berlyno siena

Lapkričio 9-ąją pasaulis mini Berlyno sienos griūties metines. Prieš trisdešimt metų įvykusi Šaltojo karo simbolio griūtis tapo naujo etapo pradžia. Politikas, diplomatas Antanas Valionis papasakojo, kokie procesai lėmė Berlyno sienos griūtį ir kodėl nei politikams, nei visuomenei nevalia pamiršti įvykio, pakeitusio šių dienų Europą. Antano Valionio įžvalgas pamatykite vaizdo siužete.

Pirmą kartą per daugiau nei ketverius metus Angela Merkel lankosi Vengrijoje, kurios lyderis garsėja griežtu euroskeptiškumu. Nesutarimus su premjeru Viktoru Orbanu bent trumpam pamiršti privertė istorinis įvykis – vadinamojo paneuropinio pIkniko, atvedusio prie Berlyno sienos griūties, trisdešimtmetis. Ta – istoriniai, lygiai prieš 30 metų Vengrijoje, pasienyje su Austrija esančiame Šoprono mieste įamžinti kadrai.

Rytų Vokietijos pareigūnas, kuris 1989 metais netyčia paskelbė apie Berlyno sienos griuvimą, šį sekmadienį mirė, jam buvo 86 metai, pranešė žiniasklaida. Buvęs Rytų Vokietiją valdžiusios Komunistų partijos Politinio biuro centrinio komiteto atstovas Guenteris Schabowskis mirė vėl suvienytoje sostinėje, naujienų agentūrai DPA sakė jo našlė. G. Schabowskis mirė vos kelios dienos prieš 26-ąsias džiaugsmingo sienos atidarymo metines.

Jebas Bushas vaikščiojo Lenkijos parlamento salėmis, gyrė Vokietijos ekonomikos suklestėjimą nuvertus Berlyno sieną. Dar jis aplankė Estiją, kadaise buvusią neišvaizdžią Sovietų Sąjungos respubliką, o dabar laisvosios rinkos šalį su augančia modernių technologijų ekonomika. Jis mėgino atgaivinti prisiminimus apie savo tėvą ir jo prezidentinį palikimą bei vengė prisiminti savo brolio palikimą tame pačiame poste.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį gyrė drąsius piliečius, kurie prieš 25 metus taikiai nuvertė Berlyno sieną, ir pavadino tą įsimintiną dieną įrodymu, kad „svajonės gali virsti tikrove“. A.Merkel, kuri augo komunistinėje Rytų Vokietijoje, kalbėjo prie memorialo 138-iems žmonėms, kurie vien Berlyne žuvo bandydami pabėgti iš tos anuometinės sovietų blokui priklausiusios valstybės.

  Vokietija sekmadienį mini 25-ąsias Berlyno sienos griuvimo metines.   1989 metų lapkričio 9-ąją įvyko Rytų Vokietijos gyventojų kovos su komunistiniu režimu už savo laisvę kulminacija. Oficialių iškilmių pradžią 10 val. (11 val. Lietuvos laiku) paskelbė trimito garsai, turintys priminti biblinius trimitus, sugriovusius Jerichono sienas.

Prieš 25 metus (1989-aisiais) pasaulis buvo visiškai kitoks. Internetas žengė savo pirmuosius žingsnius, buvo išsiųstos pirmosios trumposios žinutės, griuvo geležinė uždanga.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt   Pirmąkart slavų valstybė visiškai savanoriškai apgynė teisę į laisvę, sako Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis kalbėdamas apie nesenus įvykius Ukrainoje, kuriuos vadina antros Berlyno sienos nugriovimu.

Lietuviai ir lenkai turėtų daugiau žiūrėti į naujausią abiejų šalių istoriją ir tiesiog rasti pozityvių bendrų siužetų, o ne mėginti suderinti savo požiūrį į Juzefą Pilsudskį ar Lucijaną Želigowskį, - mano Krokuvos Jogailos universiteto docentė, daktarė Katarzyna Korzeniewska-Wolek, kalbėdama portalo balsas.lt vaizdo konferencijoje. Pasak K. Korzeniewskos-Wolek, nenuostabu, kad abiejose šalyse tie patys įvykiai ar personažai ne tik skirtingai vertinami, bet ir nevienodai žinomi.

Turbūt ne vienam teko girdėti teiginį, kad jei leisim gėjams tuoktis, tai greitai prasidės ir santuokos su gyvūnais ar įvairiais daktais. Šiame saraše apžvelgsime keletą santuokų, kurios įvyko ir be gėjų pagalbos. Jose tik vienas iš jaunųjų pasakė „Sutinku“. 10. Karvė   Dauguma ankstesnių pavyzdžių yra juokingi, net jei jausmai ir yra tikri. Tuo tarpu ši istorija yra labiau tragiška, nei įdomi.

Berlynas – Vokietijos sostinė ir turbūt vienas įdomiausių miestų visoje šalyje. Jis yra patrauklus nepaprastai didele lankytinų vietų įvairove, istoriniais paminklais, memorialais ir muziejais, turtingu kultūriniu gyvenimu bei energingu gyvenimo stiliumi. Išskirtinis miesto bruožas – kontrastai tarp istorinių pastatų ir šiuolaikinės architektūros, tradicijų ir modernumo, tad aplankyti Berlyną yra tiesiog būtina! Nors lankytinų vietų čia be galo daug, kelionių tinklalapis Independenttraveler.

