biudžetas

Galima laikytis vieno taupymo principo, galim ir dviejų. Tiesa paprasta kaip du kart du – kuo daugiau taupymo principų taikysite savo kasdienybėje, tuo didesne sutaupytų pinigų suma galėsite džiaugtis. Šie patarimai ne vienam padėjo išlaikyti balansą šeimos biudžete krizės metu ir po jos. Kai kuriems jie iki šiol padeda mokėti paskolų įmokas už butą ar automobilį ir neįklimpti į skolas. Gaminkite namuose. Jei abu, vyras ir žmona, dirba, tai padaryti gali būti nelengva.

Savivaldybėms valstybės priskirtoms funkcijoms finansuoti, valstybinėms pareigūnų ir teisėjų pensijoms mokėti, asignavimų valdytojų kreditiniams įsipareigojimams mažinti šių metų biudžete bus perskirstomos lėšos. Tam Finansų ministerija siūlo tikslinti 2012 m. valstybės biudžetą, atsižvelgiant tik į tuos poreikius, kurių institucijos objektyviai nepajėgios iki metų pabaigos finansuoti iš joms numatytų lėšų. 90 mln.

Pagrindinė Prancūzijos ekonomikos problema yra žemas šalies konkurencingumo lygis. Tokia išvada daroma pirmadienį paskelbtoje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitoje. „Ekonomikos augimo atsinaujinimo perspektyvos Prancūzijoje atrodo silpnos dėl nestabilaus ekonominio fono Europoje. Tačiau augimo galimybes riboja ir konkurencingumo problema“, – teigiama dokumente.

Vyriausybės sprendimas neskirti 350 tūkst. litų vaistams utilizuoti nuvylė vaistininkus, kurie dabar iš gyventojų priimdami senus vaistus patys moka už jų naikinimą. Pagal įstatymą vaistinės privalo iš gyventojų imti atneštus vaistus, tačiau farmacininkų teigimu, žmonės vis dar nėra linkę jų atnešti, o mieliau meta į konteinerius. Nepanaudoti ar seni vaistai jau porą metų turi būti priduoti į vaistines, ši nuostata įteisinta įstatyme.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) trečiadienį vyks į Londoną, kur, įsivyravus įtampai dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto, kalbėsis su jam besipriešinančiu Didžiosios Britanijos premjeru Deividu Kameronu (David Cameron). Iš pradžių kanclerė vyks į Briuselį, kur kreipsis į Europos Parlamentą ir kalbės apie dabartinę ir būsimą ES būklę.

Sekmadienį į uždarą posėdį tartis dėl veiksmų formuojant valdančiąją daugumą ir Vyriausybę susirinko daugiausiai mandatų Seimo rinkimuose iškovojusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba.

Siūloma padidinti Vilniaus miesto ir Mažeikių rajono savivaldybėms tenkančias gyventojų pajamų mokesčio dalis. Tai numatyta Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo priedėlio pakeitimo projekte, kuriam Seimas pritarė po pateikimo. Vilniaus miesto savivaldybei vietoj nustatytų 40 procentų siūloma numatyti 42 procentus, Mažeikių rajono - vietoje 95 - 99 procentus.

Siūloma metams – iki 2013 m. gruodžio 31 d. – pratęsti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą) ir lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymą vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seime pristatė 2013 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą. Numatoma, kad kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos finansinės paramos lėšų) sudarys 21 mlrd. 295 mln. litų, išlaidos – 21 mlrd. 993 mln. litų. Tai 222,1 mln. litų, arba 2,3 proc., daugiau nei planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos sudarys 7 mlrd. 546 mln. litų.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios (viešųjų finansų, išskyrus savivaldybes) perteklius, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, rugsėjį sudarė 38,3 mln. litų arba 0,03 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (110 mlrd. 242 mln. litų). Rugsėjo mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos sudarė 2 mlrd. 799,6 mln. litų, išlaidos - 2 mlrd. 626,4 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 134,9 mln. litų. Daugiausia pajamų rugsėjo mėnesį gauta iš mokesčių (52,8 proc.

Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius po rinkimų pateikė ilgą darbų sąrašą, kuriame iškeltus uždavinius naujai iškepta trijų partijų koalicija ketina nuveikti tautos labui. „Per vakarykštį trijų partijų lyderių susitikimą buvo aptarta daug klausimų, bet galutiniai sprendimai bus priimti tik per savaitę. Ateinantį sekmadienį rinksis mūsų partijos atstovai. Be to, šiandien 10 val.

Pasibaigus antrajam Seimo rinkimų turui, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradeda konsultacijas dėl naujos Vyriausybės formavimo. Spalio 29 d., kaip ir kiekvieną pirmadienį, 8.00 val. šalies vadovė susitiks su Ministru Pirmininku, Tėvynės sąjungos—Lietuvos krikščionių demokratų vadovu Andriumi Kubiliumi. 10.00 val. Prezidentė priims Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Butkevičių.

Gyventojai, nuomojantys būstą, neskuba to daryti legaliai – ne tik mokėti mokesčius, bet ir sudaryti sutartis. Mokesčių inspekcija pripažįsta mažai skirianti dėmesio būsto nuomos kontrolei, o nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad legalizuotis neskatina per dideli mokesčiai. Dauguma būsto nuomotojų dirba šešėlyje. Tai liudija Registrų centro duomenys. Apie sudarytas nuomos sutartis šiai valstybės įstaigai pranešė tik keli tūkstančiai Lietuvos gyventojų.

Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija džiugina kultūros ministrą Arūną Gelūną. Tačiau jis neslepia, kad sėkminga projekto pabaiga priklausys nuo finansavimo. Kad teatras duris atvertų po trejų metų, dar trūksta 30 milijonų. Senojo teatro fasadas jau baigiamas dažyti ir netrukus darbai persikels į teatro vidų. Kultūros ministras sako, kad vykstančia rekonstrukcija esąs patenkintas. „Mes pamatėme keletą puikiai tvarkomų erdvių – ir Didžioji salė, ir Mažoji salė, ir didžiosios scenos duobė.

Tyrimų instituto „Nomura“ vyriausiasis ekonomistas Richardas C. Koo tikina, kad Lietuvai nevertėtų didinti viešojo sektoriaus išlaidas ir biudžeto deficitą – šalies ekonomika auga ir be šių priemonių. „Jūs padarėte tai ko niekas kitas negalėjo. Visas pasaulis žiūri, kaip Lietuva susidorojo su krize“, – savo pranešimą Baltijos investuotojų forume pradėjo ekonomistas.

Danijos premjerė Helė Torning-Šmit (Helle Thorning-Schmidt ) pareiškė, kad vetuos siūlomą 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą, jeigu jame Danijai nebus numatyta 1 mlrd. kronų (134 mln. eurų) nuolaida, praneša AFP. „Mūsų pagrindinė žinia kitoms šalims ir tai, dėl ko kovojame, yra tai, kad mes turime gauti nuolaidą ir nenorime padenginėti nuolaidų kitoms turtingoms šalims“, - parlamento komitetui sakė premjerė. Šiuo metu Danija nuolaidos savo įnašui į ES biudžetą neturi.

Rusijos tyrėjai ketvirtadienį atliko kratą gynybos ministerijos bendrovėje ir pradėjo penkis sukčiavimo tyrimus. Taip siekiama naikinti korupciją gynybos sektoriuje. Rusijos tyrimų komitetas teigia, kad kasmet iš valstybinės bendrovės „Oboronservis“ biudžeto dingsta 96 mln. JAV dolerių, o dėlto kaltinami pareigūnai, kurie komercinėms bendrovėms gaminius parduoda žemesnėmis nei rinkos kainomis.

