biudžetas

Kodėl kai kurios įmonės būna priverstos pasitraukti iš verslo pasaulio? Verslo edukacijos žurnalas “Inc." atliko tyrimą norėdamos atsakyti į šį klausimą. Studijoje dalyvavo 50 įmonių, kurios po sėkmingų veiklos metų vis dėlto užsidarė. Tyrimo metu buvo analizuojamos aplinkybės, kurios ir “nužudė" bendroves. Į šį sąrašą patenka įmonės iš įvairių veiklos sektorių: viešbučiai, koncertų organizatoriai, mažmeninės prekybos tinklai, gamyklos.

Prieš pusantro mėnesio pusšimčiu litų padidintas minimumas jau gramzdina savivaldybes į skolas, o Finansų ministerija ištiesti pagalbos rankos nesiruošia. Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių vadovai suka galvas, kur rasti pinigų biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms padidinti. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje minimalų darbo užmokestį (MMA) gauna 11,2 proc. žmonių, tai yra 101 tūkst. gyventojų. Nemažai jų triūsia būtent savivaldybių išlaikomose įstaigose.

Nesiginčysiu: kadaise mokinio krepšelis teigiamai pasitarnavo visai švietimo sistemai. Kadaise, kai mokinių skaičius mokyklose nemažėjo, mokyklos nebuvo uždarinėjamos šimtais, nebuvo į gatvę išvaromi tūkstančiai mokytojų. Šiandien, kai mokinių skaičius sparčiai mažėja, mokinio krepšelis tapo tyliu įrankiu švietimo sistemai žlugdyti. Tapo plėšiku, kasmet iš švietimo sistemos atimančiu šimtus milijonų litų. Mažiau mokinių – mažiau krepšelių.

Išankstiniais duomenimis, rugpjūtį „Sodros" įplaukos buvo 918,9 mln. Lt, o išlaidos - 1 mlrd. 103,5 mln. Lt. Tai yra atitinkamai 4,7 proc. (41,5 mln. Lt) ir 3,3 proc. (35,5 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Rugpjūčio mėnesį socialinio draudimo fondo deficitas buvo 184,6 mln. Lt. Per aštuonis šių metų mėnesius „Sodros" įplaukos buvo 7 mlrd. 446,8 mln. Lt, o išlaidos - 8 mlrd. 964,2 mln. Lt, tai yra atitinkamai 5,6 proc. (396,2 mln. Lt) ir 3,7 proc. (322,6 mln.

Lietuvoje ekonomika atsigauna ir gyvenimas gerės, bet lėtai. Jei norime, kad jis gerėtų greičiau, turime mažinti šešėlį, geriau dirbti ir sąžiningai mokėti mokesčius, sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Gyvenimas gerės, bet truputį lėčiau, negu mes norėtume. O iš tikrųjų gyvensime geriau, kai dirbsime geriau, kai mažiau vengsime mokėti mokesčius, tai yra save apgaudinėti“ , – antradienio rytą „Žinių radijui“ sakė Prezidentė.

Per 8 šių metų mėnesius į valstybės biudžetą nesurinkta beveik 61 mln. litų planuotų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pelno mokesčio ir akcizų, rašo „Lietuvos žinios“. Tuo tarpu gyventojų pajamų mokesčio per tą patį laikotarpį gauta beveik 154 mln. litų, arba 4 proc. daugiau nei planuota. Kad šiemet nacionalinį biudžetą tempia būtent gyventojų pajamų mokestis, neabejoja banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vilniuje, Dailės akademijoje, šeštadienį prasidėjo didžiausios parlamentinės partijos - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) - Vilniaus skyriaus sueigos sąskrydis. Į renginį susirinko keletą šimtų partiečių, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, Premjeras Andrius Kubilius. Sueigos sąskrydis tradiciškai prasidėjo sugiedojus Lietuvos himną. „Esame ypatingi. Esame karštų širdžių, šalto proto, stipraus stuburo ir svarių rankų partija. Už tai ačiū jums.

Premjeras Andrius Kubilius neatskleidžia, ar Vyriausybė planuoja kitų metų valstybės biudžetą pateikti šios kadencijos Seimui, ar jau naujos, tačiau pabrėžia, kad pateikimas bus toks, kokį numato įstatymas. "Tai pateiksime taip, kaip numato įstatymas", - žurnalistams sakė Premjeras A. Kubilius, sekmadienį dalyvavęs konservatorių Vilniaus sueigos sąskrydyje, pasiteiravus, ar Vyriausybė planuoja kitų metų valstybės biudžetą teikti šios kadencijos Seimui.

