Profesinių sąjungų konfederacija atkreipia visuomenės dėmesį į mažesnes ligos pašalpas.
Ir sergantieji, ir sveikieji žino, kad ligos pašalpa – gerokai mažesnės pajamos negu atlyginimas. O pastaraisiais metais sergančiųjų pajamos tapo gerokai mažesnės.
Pagal dabar galiojančią tvarką už dvi pirmąsias kalendorines ligos dienas moka darbdavys – ne mažiau kaip 80 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Toliau jau mokama iš „Sodros“ biudžeto: nuo trečiosios iki septintosios ligos dienos kompensuojama 40 ir tik nuo aštuntosios dienos – 80 procentų kompensuojamojo uždarbio.
Niekas nereagavo
„Prieš trejus metus šaukėme visu balsu, kad negalima priimti įstatymo, nurodančio sergančiam darbuotojui keletą dienų mokėti mažiau nei pusę jo atlyginimo“, – tikina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Pirmininkas sako, kad nei raginimai, nei protestai nesulaukė visuomenės dėmesio ir palaikymo. Kai niekas tam neprieštaravo, įstatymas greitai ir tyliai buvo priimtas.
„Dauguma greičiausiai manė niekada nesirgsiantys ir su tokiomis sumažėjusiomis pajamomis nesusidursiantys, kiti neskaičiavo, kad gali taip smarkiai sumažėti pajamos. Praėjo treji metai – ir štai skiname permainų vaisius“, – piktinasi konfederacijos vadovas.
Tie, kuriems per tą laiką buvo lemta susirgti, savo kailiu patyrė, kaip sunku išgyventi, kai tuo pačiu metu reikia vaistų, geresnio maisto, kitų papildomų išlaidų.
Tad kitą kartą toks žmogus geriau eis į darbą mirdamas, bet laikino nedarbingumo pažymėjimo neims.
„Tarsimės su kitais profesinių sąjungų centrais ir skubos tvarka inicijuosime atitinkamas įstatymų pataisas. Laikinas nedarbingumas dėl ligos privalo būti kompensuojamas bent 85 procentais, o ne 40, kaip dabar. Jau pirmąją ligos savaitę sunegalavęs darbuotojas, jeigu ryžtasi pasiimti nedarbingumo pažymėjimą, netenka pusės savo pajamų“, – dėsto A. Černiauskas.
Ir darbdavių problema
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu padaugėjo mirties atvejų darbovietėse. „Ne nelaimingų atsitikimų, o būtent mirčių dėl ligos“, – jis atkreipia dėmesį, jog taip gali būti ir todėl, kad žmonės, nenorėdami prarasti pajamų, tiesiog priversti dirbti sirgdami.
Susidariusi situacija nepalanki ir darbdaviams. Vienas užkrečiamąja liga sergantis darbuotojas užkrečia kitus, ir nuostolių patiria ne tik kolega, bet ir įmonė, darbdavys. Juk negaluojantis žmogus produktyviai dirbti negali.
Apie 60 tūkstančių dirbančiųjų interesams atstovaujančios konfederacijos vadovas tokį valstybės požiūrį į žmogų prilygina sąmoningam tautos naikinimui.
Mažesnės kompensacijos ekonominės krizės sąlygomis buvo nustatytos siekiant gelbėti „Sodros“ biudžetą. A. Černiauskas atkreipia dėmesį į šokiruojamas „Sodros“ ataskaitas. Sumažinus ligos ir motinystės išmokas, per pustrečių metų „Sodra“ sutaupė 803,7 milijono litų.
Atšalus sergančiųjų daugiau
„Sodros“ Panevėžio skyriaus darbuotojai ypatingo ligos pašalpų sumažėjimo nejaučia. Atvirkščiai, pastaruoju metu jų net padaugėjo. Kaip teigia „Sodros“ Panevėžio skyriaus atstovė Vaiva Mockevičienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ligos pašalpos dydį skaičiuoja pagal priimtus ir galiojančius įstatymus.
Per pirmuosius du šių metų ketvirčius Panevėžio skyriuje paskirtos 25 172 ligos ir 626 motinystės pašalpos. O prieš metus tuo pačiu laiku buvo paskirta 18 218 ligos pašalpų ir 634 motinystės pašalpos.
„Palyginus matyti, kad šiemet ligos pašalpų paskirta 6 954 daugiau, tik motinystės pašalpų aštuoniomis mažiau“, – pateikia skaičius atstovė ir priduria, jog šiuo metu atvėsus orams ligos pašalpų vėl gerokai padaugėjo.
„Sodra“ primena, kad ligos pašalpos dydis priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų. Kuo daugiau asmuo uždirba ir moka įmokų, tuo didesnė ligos pašalpa.
Slaugant sergančius šeimos narius arba prižiūrint vaiką, nuo pirmosios laikino nedarbingumo dienos ligos pašalpa sudaro 85 procentus pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Kaip teigia V. Mockevičienė, pastaruoju metu gydymo įstaigos išduoda tik elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, todėl apdraustasis, pripažintas laikinai nedarbingu, norėdamas gauti ligos pašalpą, „Sodrai“ turi pateikti prašymą. Dėl to nebereikia vykti į „Sodrą“, prašymą galima pateikti internetu, naudojantis elektronine gyventojų aptarnavimo sistema.
V. Jalianiauskienė
