Valdžia ruošiasi tramdyti administracines baudas mokėti vengiančius pažeidėjus. Jiems gresia papildomos sankcijos – gali būti neišduodamos licencijos arba negrąžinamos mokesčių permokos.
Policijos duomenimis, pernai šalies gyventojams paskirta bemaž 90 milijonų litų baudų, o surinkta 52 mln. Kad pažeidėjams būtų sunkiau išvengti atsakomybės, nuo 2013 metų liepos visi administracinių teisių pažeidimai turėtų atsidurti viename registre, o baudų surinkimas bus patikėtas vienai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Tačiau antstoliai įsitikinę, kad rengiama baudų išieškojimo sistema tebus nuolaida piktybiškai mokėti baudas vengusiems pažeidėjams, nes priverstinio išieškojimo procedūros jiems nekainuos.
Nesurenka apie pusės baudų
Policijos pareigūnai įsitikinę, jog nauja administracinės teisės pažeidėjų registravimo ir baudų administravimo tvarka reikalinga, kad visuomenėje nevyrautų nebaudžiamumo atmosfera.
„Užtikrinant visų pažeidimų vieningą ir nuoseklų fiksavimą, administravimą bei gerinant baudų surinkimą, sudaromos sąlygos keisti visuomenėje įsivyravusį nebaudžiamumo už administracinius teisės pažeidimus suvokimą”, – sako
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojas Aleksandras Samulevičius.
Policijos departamento duomenimis, kasmet šalies gyventojai „užsidirba“ baudų už maždaug 100 milijonų litų, tačiau jų sumokama tik apie pusė. Pernai iš policijos paskirtų 89 mln. litų baudų surinkta 52 milijonai, 2010 metais prasižengėliai vietoj 102 mln. litų sumokėjo 47 mln., 2009 m. iždas buvo papildytas 44 milijonais, nors paskirta baudų už 97 mln. litų.
Šiuo metu nėra sukurtos vieningos informavimo apie asmeniui paskirtas baudas už administracinius teisės pažeidimus ir jų mokėjimo terminus sistemos.
Įstatymams nusižengusius piliečius baudžia ne tik policijos pareigūnai, bet ir aplinkosaugininkai, veterinarijos ir maisto saugos, augalų apsaugos specialistai bei kt. Pažeidėjams paskirtas įvairias baudas administruoja daugiau kaip 80 institucijų.
Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais norima standartizuoti ir suvienodinti baudų administravimo procesus skirtingose institucijose. Projektas „Elektroninių paslaugų informacinės sistemos, skirtos ne ginčo tvarka paskirtų baudų fiziniams ir juridiniams asmenis administruoti, sukūrimas“ finansuojamas ES lėšomis.
Numato papildomas sankcijas
Baudų administravimą į savo rankas perimti pasiruošusi VMI tikisi, kad įvedus naują tvarką, baudų bus surenkama dešimtadaliu daugiau. Be to, teigiama, kad numatyta pertvarka atpigins baudų surinkimą.
„Skirtingos institucijos taiko skirtingas nutarimo skirti administracinę baudą vykdymo kontrolės procedūras, todėl jų išieškojimo išlaidos didesnės nei Mokesčių inspekcijos, kuri turi išplėtotą mokesčių surinkimo ir išieškojimo metodiką, procesus bei priemones“, – tvirtino VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.
Centralizavus baudų valdymą, įstatymams nusižengę ir baudų nesumokėję asmenys gali sulaukti papildomų sankcijų.
„Jeigu gyventojas nebus sumokėjęs visų jam paskirtų baudų, jos gali būti išieškotos ir iš mokestinių permokų – tokiu atveju žmogui permoka būtų grąžinama po to, kai iš jo būtų išskaičiuotos baudų skolos“, – apie naujas sankcijas aiškino V.Vildžiūnaitė.
Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas pareiškė, kad administracinių baudų nemokantys asmenys gali būti baudžiami ir neišduodant jiems veiklos licencijų.
Naujasis administracinių teisės pažeidimų registras turėtų būti integruotas į bendrą Europos Sąjungos sistemą, tad išvengti atsakomybės bus sunkiau ir Lietuvoje prasižengusiems tautiečiams emigrantams bei užsieniečiams.
Rengėjai tikina, kad nauja tvarka bus paranki gyventojams, nes esą bus patogiau mokėti baudas. „Kadangi visi mokėjimai bus atliekami vienu įmokos kodu ir matomi vienoje duomenų bazėje, pažeidėjui nebereikės į atitinkamą instituciją pristatyti kvito. Informacija apie baudą gyventojui bus prieinama per VMI interneto portalą, todėl jis galės sekti savo mokėjimus ir prievoles valstybei. Taip bus sudarytos sąlygos skaidresnei, aiškesnei ir labiau centralizuotai valstybės baudų apskaitai, be to, bus išvengta dalies papildomų su baudos išieškojimų susijusių sąnaudų“, – aiškino VMI viršininko pavaduotoja.
