biudžetas

Pasaulio bankas prognozuoja, kad Rusijos ekonomikos augimas per ateinančius metus sulėtės, ir ragina vyriausybę pinigus, kaip ir planuota, leisti taupiai. Bankas numato, kas Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sulėtės nuo 4,3 proc. pernai iki 3,5 proc. šiemet, o kitąmet sieks 3,6 proc. Ūkio augimas sulėtės dėl nepalankių pagrindinių veiksnių, sausros žemės ūkio sektoriuje, augančios infliacijos ir visame pasaulyje sumažėjusio pasitikėjimo.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas interviu BBC sakė, kad, prireikus, vetuotų naują Europos Sąjungos (ES) biudžetą ES šiuo metu pradeda derybas dėl naujo biudžeto 2014-2020 metams. D. Cameronas BBC taip pat sakė, kad ateityje ES turėtų turėti du skirtingus biudžetus - euro zonos šalims ir blokui nepriklausančioms valstybėms.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius ragina politikus ir ekspertus per diskusijas dėl naujo ES biudžeto netraktuoti Europos Sąjungos (ES) kaip melžiamosios karvės. Užsienio reikalų ministerijos vadovas, kalbėdamas per konferenciją apie 2014-2020 m. ES biudžetą, pažymėjo, kad diskusija apie ateityje prieinamą finansavimą dažnai tampa pernelyg emocinga, ne racionali.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Komisijos (EK) atstovai planuoja įvertinti, kaip vykdomi Latvijos įsipareigojimai, numatyti su kreditoriais pasirašytuose dokumentuose. 2012 m. liepą Europos Komisija paskyrė naują misijos Latvijoje vadovą Kristianą Vaisą (Christian Weise). Lapkritį numatyta misija Latvijoje jam bus pirmoji.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Vyriausybės argumentus ir patenkino Vilniaus miesto savivaldybės pateiktus dėl miestui daromos žalos. Nepaisant Vyriausybės teismui pateiktų argumentų, jog nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą,  atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės nurodytus argumentus, bylą nagrinėjantis teismas nutarė kreiptis į Konstitucinį teismą dėl įstatymo nuostatos, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybei pervedama tik 40 proc.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prognozuoja, kad metų pabaigoje valstybės skola sudarys 40 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o kitąmet laikantis atsakingos finansų politikos ji dar mažės. „Valstybės skola šių metų pabaigoje, mes manome, kad sudarys apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai ir toliau išliks viena iš mažiausių skolų Europos Sąjungoje.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde per interviu žiniasklaidai pirmadienį pareiškė, kad neapibrėžtumas dėl euro zonos finansinės krizės ir vadinamojo „fiskalinio skardžio“ Jungtinėse Valstijose (kitų metų pradžioje šioje šalyje numatomo biudžeto išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo) lemia pasaulio ekonomikos lėtėjimą.

Pagal pirmadienį Graikijos parlamentui pateiktą biudžeto projektą, šalies laukia šešti recesijos metai. Prognozuojama, kad Graikijos ekonomika kitais metais susitrauks 3,8 proc., informuoja AP. Biudžeto projekte teigiama, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų susitraukti 6,5 proc. Prognozuojama, kad nedarbo lygis išaugs nuo 23,5 proc. šiemet iki 24,7 proc. kitąmet.

Kokius kitais metais mokėsime mokesčius ir kaip gyvens valstybės išlaikomos sritys, greičiausiai paaiškės tik po Seimo rinkimų. Premjeras Andrius Kubilius neslepia, kad jo vadovaujama Vyriausybė iki spalio 14-osios kitų metų biudžeto projekto Seimui neteiks. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas sako, kad valstybės išlaidų ir pajamų projektas turėtų pasiekti jau po rinkimų, spalio 18-ąją, o jį svarstys ir sprendimus priims jau naujai išrinkta valdžia.

Prancūzijos vyriausybė penktadienį pristatė kitų metų biudžetą. Nuspręsta vengti griežtų taupymo priemonių ir apkarpymų, tačiau bus padidinti mokesčiai turtingiesiems ir stambiems verslams, skelbia BBC. Prancūzijos ministras pirmininkas Jeanas-Marcas Ayrault patvirtino, kad įvedamas naujas 75 proc. pajamų mokestis, kuris bus taikomas tiems, kurie uždirba daugiau kaip 1 mln. eurų per metus. Tačiau, ministro pirmininko tvirtinimu, devyniems prancūzams iš dešimties pajamų mokestis nedidės.