„Danske bank“ vyriausiasis ekonomistas Larsas Christensenas įsitikinęs, kad Lietuvos politikai, nors ir daro klaidų, bet galų gale priima teisingą sprendimą. Anot jo, nepaisant kas bus valdžioje po rinkimų, Lietuvai ateinantys metai bus geresni. „Lietuvos ekonomikai pastarieji keturi metai buvo lyg važiavimas linksmaisiais kalneliais. Biudžeto deficitas sumažintas, valstybės skola suvaldyta, tačiau vis dar yra silpnybių. Viena pagrindinių problemų – labai didelis nedarbas.

Trečiadienį su prezidente susitiko Lietuvoje posėdžiavusi Investicijų patarėjų taryba. Tiek prezidentės atstovai, tiek tarybos nariai pabrėžia poreikį vykdytai programai tęsti. Anot prezidentės vyriausiojo patarėjo ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijaus Udrėno, susitikime aptarti įvairūs kriterijai bei sąlygos, svarbios investicijoms Lietuvoje.

Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ trečiadienį rašo, kad Graikija turės papildomus dvejus metus, per kuriuos turės stiprinti biudžetą. Apie tai esą rašoma Graikijos ir tarptautinių kreditorių supratimo memorandumo juodraštyje. Graikijos vyriausybė dabar turės laiko iki 2016 metų subalansuoti biudžeto deficitą, kad jis siektų planinį Europos Sąjungos (ES) 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį.

Antradienį priimtoje rezoliucijoje (517 balsų už, 105 prieš, 63 susilaikė) Europos Parlamentas griežtai nepritaria kai kurių valstybių siūlymams stipriai sumažinti Europos Komisijos pasiūlytą 2014-2020 m. ES biudžetą. Europarlamentarai siūlo jame skirti daugiau lėšų mokslo tyrimams ir konkurencingumui, taip pat nemažinti finansavimo žemės ūkio politikai ir sanglaudai, informuoja Europos Parlamento (EP) spaudos tarnyba.

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas prognozuoja, kad 2013 metais didės „Sodros“ deficitas. „Ką randame atsivertę “Sodros„ biudžetą? Pensijos lieka tos pačios, išmokos taip pat, o “Sodros„ deficitas užprogramuotas ir toliau didėti. 2013 m. “Sodros„ deficitas dar padidės 1 mlrd. 746 mln. litų“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys A. Sysas. Pasak politiko, 2014–2015 metams planuojamas 1–1,5 mlrd.

Mokesčio mokėtojai savivaldybių biudžetus turėtų papildyti 62 mln. litų, o mokestį galima sumokėti ne tik bankuose, pašto skyriuose, „Perlo“ terminaluose, bet ir spaudos kioskuose, „mokėjimai.lt“ sistemoje ir t.t. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, jog žemės mokestį jos savininkai turi sumokėti iki šių metų lapkričio 2 dienos.

Socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtina, kad dabartinės valdžios parengtame 2013 metų „Sodros“ biudžeto projekte užprogramuotas tolesnis deficito didėjimas. „Šios rinkimų kampanijos metu buvo daug kalbama apie tai, kaip viskas gerai klostosi“, – sakė jis tvirtindamas, kad padėtis yra visai kitokia. A. Syso teigimu, praėjusią savaitę pateiktame kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte numatyta 2013 metais dar padidinti deficitą – iki 1mlrd. 746 mln. litų.

Be al­gų ga­lin­čios lik­ti Šiau­lių bib­lio­te­ki­nin­kės iš vi­ce­me­rės Dai­vos Ma­to­nie­nės iš­gir­do, kad pa­pil­do­mų lė­šų nė­ra, nes mies­to biu­dže­tas ne­su­ren­ka­mas. Fi­nan­sų sky­rius pa­tvir­ti­no: trūks­ta 381,8 tūks­tan­čio li­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. Bet Šiau­lių ap­skri­ties vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja tvir­ti­na prie­šin­gai – Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to pla­nas ne tik vyk­do­mas, bet ir ge­ro­kai vir­ši­ja­mas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sakė, kad Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisarui reikalinga teisė vetuoti valstybių narių nacionalinius biudžetus, informuoja AFP. „Mes manome, ir tai sakau visos vyriausybės vardu, kad galėtume imtis tolesnių žingsnių ir suteikti Europos lygio teises įsikišti į nacionalinius biudžetus, kurie pažeidžia ES augimo ir stabilumo sutarties ribas“, - sakė A. Merkel.