Skatins baudų ignoravimą?
Antstoliai VRM parengtą naują baudų išieškojimo tvarką vertina nevienareikšmiškai.
„Pertvarkymai turės įtakos visiems mokesčių mokėtojams, kadangi planuojama baudų išieškojimo sistema yra ne kas kita, kaip valstybės nuolaida pažeidėjams. Jeigu pastarąjį dešimtmetį atsiskaityti už laiku nesumokėtų baudų išieškojimą buvo pažeidėjų pareiga, tai po pertvarkymų šios procedūros bus vykdomos valstybės biudžeto lėšomis. Pažeidėjui, piktybiškai vengusiam sumokėti baudą, priverstinio išieškojimo procedūros nekainuos ir jis atsidurs tokioje pačioje padėtyje, kaip ir sąžiningas mokėtojas. Ar tai neskatins prievolių ignoravimo?“ – retoriškai klausė
Lietuvos antstolių rūmų (LAR) prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas.
LAR vadovas pripažino, kad antstoliams sumažės darbo, kai VMI sėkmingai išieškos baudas. Tačiau kai VMI neišieškos baudų iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų, darbo antstoliams tik padaugės.
„Nuo baudų mokėjimo išsisukinėjantys asmenys turės daugiau laiko įvairioms manipuliacijoms, todėl daugeliu atvejų išieškojimui tinkamo turto sumažės ar net visai nebeliks (turtas gali būti perleidžiamas šeimos nariams ir pan.). Tokiais atvejais priverstinio išieškojimo procesai bus sudėtingesni, truks ilgiau ir bus daug sunkiau pasiekti realių rezultatų“, – įsitikinęs A.Selezniovas.
Antstoliai pabrėžia, kad geram rezultatui pasiekti būtinas ne tik skolininko mokumas, bet ir veiksmingas išieškojimo procesas, kai yra operatyviai taikomos visos būtinos vykdymo priemonės: skolininko sąskaitų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas bei kiti apribojimai.
„Zuikiai“ nemoka baudų
Kaip informuoja LAR, išieškoma vidutiniškai 20 – 30 proc. įsiskolinimų. „Palyginti su iki 2003 metų veikusios valstybinio išieškojimo sistemos rezultatais, kai realus išieškojimas tesiekdavo 5 – 9 proc. sugrąžinamų skolų, tokie duomenys pakankamai geri“, – pabrėžė A.Selezniovas.
Antstoliai tvirtina, kad kuo mažesnė skola, tuo didesnė tikimybė ją sugrąžinti. Pirmojo šių metų pusmečio duomenimis, mažiausių skolų (iki 200 Lt) kategorijoje baigiant procesus realiai išieškota 54 proc. įsiskolinimų, o išieškant 200 – 1000 Lt skolas – 42 proc. Didesnių skolų išieškojimo rezultatai įprastai yra kuklesni.
Išieškant skolas dažniausiai tenka vaikytis viešojo transporto „zuikius“ ir kelių eismo taisyklių pažeidėjus.
Antstoliai skundžiasi, kad labai dažnai nepavyksta surasti skolininkų: deklaruotos gyvenamosios vietos adresu daugelis negyvena, kiti išvykę į užsienio šalis.
Kita problema, su kuria susiduria antstoliai, – skolininko lėšų „atpažinimas“. Pagal įstatymą skolų negalima išieškoti iš įvairių socialinių pašalpų, vaikams mokamų išlaikymo ir kitų tikslinės paskirties išmokų. Tačiau kredito įstaigos, saugodamos klientų privatumą, antstoliams neteikia informacijos apie klientų sąskaitose esančių lėšų kilmę, o patys skolininkai irgi nelinkę pranešti apie gaunamas pašalpas. Todėl kai sąskaitos areštuojamos, o tokios lėšos pervedamos už skolas, nukenčia ir socialiai pažeidžiamų asmenų, ir išieškotojų, ir antstolių interesai.
Atsakomybė ir savininkui
Virginijus Mačėnas, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas
VMI perimus baudų administravimą, policijos pareigūnai turės daugiau laiko atlikti savo tiesioginį darbą. Galima pastebėti, kad baudų, paskirtų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra surenkama daugiau nei už nusižengimus viešajai tvarkai. Tokių baudų išieškoma 60 – 70 proc. Gera mintis, jei už nedrausmingo vairuotojo pažeidimus baudų atsakomybė tektų ir automobilio savininkui, kuris leidžia kažkam vairuoti savo automobilį. Jei vairuotojas nesumoka baudų, skolas galima būtų išieškoti iš savininkų.
Vida TAVORIENĖ