Andrius Kubilius nuramino brangiai apmokamus ekspertus. Pasak premjero, mūsų turtingai valstybei tikrai negaila kelių papildomų milijonų už jų paslaugas. Per ketverius metus premjeras tautai pateikė ne vieną skaudžią diržų veržimo pamoką, tačiau pasirodo, kad taupyti reikia ne visur. Galima visai netaupyti, kai kalbama apie valdininkų mokymus ir ekspertų paslaugas. Tam išleidžiama vis daugiau milijonų, bet p. Kubiliui pinigų negaila.

Madrido gyventojai vėl tapo transporto sektoriaus darbuotojų streiko įkaitais - antrą kartą šią savaitę. Penktadienį Ispanijos sostinėje važinėjo tik 42 proc. autobusų, troleibusų ir metro traukinių. Streikuotojai protestuoja prieš masinius atleidimus ir atlyginimų karpymą, praneša „Euronews“. Trečias streikas per savaitę vyko ir Barselonoje. Kitas streikas numatytas spalio 1 dieną ir truks tris dienas. Prie viešojo transporto darbuotojų prisijungs geležinkelininkai.

Finansų ministerijos duomenimis, rugpjūčio mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos sudarė 2 mlrd. 384,3 mln. litų, išlaidos - 2 mlrd. 498,5 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 75,1 mln. litų. Rugpjūčio mėnesio centrinės valdžios sektoriaus (viešųjų finansų, išskyrus savivaldybes) deficitas, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, rugpjūtį sudarė 189,3 mln. litų, arba 0,2 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (110 mlrd. 242 mln.

Po rekordinių augimo tempų 2011 m., remiantis patikslintais duomenimis, Estijos ekonomikos augimas siekė 8,3 proc., tačiau 2012 m. šalies ekonomika žymiai sumažino savo apsukas. 2012 m. antrąjį ketvirtį BVP augimo tempas sulėtėjo iki 2,2 proc. „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad Estijos BVP augimas šiais metais sulėtės iki 2,3 proc.

Ispanijos čempionas Madrido „Real“ klubas šį sezoną gali pasigirti rekordiniu biudžetu. Kaip praneša ispanų leidinys „Marca“, jį sudaro 517 mln. eurų ir tai rekordinė suma per visą karališkojo klubo istoriją. Praėjusį sezoną „Real“ biudžetas siekė 490 mln. eurų. Tiesa, įspūdinga pinigų suma kol kas „nežaidžia“ aikštėje. Per pirmuosius penkis Ispanijos „La Liga“ turus Madrido komanda iškovojo tik dvi pergales, surinko 7 taškus ir turnyro lentelėje užima septintą vietą.

Derybas dėl Europos Sąjungos biudžeto apsunkina dalies valstybių siekis gerokai mažinti išlaidas. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujantis Kipras valstybėms pateikė naują derybinį paketą, kuris palaiko tokią poziciją. Su išlaidų mažinimu nesutinka daugiausiai iš biudžeto gaunančios šalys, tarp jų – ir Lietuva. Derybos dėl visos Europos plėtrai svarbaus 2014–2020-ųjų biudžeto darosi vis sudėtingesnės. Ypač toms šalims, kurios išlaidų karpyti nenori.

Vyriausybė pirmadienį aptarė įstatymo projektą, kuriame numatomos konkrečios priemonės kaupti valstybės rezervą. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, toks įstatymas būtinas, kad naujos ekonominės krizės neužkluptų Lietuvos nepasirengusios. Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, į valstybės rezervą bus pervedamos tos lėšos, kurios atsiras valstybės biudžete dėl ūkio augimo. Esą nebus taupoma socialinės gerovės sąskaita.

Praėjusią savaitę bendrovės „Izobara“ akcininkai nusprendė restruktūrizuoti įmonės veiklą. Toks žingsnis žengtas susidūrus su finansiniais sunkumais ir siekiant išvengti įmonės bankroto bei išsaugoti vykdomą ūkinę komercinę veiklą. 2010 m. „Izobara“ patyrė beveik 6 mln. Lt nuostolį, 2011 m. – 8,36 mln. Lt. Preliminariais duomenimis, šių metų pirmo pusmečio bendrovės nuostoliai siekia 1,71 mln. Lt. „Izobara“ yra numačiusi atsisakyti nuostolingos veiklos ir pajamas gauti iš šilumos tiekimo.

