biudžetas

Trečiadienį su prezidente susitiko Lietuvoje posėdžiavusi Investicijų patarėjų taryba. Tiek prezidentės atstovai, tiek tarybos nariai pabrėžia poreikį vykdytai programai tęsti. Anot prezidentės vyriausiojo patarėjo ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijaus Udrėno, susitikime aptarti įvairūs kriterijai bei sąlygos, svarbios investicijoms Lietuvoje.

Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ trečiadienį rašo, kad Graikija turės papildomus dvejus metus, per kuriuos turės stiprinti biudžetą. Apie tai esą rašoma Graikijos ir tarptautinių kreditorių supratimo memorandumo juodraštyje. Graikijos vyriausybė dabar turės laiko iki 2016 metų subalansuoti biudžeto deficitą, kad jis siektų planinį Europos Sąjungos (ES) 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį.

Antradienį priimtoje rezoliucijoje (517 balsų už, 105 prieš, 63 susilaikė) Europos Parlamentas griežtai nepritaria kai kurių valstybių siūlymams stipriai sumažinti Europos Komisijos pasiūlytą 2014-2020 m. ES biudžetą. Europarlamentarai siūlo jame skirti daugiau lėšų mokslo tyrimams ir konkurencingumui, taip pat nemažinti finansavimo žemės ūkio politikai ir sanglaudai, informuoja Europos Parlamento (EP) spaudos tarnyba.

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas prognozuoja, kad 2013 metais didės „Sodros“ deficitas. „Ką randame atsivertę “Sodros„ biudžetą? Pensijos lieka tos pačios, išmokos taip pat, o “Sodros„ deficitas užprogramuotas ir toliau didėti. 2013 m. “Sodros„ deficitas dar padidės 1 mlrd. 746 mln. litų“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys A. Sysas. Pasak politiko, 2014–2015 metams planuojamas 1–1,5 mlrd.

Mokesčio mokėtojai savivaldybių biudžetus turėtų papildyti 62 mln. litų, o mokestį galima sumokėti ne tik bankuose, pašto skyriuose, „Perlo“ terminaluose, bet ir spaudos kioskuose, „mokėjimai.lt“ sistemoje ir t.t. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, jog žemės mokestį jos savininkai turi sumokėti iki šių metų lapkričio 2 dienos.

Socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtina, kad dabartinės valdžios parengtame 2013 metų „Sodros“ biudžeto projekte užprogramuotas tolesnis deficito didėjimas. „Šios rinkimų kampanijos metu buvo daug kalbama apie tai, kaip viskas gerai klostosi“, – sakė jis tvirtindamas, kad padėtis yra visai kitokia. A. Syso teigimu, praėjusią savaitę pateiktame kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte numatyta 2013 metais dar padidinti deficitą – iki 1mlrd. 746 mln. litų.

Be al­gų ga­lin­čios lik­ti Šiau­lių bib­lio­te­ki­nin­kės iš vi­ce­me­rės Dai­vos Ma­to­nie­nės iš­gir­do, kad pa­pil­do­mų lė­šų nė­ra, nes mies­to biu­dže­tas ne­su­ren­ka­mas. Fi­nan­sų sky­rius pa­tvir­ti­no: trūks­ta 381,8 tūks­tan­čio li­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. Bet Šiau­lių ap­skri­ties vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja tvir­ti­na prie­šin­gai – Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to pla­nas ne tik vyk­do­mas, bet ir ge­ro­kai vir­ši­ja­mas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sakė, kad Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisarui reikalinga teisė vetuoti valstybių narių nacionalinius biudžetus, informuoja AFP. „Mes manome, ir tai sakau visos vyriausybės vardu, kad galėtume imtis tolesnių žingsnių ir suteikti Europos lygio teises įsikišti į nacionalinius biudžetus, kurie pažeidžia ES augimo ir stabilumo sutarties ribas“, - sakė A. Merkel.

