biodujos

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologinių produktų gamintoja „Auga Group“ kitąmet ketina pradėti pirmosios iš trijų biodujų jėgainių veiklą. Pasak „Auga Group“ finansų direktoriaus Mindaugo Ambraso, anksčiau planuota, kad trys jėgainės pradės veikti dar šiemet, tačiau dėl logistikos problemų užkurti pirmąją jėgainę planuojama tik 2023 metų pradžioje.

Užsiimant žemės ūkio veikla, neišvengiamai lieka organinės kilmės atliekų: augalų liekanų, gyvulių ir paukščių mėšlo. Visa tai pūva ir išskiria metano ir anglies dvideginio dujas – skaičiuojama, kad žemės ūkio biodujos sudaro apie 10 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šios dujos gali būti ir naudingos – įsirengus biodujų jėgainę, jas galima paversti ne tik šilumos ir elektros energijos šaltiniu, bet ir ūkyje vertingomis trąšomis.

 „Vienu šūviu nušovėme tris zuikius, – džiaugiasi Obelių spirito varyklos direktorius Povilas Stumbrys. – Prieš porą metų pradėję gaminti biodujas iš žlaugtų apsirūpiname šiluma ir elektros energija, todėl sumažėjo aplinkos tarša. O naujuose bioreaktoriuose išrūgę žlaugtai – puiki trąša, kurią mielai naudoja žemdirbiai“. Grūdai grįžta į laukus „Žlaugtai – tikrai puikios trąšos. Naudočiau ir naudočiau jas, jeigu būtų daugiau. Javai auga stiprūs, ir derlius geresnis.

Norint išgauti biodujas pirmiausia reikia turėti biologiškai skaidžių atliekų. Tinkančios biodujų gamybai atliekos yra virtuvės, maisto pramonės atliekos, srutos, mėšlas, įvairios organinės atliekos, nuotekų valymo dumblas. Bioreaktorius yra įrenginys, skirtas biodujų gamybai. Jame mikroorganizmai organines medžiagas skaido esant anaerobinėms sąlygoms, t. y. be sąlyčio su deguonimi.

Brangstant naftai ir gamtinėms dujoms Vakarų Europa jau seniai surado alternatyvą iškastiniams energijos šaltiniams, o sunkmečiu ūkininkus nuo bankroto gelbsti biodujų jėgainės. Biodujų gamybai naudojamas gyvulių ar paukščių mėšlas, nuotekų dumblas, organinės kilmės medžiagos. Tačiau Lietuvoje ši niša dar neišnaudota, nors potencialas didelis, pastebi ekspertai.

Netoli Šiaulių, Aukštrakių sąvartyno teritorijoje, statoma biodujų jėgainė. Jau pasirašyta sutartis ir dėl kitos jėgainės statybos. Aukštrakiuose kaupiamos šiukšlės tampa aukso vertės, nes jų reikės jėgainių darbui. Atliekas pardavinėti ruošiasi Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam vadovauja Raimundas Jakutis.

Netoli Šiaulių uždarytame Kairių sąvartyne pradedami gręžti gręžiniai biodujoms išgauti. Dujos bus naudojamos šildyti Kairių gyvenvietės butus. Dujų išgavimo ir eksploatavimo konkursą laimėjusi įmonė „Energijos parkas“ į statybą ketina investuoti per 9 mln. litų, iš kurių šiek tiek daugiau nei 3,5 mln. – Europos Sąjungos lėšos. Įrengus sąvartyno nudujinimo sistemą bus nutiesta 3 kilometrų trasa biodujoms tiekti į Kairių katilinę.