Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia besidžiaugianti tuo, kad kai kurie opozicijos politikai supranta deficito mažinimo svarbą, ir sako, kad, jei Lietuvos ūkis plėtosis, kaip planuojama, o naujoji Vyriausybė laikysis Fiskalinės drausmės įstatymo, viešieji finansai 2016 m. bus subalansuoti.
„Labai džiaugiuosi, kad kai kurie dabartinės opozicijos politikai pabrėžia deficito mažinimo svarbą, ir jeigu formuos naują valdančiąją daugumą, subalansuotus finansus žada naujo Seimo kadencijos pabaigoje. Visgi, kaip matyti iš Vyriausybės patvirtintų trimečių rodiklių projekto, tuo atveju, jei nebus netikėtumų dėl ūkio plėtros, t. y. ūkio raida atitiks dabartines projekcijas ir bus laikomasi Fiskalinės drausmės įstatymo, viešieji finansai 2016 m. taps subalansuoti ne “dėl„, o “nepaisant„ tuometinės valdžios“, – Finansų ministerijos pranešime spaudai cituojama I. Šimonytė.
Pasak I. Šimonytės, 2013 m. valstybės biudžeto ir nacionalinio biudžeto pajamos augs labai nuosaikiai, todėl ir išlaidos, remiantis Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatomis, gali augti gana nežymiai – kiek daugiau nei 1 proc., bet 2014–2015 m. pajamų augimas, jeigu pavyks išvengti neigiamų rizikų ūkio raidai išsipildymo, bus gerokai spartesnis – prognozuojama apie 8 proc. kasmet.
Atitinkamai, sako finansų ministrė, vienu metu bus įmanoma ir pakankamai sparčiai (apie 1 proc. BVP) mažinti viešųjų finansų deficitą, ir spręsti tam tikras finansines problemas. Laikantis Fiskalinės drausmės įstatymo, 2014–2015 m. valstybės biudžeto išlaidų augimas gali siekti ir vidutiniškai 6 proc. kasmet.
Anot ministrės, jau 2015 m. yra prognozuojamas nacionalinio biudžeto perteklius, o ir planuojamą viešųjų finansų deficitą tais metais (apie 0,5 proc. BVP) iš esmės sudarys tik pervedimai į II pakopos pensijų fondus.
„Neabejoju, kad būsima Vyriausybė, jau rengdama 2014 m. nacionalinio biudžeto projektą, turės nepalyginamai daugiau erdvės spręsti įvairius svarbius klausimus, kuriems reikalingas ir papildomas finansavimas, nei turėjo ši Vyriausybė, kurios pagrindinė užduotis buvo užtikrinti stabilų deficito mažėjimą, todėl visi prioritetiniai klausimai turėjo būti sprendžiami kitų klausimų sąskaita“ , – sakė I. Šimonytė.
Finansų ministrė pažymėjo, kad dabartinė Vyriausybė sumažino viešųjų finansų deficitą nuo 9,5 proc. BVP iki prieš sunkmetį buvusio lygio ir „palieka tvarių finansų pagrindus bei gerėjančią perspektyvą“.
Numatoma, kad 2013 m. nacionalinis biudžetas (be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų) gaus 21 mlrd. 295 mln. litų pajamų, 2014 m. – 22 mlrd. 948 mln. litų, 2015 m. – 24 mlrd. 831 mln. litų. Nacionalinio biudžeto išlaidos (be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų) 2013–2015 metais atitinkamai sudarys 21 mlrd. 993 mln. Lt, 23 mlrd. 417 mln. Lt ir 24 mlrd. 783 mln. Lt.
Numatoma Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama 2013 m. sudarys 7 mlrd. 715 mln. litų, 2014 m. – 6 mlrd. 392 mln. litų, 2015 m. – 3 mlrd. 921 mln. litų.
Numatoma, kad viešųjų finansų deficitas 2013 metais bus 2,5 proc. BVP, 2014 metais – 1,5 proc. BVP, 2015 metais – 0,5 proc. BVP.
Kartu su kitų metų Nacionalinio biudžeto projektu Vyriausybė šiuos rodiklius teikia Seimui. Minėti rodikliai parengti atsižvelgiant į rugsėjo mėnesį atnaujintas Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijas, Europos Sąjungos paramos lėšų išmokėjimo perspektyvas ir Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas.