Prancūzija slapta tiesiogiai Sirijos piliečiams perdavė dideles pinigų sumas – iš viso apie 2,5 mln. eurų, pranešė AP. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas trečiadienį susitiko su maždaug 20 šalių atstovais, kad pasidalintų informacija apie slaptą Prancūzijos paramos programą ir paragintų kitas šalis prie jos prisidėti. Susitikime dalyvavo ir penki žmonės iš vietinių Sirijos revoliucinių grupių, kurios gavo paramą.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia besidžiaugianti tuo, kad kai kurie opozicijos politikai supranta deficito mažinimo svarbą, ir sako, kad, jei Lietuvos ūkis plėtosis, kaip planuojama, o naujoji Vyriausybė laikysis Fiskalinės drausmės įstatymo, viešieji finansai 2016 m. bus subalansuoti.

Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas dar kartą atidžiai apsvarstyti Asmens sveikatos priežiūros įstaigų papildomo finansavimo klausimą, skiriant apie 60 mln. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) virš plano surinktų lėšų.

Likus mėnesiui iki galutinių derybų dėl Europos Sąjungos biudžeto 2014–2020 metams, Europos politikai vis dar neranda sprendimo, koks jis turėtų būti. Vieną svarbiausių Europos Sąjungos valstybių uždavinių – derybas dėl bendro biudžeto – užgožia euro zonos problemų sprendimas. Pokalbiai dėl Europos Sąjungos biudžeto vis nejuda iš vietos, nors derybas siekta baigti dar iki metų pabaigos, o tam beliko vos pora mėnesių.

Nors nėra abejonių, kad dėl 2013 m. biudžeto apsispręsti turės jau naujai išrinktas Seimas, įmanomas variantas, kad, nesisekant formuoti koalicijų, jis bus priimtas toks, kokį siūlys dar ši Vyriausybė, sako Premjeras Andrius Kubilius. „Priklauso nuo to, kaip seksis formuoti koalicijas. (...) Lietuva dar nėra tokių tradicijų turėjusi - ilgai formuoti koalicijas, bet Europoje yra valstybių, kur tai užtrukdavo ir kelias savaites ar kelis mėnesius.

Ateityje gyvenimas Vyriausybei turėtų pasidaryti lengvesnis ir padidinti finansavimą krašto apsaugai ar kitoms sritims bus lengviau, antradienį po Vyriausybės pasitarimo surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė. "Galimybės didinti finansavimą akivaizdžiai bus didesnės 2014 ir 2015 m., kada tikrai tuometė Vyriausybė turės, ko gero, daug lengvesnį darbą negu per šiuos ketverius metus turėjo šita", - pabrėžė I. Šimonytė.

Finansų ministerija (FM) skatina valstybės institucijas ir įstaigas tiksliau planuoti savo išlaidas, nes nuo pirmadienio iki gruodžio 1 d. tikslumo stokojančių įstaigų išlaidos bus apmokamos vėliau nei jas drausmingai planuojančių institucijų. Šios drausminimo priemonės FM imasi ir siekdama panaikinti ydingą praktiką, kai metų pabaigoje itin pagausėja įstaigų prašymų apmokėti jų išlaidas.

Vyriausybė pritarė ir teikia Seimui 2013 metų Nacionalinio (valstybės ir savivaldybių biudžetų) biudžeto projektą, kurį šiandien pateikė Finansų ministerija. Numatoma, kad 2013 metų valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 697 mln. litų arba 0,6 proc. BVP (grynųjų pinigų principu), o planuojamas visų viešųjų finansų deficitas sudarys apie 2,5 proc. BVP. Numatoma, kad kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos (be Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 546 mln.

2013 m. valstybės biudžete ženklią pajamų dalį sudarys Europos Sąjungos paramos lėšos, kurios toliau bus naudojamos investicijoms šalies ūkyje. Finansų ministerijos duomenimis, kitais metais valstybės biudžete ES lėšos sudarys 7 mlrd. 546mln. litų. Didžiausia fondų lėšų dalis bus skiriama ekonomikai - 5 mlrd. 26 mln. litų.