Prancūzija slapta tiesiogiai Sirijos piliečiams perdavė dideles pinigų sumas – iš viso apie 2,5 mln. eurų, pranešė AP. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas trečiadienį susitiko su maždaug 20 šalių atstovais, kad pasidalintų informacija apie slaptą Prancūzijos paramos programą ir paragintų kitas šalis prie jos prisidėti. Susitikime dalyvavo ir penki žmonės iš vietinių Sirijos revoliucinių grupių, kurios gavo paramą.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia besidžiaugianti tuo, kad kai kurie opozicijos politikai supranta deficito mažinimo svarbą, ir sako, kad, jei Lietuvos ūkis plėtosis, kaip planuojama, o naujoji Vyriausybė laikysis Fiskalinės drausmės įstatymo, viešieji finansai 2016 m. bus subalansuoti.

Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas dar kartą atidžiai apsvarstyti Asmens sveikatos priežiūros įstaigų papildomo finansavimo klausimą, skiriant apie 60 mln. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) virš plano surinktų lėšų.

Likus mėnesiui iki galutinių derybų dėl Europos Sąjungos biudžeto 2014–2020 metams, Europos politikai vis dar neranda sprendimo, koks jis turėtų būti. Vieną svarbiausių Europos Sąjungos valstybių uždavinių – derybas dėl bendro biudžeto – užgožia euro zonos problemų sprendimas. Pokalbiai dėl Europos Sąjungos biudžeto vis nejuda iš vietos, nors derybas siekta baigti dar iki metų pabaigos, o tam beliko vos pora mėnesių.

Nors nėra abejonių, kad dėl 2013 m. biudžeto apsispręsti turės jau naujai išrinktas Seimas, įmanomas variantas, kad, nesisekant formuoti koalicijų, jis bus priimtas toks, kokį siūlys dar ši Vyriausybė, sako Premjeras Andrius Kubilius. „Priklauso nuo to, kaip seksis formuoti koalicijas. (...) Lietuva dar nėra tokių tradicijų turėjusi - ilgai formuoti koalicijas, bet Europoje yra valstybių, kur tai užtrukdavo ir kelias savaites ar kelis mėnesius.

Ateityje gyvenimas Vyriausybei turėtų pasidaryti lengvesnis ir padidinti finansavimą krašto apsaugai ar kitoms sritims bus lengviau, antradienį po Vyriausybės pasitarimo surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė. "Galimybės didinti finansavimą akivaizdžiai bus didesnės 2014 ir 2015 m., kada tikrai tuometė Vyriausybė turės, ko gero, daug lengvesnį darbą negu per šiuos ketverius metus turėjo šita", - pabrėžė I. Šimonytė.

Finansų ministerija (FM) skatina valstybės institucijas ir įstaigas tiksliau planuoti savo išlaidas, nes nuo pirmadienio iki gruodžio 1 d. tikslumo stokojančių įstaigų išlaidos bus apmokamos vėliau nei jas drausmingai planuojančių institucijų. Šios drausminimo priemonės FM imasi ir siekdama panaikinti ydingą praktiką, kai metų pabaigoje itin pagausėja įstaigų prašymų apmokėti jų išlaidas.

Vyriausybė pritarė ir teikia Seimui 2013 metų Nacionalinio (valstybės ir savivaldybių biudžetų) biudžeto projektą, kurį šiandien pateikė Finansų ministerija. Numatoma, kad 2013 metų valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 697 mln. litų arba 0,6 proc. BVP (grynųjų pinigų principu), o planuojamas visų viešųjų finansų deficitas sudarys apie 2,5 proc. BVP. Numatoma, kad kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos (be Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 546 mln.