Finansų ministerijos duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą gauta 13 mlrd. 248,4 mln. litų, t.y. 567,4 mln. litų, arba 4,5 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius įplauks 13 mlrd. 75 mln. litų, o faktiškai įplaukė 173,4 mln. litų, arba 1,3 proc. daugiau. Į valstybės biudžetą pajamų per aštuonis šių metų mėnesius gauta 11 mlrd. 126,1 mln. litų t.y. 498,5 mln. litų, arba 4,7 proc.

Vilniaus miesto savivaldybė pritarė sostinės biudžeto perskirstymui. Biudžeto pajamos didėja 141 tūkst. litų, daugiausia –  geriau surenkant savarankiškas pajamas iš įmonių ir įstaigų teikiamų paslaugų: patalpų nuomos, renginių organizavimo ir socialinių paslaugų. Perskirstant biudžetą, daugiau lėšų skiriama miesto infrastruktūros objektų priežiūrai ir modernizavimui, švietimui, kultūrai ir sportui, švietimo įstaigų investicijų projektams, remonto darbams atlikti.

Stambiausi investiciniai bankai, įskaitant „Nomura“, „Credit Suisse“ ir UBS, numato darbuotojų atleidimus, taip norima sutaupyti pinigų svyruojančios ekonomikos sąlygomis, praneša “The Financial Times", cituodamas finansinių organizacijų vadovybę ir analitikus. Norėjęs likti anonimišku šaltinis laikraščiui sakė, kad daugelis didelių investicinių bankų siekia sumažinti personalo ne mažiau kaip 20 proc.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as penktadienį sakė, kad kitąmet ryžtingai imsis išlaidų apkarpymų ir žadėtų mokesčių reformų. Šalies žiniasklaida pažymi, kad socialistų vyriausybė švelnina savo žadėtas priemones, tokias kaip 75 proc. mokestis turtingiesiems. Gegužę išrinktas dėl pažadų mažinti nedarbą ir apmokestinti turtinguosius, F. Olandas dabar teigia, kad dėl ekonomikos sąstingio šaliai būtina stengtis biudžeto deficitą kitąmet sumažinti iki 3 proc.

Finansų ministerija, įvertinusi pirmojo 2012 m.  pusmečio Lietuvos ekonomikos raidą ir susiformavusias tendencijas esminių pakeitimų vidutinio laikotarpio  ekonominės raidos scenarijuje 2012 m. nedaro. Ūkio lėtėjimas ES ir euro zonoje pirmąjį 2012 m. pusmetį neturėjo esminio poveikio nei Lietuvos eksportui, nei vidaus paklausai.

Ispanijos nacionalinė komanda, Londono olimpinėse žaidynėse iškovojusi sidabro medalius, sulauks atlygio. Elitinės krepšinio valstybės žaidėjams skirtos premijos už pasirodymą olimpiadoje. Kiekvienas Ispanijos rinktinės narys gaus net po 175 tūkst. eurų. Tiesa, atskaičiavus finansinių sunkumų slegiančios Ispanijos mokesčius, „į rankas“ kiekvienas jų turėtų gauti apie 115 tūkst. eurų. Palyginimui, ketvirtfinalyje pasirodymą baigusi Lietuvos ekipa gavo 240 tūkst. litų premiją.

Latvijos centrinio banko apskaičiavimais, šaliai prisijungus prie euro zonos, Latvijos bendrasis vidaus produktas papildomai išaugtų 8 mlrd. eurų. Tačiau ekspertai pataria įvertinti ir su šiuo procesu susijusias rizikas, rašo „Dienas Bizness“. Ekonomistai pataria Latvijai per derybas dėl prisijungimo prie euro zonos iškelti savo sąlygas. Tokiu būdu Latvija galėtų pareikalauti, kad ji nebus atsakinga už skolas, iškilusias Pietų Europos šalyse iki jai įstojus į bendrosios Europos valiutos bloką.

Valstybės kontrolei atkreipus dėmesį į Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinių vienpusiškumą, institucijos pirmininkas Šarūnas Keserauskas premjerui pateikė siūlymų dėl papildomų šaltinių lėšoms generuoti. Pasak jo, tai padėtų institucijai tapti labiau nepriklausomai. Praėjusią savaitę susitikęs su premjeru aptarėte galimus naujus tarybos finansavimo būdus. Papasakokite apie tai plačiau. Valstybės kontrolė silpna mūsų vieta įvardijo finansavimą iš biudžeto.