Nuo kitų metų įsigalios lengvatinis 9 proc. PVM tarifas keleivių ir bagažo vežimo reguliariaisiais maršrutais paslaugoms, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams bei 5 proc. tarifas neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui. Taip pat nuolat galioja 9 proc. tarifas knygoms ir neperiodiniams leidiniams. Finansų ministerija pranešė, kad Vyriausybė siūlo dar vieniems metams pratęsti lengvatinio 9 proc.

Šiandien Finansų ministerija Vyriausybei teikia 2013 metų Nacionalinio (valstybės ir savivaldybių biudžetų) biudžeto projektą. Numatoma, kad kitų metų Nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 546 mln. litų) sudarys beveik 21 mlrd. 295 mln. litų. Tai 222,1 mln. litų daugiau nei planuota į Nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis Nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 28 mlrd. 842 mln. litų.

Profesinių sąjungų konfederacija atkreipia visuomenės dėmesį į mažesnes ligos pašalpas. Ir sergantieji, ir sveikieji žino, kad ligos pašalpa – gerokai mažesnės pajamos negu atlyginimas. O pastaraisiais metais sergančiųjų pajamos tapo gerokai mažesnės. Pagal dabar galiojančią tvarką už dvi pirmąsias kalendorines ligos dienas moka darbdavys – ne mažiau kaip 80 procentų vidutinio darbo užmokesčio.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį netiesiogiai atmetė žiniasklaidos pranešimus, kad Vokietija ketina gelbėti Graikiją nuo bankroto, ir pažymėjo, kad gali pažadėti tik tai, jog nebus jokių nekontroliuojamų procesų. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble praėjusią savaitę sakė, kad Graikijos bankroto jis nesitiki.

Rumunijos biudžete iki lapkričio vidurio išseks pinigai, ir vyriausybė nežino, iš ko reikės mokėti atlyginimus ir pensijas bei kitas išmokas. Apie tai pirmadienį pranešė žurnalistams Rumunijos ministras pirmininkas Viktor Ponta. „Nuo lapkričio 16 d. Rumunijos biudžetas išsems savo finansines galimybes, ir mes nieko nebegalėsime padaryti, nes iki mūsų ketverius metus valdę liberalai demokratai skyrė į jį lėšų vien dešimčiai mėnesių“, - sakė V. Ponta.

Didžiosios Britanijos ekonomika antrąjį šių metų pusmetį vėl ims augti, teigiama naujausioje ekonominių prognozių grupės „Ernst and Young Item Club“ ataskaitoje. Tačiau „Item Club“ prognozuoja, kad šalies ekonomika per visus šiuos metus susitrauks 0,2 proc., informuoja BBC. „Item Club“ prognozėmis, Didžiosios Britanijos ekonomika kitais metais augs 1,2 proc., 2014 ir 2015 metais - 2,4 proc., nes mažėjant infliacijai ir augant darbo rinkai turėtų didėti vartojimas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino 2013 m. visuomeninės kainos viršutinę ribą buitiniams elektros vartotojams bei nustatė 33 proc. didesnį Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą. Dėl to elektra vartotojams gali pabrangti nuo 46 iki beveik 50 centų už kilovatvalandę. VIAP yra viena elektros kainos vartotojams sudedamųjų dalių. Kitais metais VIAP biudžetas sieks 963,961 mln. litų, arba net 240,3 mln. litų daugiau nei šiemet.

JAV biudžeto deficitas 2011-2012 finansiniais metais, pasibaigusiais rugsėjo 30 d., siekė 1,089 trln. dolerių. Apie tai pranešė JAV iždo departamentas. Palyginus su praėjusiais finansiniais metais, biudžeto deficitas sumažėjo 16 proc. - 2010-2011 finansiniais metais jis siekė 1,299 trln. dolerių. Rugsėjo mėnesį JAV valdžia pranešė apie 75 mlrd. dolerių biudžeto perteklių, palyginti su 63 mlrd. dolerių deficitu prieš metus. Analitikai prognozavo, kad rugsėjį biudžetas bus subalansuotas.