2013 m. valstybės biudžete ženklią pajamų dalį sudarys Europos Sąjungos paramos lėšos, kurios toliau bus naudojamos investicijoms šalies ūkyje. Finansų ministerijos duomenimis, kitais metais valstybės biudžete ES lėšos sudarys 7 mlrd. 546mln. litų. Didžiausia fondų lėšų dalis bus skiriama ekonomikai - 5 mlrd. 26 mln. litų.

Nuo kitų metų įsigalios lengvatinis 9 proc. PVM tarifas keleivių ir bagažo vežimo reguliariaisiais maršrutais paslaugoms, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams bei 5 proc. tarifas neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui. Taip pat nuolat galioja 9 proc. tarifas knygoms ir neperiodiniams leidiniams. Finansų ministerija pranešė, kad Vyriausybė siūlo dar vieniems metams pratęsti lengvatinio 9 proc.

Šiandien Finansų ministerija Vyriausybei teikia 2013 metų Nacionalinio (valstybės ir savivaldybių biudžetų) biudžeto projektą. Numatoma, kad kitų metų Nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 546 mln. litų) sudarys beveik 21 mlrd. 295 mln. litų. Tai 222,1 mln. litų daugiau nei planuota į Nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis Nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 28 mlrd. 842 mln. litų.

Profesinių sąjungų konfederacija atkreipia visuomenės dėmesį į mažesnes ligos pašalpas. Ir sergantieji, ir sveikieji žino, kad ligos pašalpa – gerokai mažesnės pajamos negu atlyginimas. O pastaraisiais metais sergančiųjų pajamos tapo gerokai mažesnės. Pagal dabar galiojančią tvarką už dvi pirmąsias kalendorines ligos dienas moka darbdavys – ne mažiau kaip 80 procentų vidutinio darbo užmokesčio.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį netiesiogiai atmetė žiniasklaidos pranešimus, kad Vokietija ketina gelbėti Graikiją nuo bankroto, ir pažymėjo, kad gali pažadėti tik tai, jog nebus jokių nekontroliuojamų procesų. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble praėjusią savaitę sakė, kad Graikijos bankroto jis nesitiki.

Rumunijos biudžete iki lapkričio vidurio išseks pinigai, ir vyriausybė nežino, iš ko reikės mokėti atlyginimus ir pensijas bei kitas išmokas. Apie tai pirmadienį pranešė žurnalistams Rumunijos ministras pirmininkas Viktor Ponta. „Nuo lapkričio 16 d. Rumunijos biudžetas išsems savo finansines galimybes, ir mes nieko nebegalėsime padaryti, nes iki mūsų ketverius metus valdę liberalai demokratai skyrė į jį lėšų vien dešimčiai mėnesių“, - sakė V. Ponta.

Didžiosios Britanijos ekonomika antrąjį šių metų pusmetį vėl ims augti, teigiama naujausioje ekonominių prognozių grupės „Ernst and Young Item Club“ ataskaitoje. Tačiau „Item Club“ prognozuoja, kad šalies ekonomika per visus šiuos metus susitrauks 0,2 proc., informuoja BBC. „Item Club“ prognozėmis, Didžiosios Britanijos ekonomika kitais metais augs 1,2 proc., 2014 ir 2015 metais - 2,4 proc., nes mažėjant infliacijai ir augant darbo rinkai turėtų didėti vartojimas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino 2013 m. visuomeninės kainos viršutinę ribą buitiniams elektros vartotojams bei nustatė 33 proc. didesnį Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą. Dėl to elektra vartotojams gali pabrangti nuo 46 iki beveik 50 centų už kilovatvalandę. VIAP yra viena elektros kainos vartotojams sudedamųjų dalių. Kitais metais VIAP biudžetas sieks 963,961 mln. litų, arba net 240,3 mln. litų daugiau nei šiemet.