Kodėl kai kurios įmonės būna priverstos pasitraukti iš verslo pasaulio? Verslo edukacijos žurnalas “Inc." atliko tyrimą norėdamos atsakyti į šį klausimą. Studijoje dalyvavo 50 įmonių, kurios po sėkmingų veiklos metų vis dėlto užsidarė. Tyrimo metu buvo analizuojamos aplinkybės, kurios ir “nužudė" bendroves. Į šį sąrašą patenka įmonės iš įvairių veiklos sektorių: viešbučiai, koncertų organizatoriai, mažmeninės prekybos tinklai, gamyklos.

Prieš pusantro mėnesio pusšimčiu litų padidintas minimumas jau gramzdina savivaldybes į skolas, o Finansų ministerija ištiesti pagalbos rankos nesiruošia. Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių vadovai suka galvas, kur rasti pinigų biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms padidinti. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje minimalų darbo užmokestį (MMA) gauna 11,2 proc. žmonių, tai yra 101 tūkst. gyventojų. Nemažai jų triūsia būtent savivaldybių išlaikomose įstaigose.

Nesiginčysiu: kadaise mokinio krepšelis teigiamai pasitarnavo visai švietimo sistemai. Kadaise, kai mokinių skaičius mokyklose nemažėjo, mokyklos nebuvo uždarinėjamos šimtais, nebuvo į gatvę išvaromi tūkstančiai mokytojų. Šiandien, kai mokinių skaičius sparčiai mažėja, mokinio krepšelis tapo tyliu įrankiu švietimo sistemai žlugdyti. Tapo plėšiku, kasmet iš švietimo sistemos atimančiu šimtus milijonų litų. Mažiau mokinių – mažiau krepšelių.

Išankstiniais duomenimis, rugpjūtį „Sodros" įplaukos buvo 918,9 mln. Lt, o išlaidos - 1 mlrd. 103,5 mln. Lt. Tai yra atitinkamai 4,7 proc. (41,5 mln. Lt) ir 3,3 proc. (35,5 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Rugpjūčio mėnesį socialinio draudimo fondo deficitas buvo 184,6 mln. Lt. Per aštuonis šių metų mėnesius „Sodros" įplaukos buvo 7 mlrd. 446,8 mln. Lt, o išlaidos - 8 mlrd. 964,2 mln. Lt, tai yra atitinkamai 5,6 proc. (396,2 mln. Lt) ir 3,7 proc. (322,6 mln.

Lietuvoje ekonomika atsigauna ir gyvenimas gerės, bet lėtai. Jei norime, kad jis gerėtų greičiau, turime mažinti šešėlį, geriau dirbti ir sąžiningai mokėti mokesčius, sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Gyvenimas gerės, bet truputį lėčiau, negu mes norėtume. O iš tikrųjų gyvensime geriau, kai dirbsime geriau, kai mažiau vengsime mokėti mokesčius, tai yra save apgaudinėti“ , – antradienio rytą „Žinių radijui“ sakė Prezidentė.

Per 8 šių metų mėnesius į valstybės biudžetą nesurinkta beveik 61 mln. litų planuotų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pelno mokesčio ir akcizų, rašo „Lietuvos žinios“. Tuo tarpu gyventojų pajamų mokesčio per tą patį laikotarpį gauta beveik 154 mln. litų, arba 4 proc. daugiau nei planuota. Kad šiemet nacionalinį biudžetą tempia būtent gyventojų pajamų mokestis, neabejoja banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vilniuje, Dailės akademijoje, šeštadienį prasidėjo didžiausios parlamentinės partijos - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) - Vilniaus skyriaus sueigos sąskrydis. Į renginį susirinko keletą šimtų partiečių, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, Premjeras Andrius Kubilius. Sueigos sąskrydis tradiciškai prasidėjo sugiedojus Lietuvos himną. „Esame ypatingi. Esame karštų širdžių, šalto proto, stipraus stuburo ir svarių rankų partija. Už tai ačiū jums.