Vienos iš pagrindinių favoričių šiuose Seimo rinkimuose laikomos Darbo partijos atstovai neabejoja, kad po šių rinkimų pasikeis ne tik dabartinė valdžia, bet ir visos Lietuvos piliečių gyvenimas, todėl darbiečiai šiuose Seimo rinkimuose balsuoja už teigiamas permainas. Seimo vicepirmininkės, Darbo partijos pirmininko pavaduotojos Virginijos Baltraitienės teigimu, balsavimas Seimo rinkimuose tapo jos pagrindiniu sekmadienio darbu. „Balsavau 11 val. gimtuosiuose Kėdainiuose.

Valstybės kontrolei nustačius pažeidimų „Sodroje“, institucija pažadėjo „klaidas ištaisyti“. Tačiau nepasitikėjimas ja auga: apklausų duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš šios sistemos. Ar šie ženklai kelia nerimą, „Ekonomika.lt“ paklausė ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio. Ką tik paskelbtos apklausos duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš „Sodros“ sistemos, nemokėti jai mokesčių ir pensija rūpintis patys.

Italijos vyriausybė trečiadienį patvirtino 10 mlrd. eurų taupymo biudžetą kitiems metams, kuriame numatyti didesni mokesčiai ir išlaidų apkarpymai, tačiau taip pat ir mažesnis pajamų mokestis. Premjero Mario Monti vyriausybė pažadėjo surasti pakankamai išteklių, kad apsieitų be planuoto 2 proc. didesnio pajamų mokesčio, kuris po padidinimo siektų 23 proc. Vietoj to pridėtinės vertės mokestis (PVM) bus padidintas nuo 21 iki 22 proc., o pajamų mokestis sumažintas nuo 23 iki 22 proc.

Griežtos taupymo priemonės euro zonoje yra būtinos, jeigu valiutos blokas nori neleisti skolų krizei plisti, antradienį sakė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Dragai). ECB vadovas teigia, kad euro zonos šalys turi ryžtingiau įgyvendinti ekonomines reformas. „Šis procesas neišvengiamas“, - sakė M. Dragis. Jis taip pat pridūrė, kad skausmingų išlaidų apkarpymų besiimančios valstybės turėtų atsižvelgti į savo planų socialinę reikšmę.

Garbaus amžiaus vienkiemių gyventojai sunerimo, kai policija dėl lėšų stygiaus pareiškė nebefinansuosianti vieno mygtuko skubios pagalbos įrenginių, rašo "Lietuvos rytas“. Raminti žmonių suskato savivaldybių vadovai. Policijos departamentas pranešė nebefinansuosiantis pagalbos pultų, kuriuos prižiūri saugos tarnyba, išlaikymo. Paaiškinta, kad toks sprendimas priimtas dėl drastiškai mažėjančio policijos finansavimo.

Norvegijos vyriausybės atstovai pirmadienį sakė, kad kitais metais leis daugiau pinigų, gaunamų už naftą, tačiau nuo tokio žingsnio iš dalies susilaiko dėl finansinės suirutės užsienyje. Vyriausybė tikisi, kad Norvegijos naftos skatinamas ekonomikos augimas ir 2013 metais bus solidus. Vyriausybė pirmadienį pristatė biudžetą, pagal kurį galima spręsti, kad šalies biudžeto būklė, palyginus su sąstingyje atsidūrusiomis Europos valstybėmis, yra geresnė.

Protestuodami prieš praėjusią savaitę valdžios paskelbtas vis griežtėjančias taupymo priemones tūkstančiai ispanų renkasi išreikšti savo poziciją į Madrido ir Barselonos miestų gatves, rašo bbc.co.uk. Valdžios atstovai jiems atšauna, kad planuojamas 2013 m. biudžetas, į kurio priemonių arsenalą įeis dar didesni mokesčiai bei lėšų viešajam sektoriui mažinimas, pažabos vis gilėjantį biudžeto deficitą.

