Kas penktas R. Vokietijos gyventojas išreiškė šiokį tokį pritarimą komunistinio režimo sprendimui statyti Berlyno sieną. 27 proc. respondentų pasmerkė sprendimą 1961 metų rugpjūčio 13 dieną uždaryti sieną į Vakarus, po kurio rytų vokiečiai iš esmės tapo kaliniais savo pačių šalyje, rodo žurnalo „Supper Illu“ apklausa.
Paklausti apie Berlyno sienos statybas, jie sutiko su teiginiu: „Aš negaliu to suprasti. Siena vokiečiams atnešė begalinę kančią. Jokia valstybė neturi teisės įkalinti savo piliečių“.
Tačiau 20 proc. pritarė teiginiui: „Galiu tai suprasti. VDR (Vokietijos Demokratinė Respublika) kaip suvereni valstybė turėjo teisę saugoti savo sienas.“
Komunistų valdžia nusprendė pastatyti Berlyno sieną, siekdama sustabdyti masinį žmonių vykimą į Vakarus. Tačiau ji sieną vadino „Antifašistinės apsaugos siena“ ir tvirtino, kad ji iškilo siekiant apsisaugoti nuo Vakarų Vokietijos, kuri laikyta nacistinės Vokietijos įpėdine, invazijos.
Paklausti apie takoskyras tarp rytų ir vakarų vokiečių, praėjus beveik 22 metams po sienos griuvimo 83 proc. apklaustųjų teigė maną, kad vis dar egzistuoja šalį dalinanti „nematoma siena“.
Tik 15 proc. laikėsi nuomonės, kad skirtumai tarp gyvenusiųjų Vakaruose ir Rytuose jau įveikti, praneša naujienų agentūra AFP.
Liepos 4–6 dienomis vykusioje apklausoje dalyvavo 1 017 rytų vokiečių.
Rytų Vokietija pagal ekonominę gerovę vis dar smarkiai atsilieka nuo Vakarų Vokietijos, o 11 proc. siekiantis nedarbas yra beveik du kartus didesnis.
Dauguma rytiečių smerkė vakariečių „aroganciją“ kai 1990 metais šalis buvo suvienyta ir nebeliko teigiamų komunistinės valstybės bruožų, tokių kaip lyčių lygybė darbe ar geresnis vaikų priežiūros tinklas.
Kitą savaitę Vokietija minės 50 Berlyno sienos pastatymo metines ir pagerbs daugiau kaip 600 žmonių, kurie, kaip manoma, žuvo bandydami pasprukti iš Rytų Vokietijos per 28 metus, kai siena stovėjo.