Valdžia ruošiasi tramdyti administracines baudas mokėti vengiančius pažeidėjus. Jiems gresia papildomos sankcijos – gali būti neišduodamos licencijos arba negrąžinamos mokesčių permokos. Policijos duomenimis, pernai šalies gyventojams paskirta bemaž 90 milijonų litų baudų, o surinkta 52 mln.

JAV valstybės skola perkopė 16 trln. JAV dolerių ribą, o tai reiškia, kad kiekvieno JAV piliečio, įskaitant ir naujagimius, skola siekia 50 tūkst. 909 dolerius, rodo JAV Iždo departamento duomenys. Kaip informuoja rbc, kiekvienas mokesčių mokėtojas skolingas Jungtinių Valstijų kreditoriams 140 tūkst. dolerių. JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis, šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 314 mln. piliečių, iš kurių 114 mln. žmonių – mokesčių mokėtojai. JAV biudžeto deficitas sudaro 12 trln.

Po spalio 14-osios dalis Seimo narių praras šiltas kėdes. Nepatekusiems į naująjį Seimą parlamentarams iš kiauro biudžeto bus atseikėtos solidžios, dešimtį ar daugiau tūkstančių siekiančios išeitinės kompensacijos. Manoma, kad į kitą Seimą neišrinktų parlamentarų bei jų padėjėjų išeitinėms kompensacijoms prireiks apie 5–6 mln. litų. Todėl rinkimų laukiama su nerimu, kadangi parlamento kanceliarijos biudžete pinigų nepakanka. Šiais metais išeitinėms kompensacijoms numatyta vos  912 tūkst.

Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika ir produktų kainos, konstatuoja bankas „Nordea“. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje buvo 1673 litai – vos keliomis dešimtimis litų didesnis negu prieš metus. Kodėl nekyla atlyginimai? „Aš išskiriu keturias pagrindines priežastis, kodėl Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika.

Ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, rimtai sirgusi mūsų krašto ekonomika po didžiausių finansinių sukrėtimų visiškai dar nepasveiko, todėl pasiduoti populistiniams siūlymams didinti biudžeto deficitą, grąžinti mokesčių lengvatas būtų pernelyg pavojinga. G. Nausėda prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika ir kitąmet augs, tačiau mūsų gyvenimas nuo to nepagerės– kainos kils sparčiau, negu atlyginimai. „Dabartinio ekonomikos augimo nepakanka nedarbo lygiui staiga sumažinti.

Pasaulyje vis garsiau kalbama apie antrąją globalios krizės bangą, tačiau Rusijos ekonomika nepasiduoda neigiamoms nuotaikoms - jos augimo rodikliai yra kur kas geresni nei Vakarų Europos ar kitų BRIC (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) blokui priklausančių šalių ekonomikų. Pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos ekonomika augo 4,4 proc. Sausio - kovo mėnesiais užfiksuotas 4,9 proc. augimas, kai antrąjį 2012 m. ketvirtį ekonomikos plėtra sulėtėjo iki 4 proc.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis reikalauja nedelsiant atšaukti, jo vertinimu, neapgalvotą, pasityčiojantį iš Lietuvos žmonių Vyriausybės sprendimą iš lėšų, skirtų daugiabučių renovavimui, skirti 139 milijonus litų trims sraigtasparniams pirkti. Tokį raginimą jis išsiuntė premjerui Andriui Kubiliui. V. Žiemelis atkreipia dėmesį, kad lėšos buvo skirtos vieninteliam tikslui – daugiabučių namų renovavimui.

Vyriausybė siūlo keisti baudų išieškojimo tvarką, kad baudas rinktų ne aštuoniasdešimt skirtingų valstybės institucijų kaip dabar, o viena – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Policijos duomenimis, pažeidėjai pernai sumokėjo vos 60 procentų jiems skirtų baudų. Politikų kalbas, kad padidintos baudos sutramdys kelių erelius patikrino realybė. Pasirodė, kad daugelis pažeidėjų jiems paskirtų baudų tiesiog nemoka.

Panevėžio savivaldybė su kelininkais, turinčiais asfaltuoti miesto gatves kol kas svaidosi priekaištas dėl neva pavėluotai pateiktų dokumentų, o realiai darbai pradėti tik praėjusią savaitę. Kelininkai prašo darbų terminą pratęsti, tačiau savivaldybė nesutinka, informuoja LRT Televizijos Naujienų tarnyba.

