bernardinai

Interneto dienraštį „Bernardinai.lt“ valdančios viešosios įstaigos direktoriumi paskirtas Juozas Ruzgys, ketvirtadienį pranešė dienraštis. Anot „Bernardinai.lt“, jis pakeitė iki šiol šešerius metus vadovavusią Veroniką Kimbrytę. Tokį sprendimą sausio pabaigoje, atsižvelgdamas į V. Kimbrytės prašymą, priėmė įstaigos steigėjas. „Tie beveik septyneri metai „Bernardinuose“ pralėkė labai greitai.

Į Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partiją grįžęs filosofijos daktaras, dienraščio Bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas patvirtino dalyvausiąs artėjančiuose Seimo rinkimuose, kurie vyks kitų metų rudenį.  „Nusprendžiau prisijungti prie Tėvynės sąjungos ir dalyvauti Seimo rinkimuose“, - BNS trečiadienį sakė A.Navickas. Jis kol kas nekomentavo, ar parlamentaru sieks tapti vienmandatėje, ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Margarita Alper, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po truputį Bernardinų ansambliui grąžinami meno kūriniai, išvežti iš jo po bažnyčios uždarymo 1949-aisiais. Šv. Barboros dienos išvakarėse į Bernardinų bažnyčią sugrįžo šv. Barboros paveikslas. Šv. Barboros paveikslas buvo nutapytas šv. Barboros globojamam altoriui. Senasis šv. Barboros altorius stovėjo prie pietinės bažnyčios sienos, netoli durų į šv. Petro iš Alkantaros koplyčią.

Rūkantieji nuo šiol nebegalės traukti dūmo reprezentacinėje Vinco Kudirkos aikštėje ir Bernardinų sode. Vilniaus miesto savivaldybės taryba šias vietas paskelbė nerūkymo zona. Draudimas įsigalios nuo 2014 metų sausio 1 dienos. Ateityje taryba planuoja dar daugiau vietų paskelbti nerūkymo zonomis, teigiama savivaldybės pranešime spaudai. Paskelbti V. Kudirkos aikštę nerūkymo zona pasiūlė savivaldybės tarybos narių grupė „Už kultūringą Vilnių“, kuriai vadovauja tarybos narys Žydrūnas Savickas.

Sostinės Bernardinų sodo rekonstrukcijos darbus numatoma baigti 2013 metų pavasarį. Ar darbai neatsilieka nuo realizavimo grafikų, stebėjo rekonstruojamame sode apsilankiusi Vilniaus miesto Bernardinų sodo (Sereikiškių parko) techninio projekto koordinavimo darbo grupė, vadovaujama Vilniaus vicemero Jono Pinskaus. Išvažiuojamojo posėdžio metu specialistai susipažino su šiuo metu atliekamais techniniame projekte numatytais darbais, ar jie vyksta pagal grafiką.

Jubiliejinio, dvidešimtojo, TV3 televizijos sezono šauklys – infošou „Be komentarų“ atliko žurnalistinį eksperimentą: specialioji korespondentė, užsivilkusi baltą suknelę ir apsimetusi nuotaka, pabandė išsiaiškinti ar sostinės Bernardinų bažnyčios kiemelyje gali fotografuotis jaunavedžiai. Sensacingo eksperimento atomazga – jau šį ketvirtadienio vakarą 21.00 val.

Sostinės Sereikiškių parkas laikinai uždaromas rekonstrukcijai. Miestiečių ir miesto svečių pamėgta pasivaikščiojimų vieta po Šv. Velykų bus pradėta rekonstruoti. Pirmąjį parko restauravimo darbų etapą planuojama baigti gruodį. 2013 metų pavasarį bus tęsiami želdinimo darbai. Sereikiškių parko vietoje atkūrus Bernardinų sodą, jis atgaus autentiškus, XIX amžiaus pabaigoje buvusius bruožus. Sereikiškių parkas yra pačiame sostinės centre, praktiškai pilies papėdėje.

Lietuvos mokslų akademija (LMA) paskelbė septynis 2011 metų mokslo premijų laureatus humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse. Humanitarinių mokslų srityje mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos bernardinų meninis paveldas. Vilniaus konvento architektūros ir dailės tyrimai“ apdovanota Rūta Janonienė.

Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre baigiamas restauruoti XVII a. didelio formato paveikslas „Šv. Brunonas. Stebuklas bažnyčioje“. Spalio 4-ąją, Šv. Pranciškaus dieną, paveikslas bus iškilmingai grąžintas Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Bernardino bažnyčiai (Bernardinų), kurioje šis paveikslas buvo nuo sukūrimo iki 1970 metų, kai suniokotas pateko į Lietuvos dailės muziejaus saugyklas.