Pasaulio bankas prognozuoja, kad Rusijos ekonomikos augimas per ateinančius metus sulėtės, ir ragina vyriausybę pinigus, kaip ir planuota, leisti taupiai. Bankas numato, kas Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sulėtės nuo 4,3 proc. pernai iki 3,5 proc. šiemet, o kitąmet sieks 3,6 proc. Ūkio augimas sulėtės dėl nepalankių pagrindinių veiksnių, sausros žemės ūkio sektoriuje, augančios infliacijos ir visame pasaulyje sumažėjusio pasitikėjimo.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas interviu BBC sakė, kad, prireikus, vetuotų naują Europos Sąjungos (ES) biudžetą ES šiuo metu pradeda derybas dėl naujo biudžeto 2014-2020 metams. D. Cameronas BBC taip pat sakė, kad ateityje ES turėtų turėti du skirtingus biudžetus - euro zonos šalims ir blokui nepriklausančioms valstybėms.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius ragina politikus ir ekspertus per diskusijas dėl naujo ES biudžeto netraktuoti Europos Sąjungos (ES) kaip melžiamosios karvės. Užsienio reikalų ministerijos vadovas, kalbėdamas per konferenciją apie 2014-2020 m. ES biudžetą, pažymėjo, kad diskusija apie ateityje prieinamą finansavimą dažnai tampa pernelyg emocinga, ne racionali.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Komisijos (EK) atstovai planuoja įvertinti, kaip vykdomi Latvijos įsipareigojimai, numatyti su kreditoriais pasirašytuose dokumentuose. 2012 m. liepą Europos Komisija paskyrė naują misijos Latvijoje vadovą Kristianą Vaisą (Christian Weise). Lapkritį numatyta misija Latvijoje jam bus pirmoji.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Vyriausybės argumentus ir patenkino Vilniaus miesto savivaldybės pateiktus dėl miestui daromos žalos. Nepaisant Vyriausybės teismui pateiktų argumentų, jog nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą,  atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės nurodytus argumentus, bylą nagrinėjantis teismas nutarė kreiptis į Konstitucinį teismą dėl įstatymo nuostatos, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybei pervedama tik 40 proc.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prognozuoja, kad metų pabaigoje valstybės skola sudarys 40 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o kitąmet laikantis atsakingos finansų politikos ji dar mažės. „Valstybės skola šių metų pabaigoje, mes manome, kad sudarys apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai ir toliau išliks viena iš mažiausių skolų Europos Sąjungoje.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde per interviu žiniasklaidai pirmadienį pareiškė, kad neapibrėžtumas dėl euro zonos finansinės krizės ir vadinamojo „fiskalinio skardžio“ Jungtinėse Valstijose (kitų metų pradžioje šioje šalyje numatomo biudžeto išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo) lemia pasaulio ekonomikos lėtėjimą.

Pagal pirmadienį Graikijos parlamentui pateiktą biudžeto projektą, šalies laukia šešti recesijos metai. Prognozuojama, kad Graikijos ekonomika kitais metais susitrauks 3,8 proc., informuoja AP. Biudžeto projekte teigiama, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų susitraukti 6,5 proc. Prognozuojama, kad nedarbo lygis išaugs nuo 23,5 proc. šiemet iki 24,7 proc. kitąmet.

Kokius kitais metais mokėsime mokesčius ir kaip gyvens valstybės išlaikomos sritys, greičiausiai paaiškės tik po Seimo rinkimų. Premjeras Andrius Kubilius neslepia, kad jo vadovaujama Vyriausybė iki spalio 14-osios kitų metų biudžeto projekto Seimui neteiks. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas sako, kad valstybės išlaidų ir pajamų projektas turėtų pasiekti jau po rinkimų, spalio 18-ąją, o jį svarstys ir sprendimus priims jau naujai išrinkta valdžia.