JAV biudžeto deficitas 2011-2012 finansiniais metais, pasibaigusiais rugsėjo 30 d., siekė 1,089 trln. dolerių. Apie tai pranešė JAV iždo departamentas. Palyginus su praėjusiais finansiniais metais, biudžeto deficitas sumažėjo 16 proc. - 2010-2011 finansiniais metais jis siekė 1,299 trln. dolerių. Rugsėjo mėnesį JAV valdžia pranešė apie 75 mlrd. dolerių biudžeto perteklių, palyginti su 63 mlrd. dolerių deficitu prieš metus. Analitikai prognozavo, kad rugsėjį biudžetas bus subalansuotas.

Vienos iš pagrindinių favoričių šiuose Seimo rinkimuose laikomos Darbo partijos atstovai neabejoja, kad po šių rinkimų pasikeis ne tik dabartinė valdžia, bet ir visos Lietuvos piliečių gyvenimas, todėl darbiečiai šiuose Seimo rinkimuose balsuoja už teigiamas permainas. Seimo vicepirmininkės, Darbo partijos pirmininko pavaduotojos Virginijos Baltraitienės teigimu, balsavimas Seimo rinkimuose tapo jos pagrindiniu sekmadienio darbu. „Balsavau 11 val. gimtuosiuose Kėdainiuose.

Valstybės kontrolei nustačius pažeidimų „Sodroje“, institucija pažadėjo „klaidas ištaisyti“. Tačiau nepasitikėjimas ja auga: apklausų duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš šios sistemos. Ar šie ženklai kelia nerimą, „Ekonomika.lt“ paklausė ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio. Ką tik paskelbtos apklausos duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš „Sodros“ sistemos, nemokėti jai mokesčių ir pensija rūpintis patys.

Italijos vyriausybė trečiadienį patvirtino 10 mlrd. eurų taupymo biudžetą kitiems metams, kuriame numatyti didesni mokesčiai ir išlaidų apkarpymai, tačiau taip pat ir mažesnis pajamų mokestis. Premjero Mario Monti vyriausybė pažadėjo surasti pakankamai išteklių, kad apsieitų be planuoto 2 proc. didesnio pajamų mokesčio, kuris po padidinimo siektų 23 proc. Vietoj to pridėtinės vertės mokestis (PVM) bus padidintas nuo 21 iki 22 proc., o pajamų mokestis sumažintas nuo 23 iki 22 proc.

Griežtos taupymo priemonės euro zonoje yra būtinos, jeigu valiutos blokas nori neleisti skolų krizei plisti, antradienį sakė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Dragai). ECB vadovas teigia, kad euro zonos šalys turi ryžtingiau įgyvendinti ekonomines reformas. „Šis procesas neišvengiamas“, - sakė M. Dragis. Jis taip pat pridūrė, kad skausmingų išlaidų apkarpymų besiimančios valstybės turėtų atsižvelgti į savo planų socialinę reikšmę.

Garbaus amžiaus vienkiemių gyventojai sunerimo, kai policija dėl lėšų stygiaus pareiškė nebefinansuosianti vieno mygtuko skubios pagalbos įrenginių, rašo "Lietuvos rytas“. Raminti žmonių suskato savivaldybių vadovai. Policijos departamentas pranešė nebefinansuosiantis pagalbos pultų, kuriuos prižiūri saugos tarnyba, išlaikymo. Paaiškinta, kad toks sprendimas priimtas dėl drastiškai mažėjančio policijos finansavimo.

Norvegijos vyriausybės atstovai pirmadienį sakė, kad kitais metais leis daugiau pinigų, gaunamų už naftą, tačiau nuo tokio žingsnio iš dalies susilaiko dėl finansinės suirutės užsienyje. Vyriausybė tikisi, kad Norvegijos naftos skatinamas ekonomikos augimas ir 2013 metais bus solidus. Vyriausybė pirmadienį pristatė biudžetą, pagal kurį galima spręsti, kad šalies biudžeto būklė, palyginus su sąstingyje atsidūrusiomis Europos valstybėmis, yra geresnė.