Kitų metų biudžete planuojamas valstybės pajamų augimas, bet valstybės politika bus gyventi pagal išgales ir planuoti kokių nors didesnių išlaidų, palyginus su šiais metais, neturėsime galimybių, įsitikinęs Premjeras Andrius Kubilius. „Turėtume siekti, kad valstybės pajamų ir išlaidų skirtumas ir toliau nuosekliai mažėtų. Turiu priminti, kad šituos metus mes turėtume baigti su išlaidomis, kurios maždaug 3 mlrd. litų didesnės negu pajamos, t. y. su 3 proc. BVP biudžeto deficitu.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Vla­das Da­mu­le­vi­čius šią sa­vai­tę lau­kia su­si­ti­ki­mo su mies­to mo­kyk­lų ir iki­mo­kyk­li­nių įstai­gų va­do­vais. Mies­te yra mo­kyk­lų, kur at­ly­gi­ni­mams pi­ni­gų už­te­ko vos dviem mė­ne­siams. At­ly­gi­ni­mai – tik dviem mė­ne­siams V. Da­mu­le­vi­čiaus tei­gi­mu, su­dė­tin­giau­sia si­tua­ci­ja mies­to Vi­jo­lių vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. At­ly­gi­ni­mų fon­do trūks­ta net 10–čiai mė­ne­sių.

Kitais metais valstybės biudžetas turėtų būti planuojamas remiantis šiemetiniu biudžetu ir atsipalaiduoti nebus galima, sako Premjeras Andrius Kubilius. Jo teigimu, nemažai papildomų išlaidų bus patirta ir dėl Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES). „Ruošiantis kitų metų biudžetui tik tiek norėčiau pasakyti, kad deficitas yra vis dar ne nulinis, taip kad mes negalime galvoti apie kokį nors atsipalaidavimą.

Dauguma Vokietijos politikų kaltiną Graikiją nepakankamai karpant išlaidas. Tačiau tyrimai rodo, kad Atėnai vykdo pačią brutaliausią taupymo programą ES istorijoje. Premjeras Antonisas Samarasas aiškiai rodo, kad nori pakeisti savo šalies favoritizmo kultūrą, rašo „Der Spiegel“. Penktadienį A. Samaraso misija Berlyne yra aiški: Graikijos premjeras turi prašyti daugiau finansinės paramos savo šaliai.

Neringos miesto savivaldybė, atsižvelgdama į kasmet mažėjantį savivaldybės biudžetą, skelbia naikinanti lengviesiems automobiliams taikytą lengvatą už įvažiavimą į Neringą šaltuoju metų laiku. Nuo šiol visi miesto svečiai turės mokėti 20 litų įvažiavimo mokestį tiek vasaros sezono, tiek ir žiemos sezono metu.

Vokietijos biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį – pirmą kartą perteklinis, nors daugumą Europos šalių tebeslegia didžiulė skolų našta, praneša AFP. Per sausio-birželio mėnesius į Vokietijos iždą įplaukė 8,3 mlrd. eurų daugiau nei buvo išleista. Pertekliaus suma sudaro 0,6 proc. BVP. Vokietijos biudžeto perteklius užfiksuotas pirmą kartą nuo 2007 metų. Po pasaulinės krizės šalies vyriausybė buvo priversta skolintis lėšų siekdama palaikyti ekonomiką.

Gyventojų skolos šią vasarą augo lėčiau, bet ekspertai nerimauja, kad naująjį šildymo sezoną Lietuvos piliečiai susidurs su dar didesniais išbandymais nei praėjusiais metais. Mokesčių kilpa verš stipriau, o gyventojų pradelsti įsiskolinimai padidės dar 250 mln. litų. Už šilumą mokėsime vis brangiau Artėjant naujam šildymo sezonui energetikos ekspertai gyventojams nežada nieko gera. Šildymo sezonas bus brangiausias per visą Lietuvos istoriją.

Prancūzijos finansų ministras tikina, kad šalis atkakliai laikysis planų biudžeto deficitą kitąmet sumažinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rašo „The Irish Times“. Toks jo užsispyrimas susilaukė valdančiųjų socialistų kritikos, nes, norint pasiekti planinį rodiklį, reikia rasti daugiau nei 30 mlrd. eurų papildomų santaupų.

