ir įvairius patiekalus. Tai valdovės užsakymu XVI amžiuje Lietuvoje pradėtos auginti skanios ir lietuvių taip mėgstamos bulvės, pomidorai, kopūstai, kaliaropės, porai, petražolės.
Kūrinį „Everardas II – Lietuvos karalius“ prieš kelerius metus Madrido karališkajame archyve aptiko lietuvių kilmės dirigentas iš Ispanijos Alexis Sorriano Monstavičius. Opera buvo sukurta prieš 230 metų tuomečio Portugalijos karaliaus Pedro III gimtadienio proga.
„Muzikiniame kūrinyje Lietuva vaizduojama kaip kultūringas, demokratinės valstybės tradicijas puoselėjantis kraštas, valdomas išmintingų, jautrių ir dėmesingų savo pavaldiniams valdovų. Operoje skleisis meilės žiedai ir pinsis žavingos dvaro intrigos. Pats kūrinys šviesus, muzika - lengva, grakšti ir žaisminga, o kiekvienas renginio svečias galės pasijusti tarsi dalyvautų tikrame XVIII a. aristokratų pobūvyje“, - sakė operos režisierė ir inscenizacijos autorė Aistė Ptakauskaitė.
Senojoje Europoje žmonės mėgo vaišintis klausydami nuostabios muzikos. Tad operos ir restorano meistrų duetas Trakuose - senojoje didikų rezidencijoje - valdovei Bonai Sforcai būtų maloniai paglostęs širdį.