Vilniuje, Bernardinų istoriniame architektūriniame ansamblyje, jau kelintus metus vyksta restauravimo darbai.Restauratoriai sako, kad tiek daug, kiek bažnyčioje atrasta ir restauruota gotikinės sieninės tapybos, nėra jokioje kitoje Lietuvos bažnyčioje, o ir Europoje tai nėra dažnas reiškinys, praneša LTV „Panorama“. Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno sienų tapybos restauravimo darbai dėl jų meninės ir kultūrinės vertės pagrįstai gali būti laikomi šalies restauratorių vizitine kortele, teigia p...

Restauruotas Tytuvėnų (Kelmės rajonas) bernardinų vienuolynas praėjusį šeštadienį lankytojams atvėrė duris. Didžiausio susidomėjimo sulaukė vienuolyne įkurtas Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejus. Vienuolynas artėja prie 400 metų Į Tytuvėnus pasižiūrėti, kaip atrodo restauruotas vienuolynas, kokie eksponatai rodomi ten įkurtame Šiaulių vyskupijos muziejuje praėjusį šeštadienį suvažiavo ir suėjo daugybė žmonių, neabejingų kultūros paveldui, istorijai, praeičiai.

Karą vis dėlto laimi ne tas, kuris šauna paskutinis. Karą laimi rašantis istoriją. Gruzijos ir Rusijos konfliktas nesibaigė, dar aidi pavieniai šūviai, tačiau istorija jau yra rašoma. Ir nepriklausomų Europos Sąjungos (ES) ekspertų parengta ataskaita yra tos istorijos dalis. Ir toji rašytinė istorija jau tampa nauju mūšio lauku.

Lietuvos parlamentas turi žemiausią žmonių pasitikėjimo reitingą Europos Sąjungoje. Tai yra ir viena mažiausiai gerbiamų valdžios institucijų Lietuvoje. Pastaruoju metu Seimo vadovai keičiami kaip pirštinės.

Vilniuje, kuriame fotografija atsirado vos pusmečiu vėliau, nei Prancūzijoje, ir savo dienas skaičiuoja jau virš 150 metų, dar niekada nevyko nė vienas meninės fotografijos festivalis. Tradicija tapę pasaulio miestų fotografijos festivaliai, jų metu vykstantys fotografijos teoriniai ir praktiniai dialogai, jau senai įsitvirtino, kaip  fotografijos meno židiniai, kuriuose iš naujo atrandamos senos ir gimsta naujos fotografijos kryptys.

Eilinis diskusijų apie neseną Lietuvos praeitį raundas prasidėjo, regis, nuo Rimo Bružo televizijos laidos „Amžininkai“ (01.27), kurioje buvo kalbama apie pokario partizaninio karo tamsiąsias puses, konkrečiai – apie tai, kad kartais partizanai nepagrįstai žudydavo civilius žmones. Dėl tokios laidos sumanymo ir įgyvendinimo kyla dvi opios problemos.

Kas priešinasi Europos humanitarinio universiteto steigimui Lietuvoje? Pastarosiomis dienomis kas tik netingėjo dienraštyje „Lietuvos rytas“, naujienų portaluose „Delfi“ ir „Bernardinai“ rūpinosi Lukašenkos iš Baltarusijos ištremto Europos humanitarinio universiteto (toliau EHU) steigimu Lietuvoje. Pirmas įspūdis – džiugu, kad Lietuvos piliečiai tampa valstybininkais. Sukrebždėjo viltis – gal visuomenė jau bunda iš sovietinio letargo.

Jungtinėse Valstijose senokai ginčijamasi apie verslo skverbimąsi į žiniasklaidą. Skundžiamasi, kad į spaudą ir eterį taikosi verslininkai, mažai besidomintys žiniasklaida, bet nutuokiantys apie verslą. Siekdami pelno, jie iškraipo žiniasklaidos paskirtį, turinį, stengiasi ją pažaboti verslui. Vienas skverbimosi požymių laikoma per pastaruosius du dešimtmečius Amerikoje įsigalėjusi praktika redaktoriams išmokėti stambias premijas, siekiančias iki penktadalio metinio atlyginimo.

Po šešiolikos mėnesių pertraukos vėl sugrąžinome į Daukanto aikštę Valdą Adamkų. Ką reiškia būtent toks tautos pasirinkimas? Kokias mūsų visuomenės ir valstybės perspektyvas jis brėžia? Apie tai Lietuvos radijo laidoje „Tarp Rytų ir Vakarų“ Dariaus Kuolio kalbinami diskutavo politologas Lauras Bielinis ir politikos apžvalgininkai: interneto laikraščio „Bernardinai“ vyriausiasis redaktorius Andrius Navickas bei žinių agentūros ELTA politikos redaktorius Virgis Valentinavičius.