Premjeras Andrius Kubilius neatskleidžia, ar Vyriausybė planuoja kitų metų valstybės biudžetą pateikti šios kadencijos Seimui, ar jau naujos, tačiau pabrėžia, kad pateikimas bus toks, kokį numato įstatymas. "Tai pateiksime taip, kaip numato įstatymas", - žurnalistams sakė Premjeras A. Kubilius, sekmadienį dalyvavęs konservatorių Vilniaus sueigos sąskrydyje, pasiteiravus, ar Vyriausybė planuoja kitų metų valstybės biudžetą teikti šios kadencijos Seimui.

Finansų ministerijos duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą gauta 13 mlrd. 248,4 mln. litų, t.y. 567,4 mln. litų, arba 4,5 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius įplauks 13 mlrd. 75 mln. litų, o faktiškai įplaukė 173,4 mln. litų, arba 1,3 proc. daugiau. Į valstybės biudžetą pajamų per aštuonis šių metų mėnesius gauta 11 mlrd. 126,1 mln. litų t.y. 498,5 mln. litų, arba 4,7 proc.

Vilniaus miesto savivaldybė pritarė sostinės biudžeto perskirstymui. Biudžeto pajamos didėja 141 tūkst. litų, daugiausia –  geriau surenkant savarankiškas pajamas iš įmonių ir įstaigų teikiamų paslaugų: patalpų nuomos, renginių organizavimo ir socialinių paslaugų. Perskirstant biudžetą, daugiau lėšų skiriama miesto infrastruktūros objektų priežiūrai ir modernizavimui, švietimui, kultūrai ir sportui, švietimo įstaigų investicijų projektams, remonto darbams atlikti.

Stambiausi investiciniai bankai, įskaitant „Nomura“, „Credit Suisse“ ir UBS, numato darbuotojų atleidimus, taip norima sutaupyti pinigų svyruojančios ekonomikos sąlygomis, praneša “The Financial Times", cituodamas finansinių organizacijų vadovybę ir analitikus. Norėjęs likti anonimišku šaltinis laikraščiui sakė, kad daugelis didelių investicinių bankų siekia sumažinti personalo ne mažiau kaip 20 proc.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as penktadienį sakė, kad kitąmet ryžtingai imsis išlaidų apkarpymų ir žadėtų mokesčių reformų. Šalies žiniasklaida pažymi, kad socialistų vyriausybė švelnina savo žadėtas priemones, tokias kaip 75 proc. mokestis turtingiesiems. Gegužę išrinktas dėl pažadų mažinti nedarbą ir apmokestinti turtinguosius, F. Olandas dabar teigia, kad dėl ekonomikos sąstingio šaliai būtina stengtis biudžeto deficitą kitąmet sumažinti iki 3 proc.

Finansų ministerija, įvertinusi pirmojo 2012 m.  pusmečio Lietuvos ekonomikos raidą ir susiformavusias tendencijas esminių pakeitimų vidutinio laikotarpio  ekonominės raidos scenarijuje 2012 m. nedaro. Ūkio lėtėjimas ES ir euro zonoje pirmąjį 2012 m. pusmetį neturėjo esminio poveikio nei Lietuvos eksportui, nei vidaus paklausai.

Ispanijos nacionalinė komanda, Londono olimpinėse žaidynėse iškovojusi sidabro medalius, sulauks atlygio. Elitinės krepšinio valstybės žaidėjams skirtos premijos už pasirodymą olimpiadoje. Kiekvienas Ispanijos rinktinės narys gaus net po 175 tūkst. eurų. Tiesa, atskaičiavus finansinių sunkumų slegiančios Ispanijos mokesčius, „į rankas“ kiekvienas jų turėtų gauti apie 115 tūkst. eurų. Palyginimui, ketvirtfinalyje pasirodymą baigusi Lietuvos ekipa gavo 240 tūkst. litų premiją.

Latvijos centrinio banko apskaičiavimais, šaliai prisijungus prie euro zonos, Latvijos bendrasis vidaus produktas papildomai išaugtų 8 mlrd. eurų. Tačiau ekspertai pataria įvertinti ir su šiuo procesu susijusias rizikas, rašo „Dienas Bizness“. Ekonomistai pataria Latvijai per derybas dėl prisijungimo prie euro zonos iškelti savo sąlygas. Tokiu būdu Latvija galėtų pareikalauti, kad ji nebus atsakinga už skolas, iškilusias Pietų Europos šalyse iki jai įstojus į bendrosios Europos valiutos bloką.