Nuo metų pradžios Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtinto biudžeto plano sėkmingas vykdymas sudaro sąlygas savivaldybei sparčiau atsikratyti įsiskolinimų paslaugų, medžiagų tiekėjams, projektų vykdytojams, darbus atlikusioms įmonėms. Iki rugpjūčio pradžios, skaičiuojant drauge su dotacijomis, kurių nuo sausio 1-osios gauta 41,4 ml. Lt daugiau nei planuota tam laikotarpiui (125,2 proc.), biudžeto pliusas išaugo iki 60,83 ml. Lt.

Dau­ge­liui sun­kiau be­si­ver­čian­čių šei­mų – gal­vos skaus­mas, kaip su­ruoš­ti sa­vo at­ža­las mo­kyk­lai. Vals­ty­bės ski­ria­ma 156 li­tų pa­ra­ma mo­ki­nio reik­me­nims įsi­gy­ti – men­ka pa­gal­ba. Pa­ra­mos neuž­ten­ka Žei­me­lio se­niū­ni­jo­je gy­ve­nan­ti tvar­kin­ga dau­gia­vai­kė šei­ma šiuo me­tu gy­ve­na rū­pes­čiu, kaip pa­si­ruoš­ti ar­tė­jan­tiems moks­lo me­tams. Rug­sė­jo pir­mą­ją į mo­kyk­lą tė­vams teks iš­leis­ti jau vi­sas aš­tuo­nias sa­vo at­ža­las.

Vyriausybė jau parengė darbų, kuriuos Seimas turės atlikti per artėjančią rudens sesiją, sąrašą. Jame – 87 pagrindinių įstatymų projektai, neskaitant lydimųjų. Kaip ir kasmet, svarbiausias darbas rudenį – valstybės biudžeto tvirtinimas, tačiau tikriausiai jį atliks jau naujai išrinktas Seimas.

Kadangi kai kuriems viešiems asmenims vis dar kyla klausimų, o žiniasklaidoje pasirodo klaidingos informacijos apie LTOK veiklos finansinius aspektus, norime paaiškinti keletą dalykų dėl LTOK biudžeto, teigiama LTOK pranešime spaudai.. Vadovaujantis LTOK įstatais LTOK 2012 metų biudžetas buvo patvirtintas 2012 m. sausio 28 d. LTOK Generalinės asamblėjos (aukščiausias LTOK organas) eilinėje sesijoje LTOK Generalinės asamblėjos nutarimu Nr.

Kiekvienų metų biudžeto rengimo procesas stulbinamai panašus: ar ūkis kaista, ar krizė, ar kamuoja neapibrėžtumai pasaulio ekonomikoje geri norai visada viršija galimybes. Turbūt pati žmogiška prigimtis tą lemia, nes juk ir kasdienybėje reikia ir to, norisi ir ano. Skirtumas tik tas, kad asmeniniame gyvenime ištekliais tiems poreikiams ir norams daugiausia ir rūpintis tenka pačiam, tikėtis, kad tuo pasirūpins kiti, leistina tik vaikams.

Finansų ministerijos duomenimis, per septynis šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą gauta 11 mlrd. 761,5 mln. litų, t.y. 672,2 mln. litų, arba 6,1 proc. daugiau nei per tą patį 2011 metų laikotarpį. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per septynis šių metų mėnesius įplauks 11 mlrd. 600,7 mln. litų, o faktiškai įplaukė 160,8 mln. litų, arba 1,4 proc. daugiau. Į valstybės biudžetą pajamų per septynis šių metų mėnesius gauta 9 mlrd. 864,5 mln. litų, t.y. 607,9 mln. litų, arba 6,6 proc.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad, nepaisant euro zonos skolų krizės jau padarytos žalos, blogiausia dar laukia ateityje, rašo „The Guardian“. Didelis sukrėtimas regione euro zonai kainuotų daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), neigiamas poveikis Didžiajai Britanijai būtų beveik toks pat didelis, o JAV gali netekti 2 proc. BVP. Japonijos ekonomika dėl sukrėtimo gali susitraukti daugiau nei 1 proc.

Rekordines skolinimosi kainos aukštumas tarp euro zonos šalių pasiekusi Ispanija pasižadėjo imtis tvirtų, visa apimančių ekonomikos reformų, tačiau ar jų įgyvendinimas atneš laukiamų rezultatų? Birželio mėnesį euro zonos finansų ministrai sutiko skirti 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) Ispanijos bankams gelbėti, tačiau šiandien ne vienas ekonomistas sutinka, jog to nepakaks, kad šalis būtų išgelbėta iš krizės, į kurią pateko 2008 metais žlugus nekilnojamojo turto rinkai.

