Grūdai grįžta į laukus
„Žlaugtai – tikrai puikios trąšos. Naudočiau ir naudočiau jas, jeigu būtų daugiau. Javai auga stiprūs, ir derlius geresnis. Tie laukai, kuriuos tręšiau šiomis trąšomis, nuo kitų skiriasi kaip diena nuo nakties“, – sako rokiškietis ūkininkas Ričardas Valiulis, savo laukus jau antrus metus tręšiantis iš Obelių spirito gamyklos parsivežtu anaerobinio pūdymo skysčiu, kurį jis vadina tiesiog dumblu.
Vienas pirmųjų jas pradėjęs naudoti ūkininkas priduria, kad mielai tręštų jomis ne 30, bet visus 800 hektarų. „Šiame dumble yra visos reikalingos mineralinės ir organinės medžiagos – yra ir amonio salietros, ir kalio, ir natrio, ir fosforo – iš viso 10 komponentų. Be to jis labai naudingas rūgštokai mūsų kraštų žemei. Obelių trąšose daug humuso, ir tręšti to ploto, kurį pernai tręšiau, šiemet nereikia“, – pasakoja R. Valiulis.
„Nors šis humusas kol kas laikomos gamybos atliekomis, tai paprasčiausios organinės trąšos – grūdai, kurie perdirbti grįžta atgal į laukus. Grūdus suvalgome ar perdirbame, o kas lieka – supūna ir grįžta į žemę. Manau, kad tai yra gerai“, – palankiai Obelių spirito varyklos produktą vertina Rokiškio rajono „Lašų“ žemės ūkio bendrovės direktorius Zenonas Akramavičius.
„Mes tik praėjusį rudenį pradėjome jas naudoti, todėl tik rudeniop galėsiu pasakyti, koks derlius užaugo laukuose, kuriuos tręšėme šiomis trąšomis ir kuo jis skiriasi nuo derliaus kituose laukuose. Tačiau laboratoriniai tyrimai rodo, kad šis humusas yra neblogos trąšos“, – sakė jis.
Abipusė nauda
„Supuvę žlaugtai – atliekos, gaunamos iš rugių ar kvietrugių gaminant maistinį etilo alkoholį, o vėliau biodujas – vertingos trąšos“, – pritaria ir P. Stumbrys. Anot Obelių spirito varyklos vadovo, ūkininkai laukams tręšti ir anksčiau naudojo šalutinį gamybos produktą, bet dabar į laukus veža paruoštas ekologiškas trąšas, kurios anaerobinio pūdymo metu susidaro bioreaktoriuose. Tai silpnai šarminis, maždaug 8 pH produktas, kuris labai naudingas rūgštokam Lietuvos dirvožemiui.
Tiesa, kol kas ši biomasė Lietuvoje, skirtingai nuo daugelio ES šalių, oficialiai laikoma ne trąšomis, o atliekomis, tačiau tiek mikrobiologiniai, tiek cheminiai tyrimai rodo, kad ji atitinka visus ekologiškoms trąšoms keliamus reikalavimus. Todėl, pasak P. Stumbrio, tik laiko klausimas, kad ji bus pripažinta trąšomis. „Kai tai bus įteisinta, mes galėsime žiemą kaupti biomasę, o vasarą pasiūlyti žemdirbiams daugiau kokybiškų trąšų“, – sako įmonės vadovas. O kol kas tiek ūkininkui R. Valiuliui, tiek „Lašų“ žemės ūkio bendrovei Obelių spirito varykla ekologiškas trąšas paprasčiausiai dovanoja.
„Tai naudinga abiems pusėms. Aš nemokamai gaunu trąšų, o jie patenkinti, nes turi kur jas išvežti“, – sėkmingu sandėriu džiaugiasi R. Valiulis. Jis pridūrė, kad jeigu šias trąšas reikėtų pirkti, svarstytų ir tokią galimybę – viskas priklausytų nuo kainos.
Nauda gamtai – nauda įmonei
AB „Vilniaus degtinė“ įgyvendintas projektas „Žlaugtų panaudojimas elektros energijos gamybai“, įmonei buvo naudingas keliais aspektais. Pastačius kogeneracinę elektrinę, kurios instaliuota elektros galia – 1,5 MW, šilumos galia – 1,66 MW, žlaugtai naudojami biodujų gamybai. Taip pat sumažintos išlaidos energetiniams resursams pirkti bei išspręsta gamybinio proceso atliekų tolesnio panaudojimo problema. Naudos įmonei duoda ir tai, kad perteklinė elektros energija parduodama kitiems vartotojams.
„Dabar turime du 4 tūkst. kubinių metrų talpos anaerobinio pūdymo bioreaktorius, taigi, 8 tūkst. kubinių metrų skysčio vienu metu rūgsta ir gamina dujas. Tačiau svarbiausia – įmonė atitinka vis griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus“, – džiaugiasi P. Stumbrys. Anot jo, skaičiuojama, kad sumažėjus gamtinių dujų suvartojimui ir skysto kuro poreikiui, gerokai sumažėjo aplinkos tarša – įmonė sumažino CO2 išmetimų ne mažiau kaip 9,7 tūkst. tonų per metus.
„Iš atsinaujinančių energijos išteklių pasigaminame dalį įmonei reikalingos šilumos. O elektros energijos, kurią pagaminame, savo reikmėms sunaudojame tik apie 20-25 proc. Likusią dalį parduodame „Lesto“. Taigi, įmonė laimi ir finansiškai“, – vardija Obelių spirito varyklos vadovas.
P. Stumbrys sakė, kad imtis tokių didelių darbų paskatino tai, jog Vakarų Europos šalyse jau seniai žlaugtai naudojami biodujų gamybai. „Ši technologija mums pasirodė patraukli ne tik aplinkosaugos požiūriu, bet ir dėl to, kad tai yra energetinių resursų taupymas“, – sakė jis. Pasak įmonės vadovo, dėl to, kad įmonės gaminama elektros energija yra maždaug perpus pigesnė už pirktinę, pagrindinės jų produkcijos savikaina sumažėjo maždaug 5-8 proc. todėl jų investicija – kone 10 mln. litų – atsipirks per 7 metus.
Tačiau tai anaiptol ne visa suma, kurią per 2009-2012 metus įgyvendindami projektą „Žlaugtų panaudojimas elektros energijos gamybai“ investavo įmonė. Iš viso į Obelių spirito varyklos atnaujinimą investuota 19 mln. 984 tūkst. litų. Pusė šios sumos – 9 mln. 992 tūkst. litų – ES lėšos, skirtos pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetinės krypties „Aplinka ir darnus vystimasis“ priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“.
O įmonė, pajutusi atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo naudą, jau rengiasi žengti naują žingsnį – kadangi iš biodujų pasigaminamos šilumos jai nepakanka, Obelių spirito varykla jau šiemet planuoja statyti medžio atliekomis kūrenamą katilinę. Šįkart savo lėšomis, kurių, pripažįsta įmonės vadovas, pristigtų, jei ne jau įgyvendintam projektui skirta ES parama.