Valstybės kontrolei atkreipus dėmesį į Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinių vienpusiškumą, institucijos pirmininkas Šarūnas Keserauskas premjerui pateikė siūlymų dėl papildomų šaltinių lėšoms generuoti. Pasak jo, tai padėtų institucijai tapti labiau nepriklausomai. Praėjusią savaitę susitikęs su premjeru aptarėte galimus naujus tarybos finansavimo būdus. Papasakokite apie tai plačiau. Valstybės kontrolė silpna mūsų vieta įvardijo finansavimą iš biudžeto.

Valdžia ruošiasi tramdyti administracines baudas mokėti vengiančius pažeidėjus. Jiems gresia papildomos sankcijos – gali būti neišduodamos licencijos arba negrąžinamos mokesčių permokos. Policijos duomenimis, pernai šalies gyventojams paskirta bemaž 90 milijonų litų baudų, o surinkta 52 mln.

JAV valstybės skola perkopė 16 trln. JAV dolerių ribą, o tai reiškia, kad kiekvieno JAV piliečio, įskaitant ir naujagimius, skola siekia 50 tūkst. 909 dolerius, rodo JAV Iždo departamento duomenys. Kaip informuoja rbc, kiekvienas mokesčių mokėtojas skolingas Jungtinių Valstijų kreditoriams 140 tūkst. dolerių. JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis, šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 314 mln. piliečių, iš kurių 114 mln. žmonių – mokesčių mokėtojai. JAV biudžeto deficitas sudaro 12 trln.

Po spalio 14-osios dalis Seimo narių praras šiltas kėdes. Nepatekusiems į naująjį Seimą parlamentarams iš kiauro biudžeto bus atseikėtos solidžios, dešimtį ar daugiau tūkstančių siekiančios išeitinės kompensacijos. Manoma, kad į kitą Seimą neišrinktų parlamentarų bei jų padėjėjų išeitinėms kompensacijoms prireiks apie 5–6 mln. litų. Todėl rinkimų laukiama su nerimu, kadangi parlamento kanceliarijos biudžete pinigų nepakanka. Šiais metais išeitinėms kompensacijoms numatyta vos  912 tūkst.

Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika ir produktų kainos, konstatuoja bankas „Nordea“. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje buvo 1673 litai – vos keliomis dešimtimis litų didesnis negu prieš metus. Kodėl nekyla atlyginimai? „Aš išskiriu keturias pagrindines priežastis, kodėl Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika.

Ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, rimtai sirgusi mūsų krašto ekonomika po didžiausių finansinių sukrėtimų visiškai dar nepasveiko, todėl pasiduoti populistiniams siūlymams didinti biudžeto deficitą, grąžinti mokesčių lengvatas būtų pernelyg pavojinga. G. Nausėda prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika ir kitąmet augs, tačiau mūsų gyvenimas nuo to nepagerės– kainos kils sparčiau, negu atlyginimai. „Dabartinio ekonomikos augimo nepakanka nedarbo lygiui staiga sumažinti.

Pasaulyje vis garsiau kalbama apie antrąją globalios krizės bangą, tačiau Rusijos ekonomika nepasiduoda neigiamoms nuotaikoms - jos augimo rodikliai yra kur kas geresni nei Vakarų Europos ar kitų BRIC (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) blokui priklausančių šalių ekonomikų. Pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos ekonomika augo 4,4 proc. Sausio - kovo mėnesiais užfiksuotas 4,9 proc. augimas, kai antrąjį 2012 m. ketvirtį ekonomikos plėtra sulėtėjo iki 4 proc.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis reikalauja nedelsiant atšaukti, jo vertinimu, neapgalvotą, pasityčiojantį iš Lietuvos žmonių Vyriausybės sprendimą iš lėšų, skirtų daugiabučių renovavimui, skirti 139 milijonus litų trims sraigtasparniams pirkti. Tokį raginimą jis išsiuntė premjerui Andriui Kubiliui. V. Žiemelis atkreipia dėmesį, kad lėšos buvo skirtos vieninteliam tikslui – daugiabučių namų renovavimui.