Prancūzijos vyriausybė penktadienį pristatė kitų metų biudžetą. Nuspręsta vengti griežtų taupymo priemonių ir apkarpymų, tačiau bus padidinti mokesčiai turtingiesiems ir stambiems verslams, skelbia BBC. Prancūzijos ministras pirmininkas Jeanas-Marcas Ayrault patvirtino, kad įvedamas naujas 75 proc. pajamų mokestis, kuris bus taikomas tiems, kurie uždirba daugiau kaip 1 mln. eurų per metus. Tačiau, ministro pirmininko tvirtinimu, devyniems prancūzams iš dešimties pajamų mokestis nedidės.

Andrius Kubilius nuramino brangiai apmokamus ekspertus. Pasak premjero, mūsų turtingai valstybei tikrai negaila kelių papildomų milijonų už jų paslaugas. Per ketverius metus premjeras tautai pateikė ne vieną skaudžią diržų veržimo pamoką, tačiau pasirodo, kad taupyti reikia ne visur. Galima visai netaupyti, kai kalbama apie valdininkų mokymus ir ekspertų paslaugas. Tam išleidžiama vis daugiau milijonų, bet p. Kubiliui pinigų negaila.

Madrido gyventojai vėl tapo transporto sektoriaus darbuotojų streiko įkaitais - antrą kartą šią savaitę. Penktadienį Ispanijos sostinėje važinėjo tik 42 proc. autobusų, troleibusų ir metro traukinių. Streikuotojai protestuoja prieš masinius atleidimus ir atlyginimų karpymą, praneša „Euronews“. Trečias streikas per savaitę vyko ir Barselonoje. Kitas streikas numatytas spalio 1 dieną ir truks tris dienas. Prie viešojo transporto darbuotojų prisijungs geležinkelininkai.

Finansų ministerijos duomenimis, rugpjūčio mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos sudarė 2 mlrd. 384,3 mln. litų, išlaidos - 2 mlrd. 498,5 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 75,1 mln. litų. Rugpjūčio mėnesio centrinės valdžios sektoriaus (viešųjų finansų, išskyrus savivaldybes) deficitas, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, rugpjūtį sudarė 189,3 mln. litų, arba 0,2 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (110 mlrd. 242 mln.

Po rekordinių augimo tempų 2011 m., remiantis patikslintais duomenimis, Estijos ekonomikos augimas siekė 8,3 proc., tačiau 2012 m. šalies ekonomika žymiai sumažino savo apsukas. 2012 m. antrąjį ketvirtį BVP augimo tempas sulėtėjo iki 2,2 proc. „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad Estijos BVP augimas šiais metais sulėtės iki 2,3 proc.

Ispanijos čempionas Madrido „Real“ klubas šį sezoną gali pasigirti rekordiniu biudžetu. Kaip praneša ispanų leidinys „Marca“, jį sudaro 517 mln. eurų ir tai rekordinė suma per visą karališkojo klubo istoriją. Praėjusį sezoną „Real“ biudžetas siekė 490 mln. eurų. Tiesa, įspūdinga pinigų suma kol kas „nežaidžia“ aikštėje. Per pirmuosius penkis Ispanijos „La Liga“ turus Madrido komanda iškovojo tik dvi pergales, surinko 7 taškus ir turnyro lentelėje užima septintą vietą.

Derybas dėl Europos Sąjungos biudžeto apsunkina dalies valstybių siekis gerokai mažinti išlaidas. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujantis Kipras valstybėms pateikė naują derybinį paketą, kuris palaiko tokią poziciją. Su išlaidų mažinimu nesutinka daugiausiai iš biudžeto gaunančios šalys, tarp jų – ir Lietuva. Derybos dėl visos Europos plėtrai svarbaus 2014–2020-ųjų biudžeto darosi vis sudėtingesnės. Ypač toms šalims, kurios išlaidų karpyti nenori.

Vyriausybė pirmadienį aptarė įstatymo projektą, kuriame numatomos konkrečios priemonės kaupti valstybės rezervą. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, toks įstatymas būtinas, kad naujos ekonominės krizės neužkluptų Lietuvos nepasirengusios. Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, į valstybės rezervą bus pervedamos tos lėšos, kurios atsiras valstybės biudžete dėl ūkio augimo. Esą nebus taupoma socialinės gerovės sąskaita.