Ispanijos princesė Letizia turi silpnybę madingiems dizainerių rūbams. Karalienė Elžbieta II važinėja „Bentley“ markės automobiliu, o Belgijos karalius Albertas II pietų Prancūzijoje išlaiko prabangią vilą. Vis dėlto šiandien net ir karališkųjų šeimų nariai yra priversti pajusti Europą apėmusį taupymo vajų, rašo CNBC. Paskutinės žinios apie karališkų diržų veržimąsį atskriejo iš Ispanijos, kurios karalius Juanas Carlosas 7 proc. sumažino savo ir sūnaus, princo Felipe'o atlyginimus.

Vilniaus miesto savivaldybė į miesto biudžetą surinko 411,8 proc. daugiau pajamų už baudas, nei buvo planuota. 2012 metų pirmąjį pusmetį buvo planuota surinkti 449 tūkstančius litų, surinkta – 1,8 mln. Lt., tai yra 1,4 mln. Lt. daugiau. Taip pat vien vietinės rinkliavos už stovėjimą šių metų I–II ketvirčiais buvo surinkta 1,35 milijono litų daugiau, nei per tą patį laikotarpį 2011 m. O lyginant 2010 m. ir 2012 m., įplaukos į Savivaldybės biudžetą padidėjo daugiau nei 50 procentų.

Sostinės meras Artūras Zuokas siūlo įsteigti bendrą Vyriausybės, Europos Sąjungos finansinių institucijų ir savivaldybių „Miestų fondą“, taip pat kreipiasi į Vyriausybę, planuojančią kitų metų savivaldybių biudžetus, ragindamas atsižvelgti į ekspertų išvadas dėl priežasčių, lėmusių esamą finansinę šalies savivaldybių situaciją.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso trečiadienį pasipriešino bandymams apkarpyti kitų metų Europos Sąjungos biudžetą ir pabrėžė, kad tai prieštarautų planams skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, informuoja AFP. Europos valstybių ir vyriausybių vadovams skirtame laiške J. M. Barroso išsakė pasipiktinimą siūlymais planuojamą kitų metų biudžetą apkarpyti 5 mlrd. eurų.

Pastaruosius tris mėnesius JAV ekonomikos augimas lėtėjo labiau nei tikėtasi. „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, jog metinis augimas 2012 m. bus 2,1 proc., o 2013 m. sieks 2,2 proc. Recesijos JAV turėtų išvengti dėl gerėjančių bendrųjų ekonomikos rodiklių ir mažėjančių energinių išteklių kainų. Vis dėlto silpnoji JAV vieta – nedarbo lygis – išliks pagrindiniu ekonomikos augimo trukdžiu, reikalaujančiu papildomo dėmesio. Galima tikėtis, kad FDR ir toliau tęs skatinančią pinigų politiką.

Neatkreipę dėmesio į privalomojo sveikatos draudimo permainas net patys rūpestingiausi įmokų mokėtojai gali prarasti teisę į nemokamą gydymą. Menkas minimalios algos šoktelėjimas prisišaukė ir įvairių kitokių permainų. Viena iš jų – kintanti privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma. Nuo rugpjūčio 1 dienos minimali alga taps 850 litų, o savarankiškai savo sveikatą draudžiantys asmenys kas mėnesį privalės mokėti nebe 72, o 77 litus.

Vilniaus miesto savivaldybė į miesto biudžetą surinko 411,8 proc. daugiau pajamų už baudas, nei buvo planuota. 2012 metų pirmąjį pusmetį buvo planuota surinkti 449 tūkst. litų, o surinkta 1,8 mln. litų (1,4 mln. Lt daugiau). Vien vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą šių metų pirmaisiais ketvirčiais buvo surinkta 1,35 mln. litų daugiau, nei per tą patį laikotarpį 2011 m. Palyginus 2010 m. ir 2012 m., įplaukos į savivaldybės biudžetą padidėjo daugiau nei 50 proc.

Rinkimų kampanijas planuojančios partijos daugiausia dėmesio ketina skirti tradiciškai rinkimams naudojamoms priemonėms. Rinkėjams vilioti žadama nepagailėti nuo 800 tūkst. iki 2,6 mln. litų. Didžiųjų partijų atstovai rinkėjų simpatijas bandys pelnyti keliaudami po kraštą ir bendraudami su gyventojais.