Antradienį priimtoje rezoliucijoje (517 balsų už, 105 prieš, 63 susilaikė) Europos Parlamentas griežtai nepritaria kai kurių valstybių siūlymams stipriai sumažinti Europos Komisijos pasiūlytą 2014-2020 m. ES biudžetą.
Europarlamentarai siūlo jame skirti daugiau lėšų mokslo tyrimams ir konkurencingumui, taip pat nemažinti finansavimo žemės ūkio politikai ir sanglaudai, informuoja Europos Parlamento (EP) spaudos tarnyba.
Tinkamai suplanuotas, stabilus ir pakankamas ES biudžetas padėtų koordinuoti valstybių pastangas kovoti su krize ir jas sustiprintų, pažymi europarlamentarai. Atsižvelgdami į skubų poreikį užtikrinti viešąsias investicijas į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, jie ragina gerokai padidinti finansavimą konkurencingumo, mokslinių tyrimų, mažų ir vidutinių įmonių bei infrastruktūros programoms, o sanglaudos ir bendrosios žemės ūkio politikos lėšas išlaikyti bent 2007-2013 m. lygio ir efektyviau jas naudoti.
Ši EP rezoliucija taps svariu argumentu lapkričio 22-23 d. Briuselyje vyksiančiame specialiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, skirtame ES daugiametei finansinei programai.
„ES valstybės labai gerai moka patvirtinti toli siekiančius tikslus, pavyzdžiui, augimo paktą Europai. Tačiau kai ateina laikas juos pagrįsti finansine parama, klausimą perima finansų ministrai. Jeigu šie pažadai nevirs reikiamais pinigais, nepasieksime savo tikslų ir taip prarasime savo piliečių bei tarptautinių partnerių pasitikėjimą“, - pažymėjo EP pranešėjas Ivailas Kalfinas (Socialistai ir demokratai, Bulgarija).
Siekdamas skaidresnio ir teisingesnio ES biudžeto finansavimo, Parlamentas siūlo panaikinti esamas biudžeto išlygas ir korekcinius mechanizmus. Atskiroje rezoliucijoje, kuriai pritarė 516 EP narių, nepritarė 98, o susilaikė 33, europarlamentarai kviečia supaprastinti iš PVM surenkamų pajamų sistemą ir įvesti finansinių sandorių mokestį, kuris leistų reikšmingai papildyti ES biudžetą, o kartu sumažinti ES valstybių įmokas.