Vyriausybė siūlo keisti baudų išieškojimo tvarką, kad baudas rinktų ne aštuoniasdešimt skirtingų valstybės institucijų kaip dabar, o viena – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Policijos duomenimis, pažeidėjai pernai sumokėjo vos 60 procentų jiems skirtų baudų. Politikų kalbas, kad padidintos baudos sutramdys kelių erelius patikrino realybė. Pasirodė, kad daugelis pažeidėjų jiems paskirtų baudų tiesiog nemoka.

Panevėžio savivaldybė su kelininkais, turinčiais asfaltuoti miesto gatves kol kas svaidosi priekaištas dėl neva pavėluotai pateiktų dokumentų, o realiai darbai pradėti tik praėjusią savaitę. Kelininkai prašo darbų terminą pratęsti, tačiau savivaldybė nesutinka, informuoja LRT Televizijos Naujienų tarnyba.

Kitų metų biudžete planuojamas valstybės pajamų augimas, bet valstybės politika bus gyventi pagal išgales ir planuoti kokių nors didesnių išlaidų, palyginus su šiais metais, neturėsime galimybių, įsitikinęs Premjeras Andrius Kubilius. „Turėtume siekti, kad valstybės pajamų ir išlaidų skirtumas ir toliau nuosekliai mažėtų. Turiu priminti, kad šituos metus mes turėtume baigti su išlaidomis, kurios maždaug 3 mlrd. litų didesnės negu pajamos, t. y. su 3 proc. BVP biudžeto deficitu.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Vla­das Da­mu­le­vi­čius šią sa­vai­tę lau­kia su­si­ti­ki­mo su mies­to mo­kyk­lų ir iki­mo­kyk­li­nių įstai­gų va­do­vais. Mies­te yra mo­kyk­lų, kur at­ly­gi­ni­mams pi­ni­gų už­te­ko vos dviem mė­ne­siams. At­ly­gi­ni­mai – tik dviem mė­ne­siams V. Da­mu­le­vi­čiaus tei­gi­mu, su­dė­tin­giau­sia si­tua­ci­ja mies­to Vi­jo­lių vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. At­ly­gi­ni­mų fon­do trūks­ta net 10–čiai mė­ne­sių.

Kitais metais valstybės biudžetas turėtų būti planuojamas remiantis šiemetiniu biudžetu ir atsipalaiduoti nebus galima, sako Premjeras Andrius Kubilius. Jo teigimu, nemažai papildomų išlaidų bus patirta ir dėl Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES). „Ruošiantis kitų metų biudžetui tik tiek norėčiau pasakyti, kad deficitas yra vis dar ne nulinis, taip kad mes negalime galvoti apie kokį nors atsipalaidavimą.

Dauguma Vokietijos politikų kaltiną Graikiją nepakankamai karpant išlaidas. Tačiau tyrimai rodo, kad Atėnai vykdo pačią brutaliausią taupymo programą ES istorijoje. Premjeras Antonisas Samarasas aiškiai rodo, kad nori pakeisti savo šalies favoritizmo kultūrą, rašo „Der Spiegel“. Penktadienį A. Samaraso misija Berlyne yra aiški: Graikijos premjeras turi prašyti daugiau finansinės paramos savo šaliai.

Neringos miesto savivaldybė, atsižvelgdama į kasmet mažėjantį savivaldybės biudžetą, skelbia naikinanti lengviesiems automobiliams taikytą lengvatą už įvažiavimą į Neringą šaltuoju metų laiku. Nuo šiol visi miesto svečiai turės mokėti 20 litų įvažiavimo mokestį tiek vasaros sezono, tiek ir žiemos sezono metu.

Vokietijos biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį – pirmą kartą perteklinis, nors daugumą Europos šalių tebeslegia didžiulė skolų našta, praneša AFP. Per sausio-birželio mėnesius į Vokietijos iždą įplaukė 8,3 mlrd. eurų daugiau nei buvo išleista. Pertekliaus suma sudaro 0,6 proc. BVP. Vokietijos biudžeto perteklius užfiksuotas pirmą kartą nuo 2007 metų. Po pasaulinės krizės šalies vyriausybė buvo priversta skolintis lėšų siekdama palaikyti ekonomiką.