Suomijos Europos reikalų ministras Alexanderis Stubbas ketvirtadienį perspėjo dėl to, ką pats apibūdino kaip bandymą pastatyti „Berlyno sieną“, kuri atskirtų Šiaurės Europą nuo skolų slegiamos Pietų Europos, informuoja AFP. „Europa beveik 50 metų buvo padalinta į Vakarų ir Rytų, o šiandien beprasmiška ją dalinti į Šiaurės ir Pietų. Mes nenorime naujos Berlyno sienos“, – Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė A. Stubbas.

1962 metų rugpjūčio 17 dieną, lygiai prieš 50 metų, nužudytas Peteris Fechteris nebuvo pirmasis Rytų Vokietijos pilietis, kuris žuvo bandydamas kirsti sieną. Tačiau jis žuvo ne kur nors laukuose ar prie Baltijos jūros krantų. Paauglys buvo nužudytas keli žingsniai nuo posto „Charlie“ – pačiame perpus padalintos sostinės centre, stebint praeiviams ir fotografams. Peteris žuvo praėjus metams po sienos pastatymo ir 27 metai iki jos kritimo.

Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, kai kurie psichologinių sutrikimų turintys žmonės savo besąlygišką meilę dovanoja ne žmonėms, bet negyviems objektams, kaip antai Eifelio bokštui Paryžiuje ar Laivės Statulai Niujorke. Susipažinkite su 4 moterų neįprastomis meilės istorijomis.

Vokietijos sostinė šeštadienį mini 50-ąsias Berlyno sienos iškilimo metines. Iki pusės stiebo nuleistos valstybinės vėliavos primena vokiečiams apie tragišką šalies istorijos puslapį - prieš 50 metų buvo pastatyta Berlyno siena, kuri 28-erius metus skyrė Vakarų Berlyną nuo Rytų Vokietijos.

Berlynas šeštadienį paminės 50-ąsias Berlyno sienos iškilimo metines. Per jas vyks atminimo pamaldos ir tylos minute bus pagerbti žmonės, kurie žuvo, mėgindami per ją pabėgti į Vakarus. Užsienio žiniasklaida praneša, kad ceremonijoje dalyvaus daug aukšto rango Europos politikų. Berlyno siena (vok. Berliner Mauer) buvo pastatyta 1961 m. rugpjūčio 13 d. Ji atskyrė tris sąjungininkų kariuomenių kontroliuojamus Berlyno sektorius nuo Rytų Vokietijos ir tapo Šaltojo karo akcentu.

Dalis Berlyno sienos, praėjus pusei amžiaus nuo tada, kai ji buvo pastatyta, ir dviem dešimtmečiams po nugriovimo, vėl iškilo. Berlyno meras Klausas Wowereitas sako dažnai girdėjęs skundų, kad nevertėjo sugriauti visos sienos, dalijusios Berlyną, o kartu ir Vokietiją, į Rytų ir Vakarų. „Tai suprantama žiūrint iš šiandienos pozicijų. Turistams būtų geriau, jei daugiau sienos būtų išsaugota, – sakė jis „Reuters“. – Bet tuo metu mes buvome tokie laimingi matydami, kaip siena griūva.

Kas penktas R. Vokietijos gyventojas išreiškė šiokį tokį pritarimą komunistinio režimo sprendimui statyti Berlyno sieną. 27 proc. respondentų pasmerkė sprendimą 1961 metų rugpjūčio 13 dieną uždaryti sieną į Vakarus, po kurio rytų vokiečiai iš esmės tapo kaliniais savo pačių šalyje, rodo žurnalo „Supper Illu“ apklausa. Paklausti apie Berlyno sienos statybas, jie sutiko su teiginiu: „Aš negaliu to suprasti. Siena vokiečiams atnešė begalinę kančią.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune balandžio 15 d. ketvirtadienį, 17 val. bus atidaryta paroda, skirta pernai suėjusiam Berlyno sienos sugriovimo 20-mečiui paminėti. Enzo Fornaro kuruojamoje parodoje „Siena“ („The Wall“) dalyvauja 85 dailininkai iš Italijos. Specialiai šiam projektui sukurti darbai pirmą kartą eksponuoti praėjusiais metais Toskanoje, o šįmet atkeliavo į Lietuvą.

Anthony O‘Hearas yra žurnalo „Filosofija“, kurį leidžia Didžiosios Britanijos Karališkasis filosofijos institutas, redaktorius ir Bekingemo universiteto filosofijos profesorius. Jis neseniai dalyvavo Prahoje rengtoje konferencijoje, kurioje buvo svarstyti filosofiniai klausimai. „Laisvosios Europos radijas“ (LER) nepraleido progos jo paklausinėti apie tai, kokią įtaką filosofijai ir politinei filosofijai turėjo 1989 metais Rytų Europoje vykusios revoliucijos.