Ta – istoriniai, lygiai prieš 30 metų Vengrijoje, pasienyje su Austrija esančiame Šoprono mieste įamžinti kadrai. Priimta manyti, kad čia vykęs vadinamasis paneuropietiškas piknikas buvo paskata Berlyno sienos griūčiai. 1989-ųjų vasarą Vengrijos pabėglių stovyklose glaudėsi šimtai gyventojų iš komunistinės Rytų Vokietijos. Atvykę į Vengriją kaip turistai, jie atsisakė grįžti namo. Vengrija jų prievarta į Rytų Vokietiją nusprendė nesiųsti ir būtent rugpjūčio 19-ąją leido 700 pabėgėlių kirsti sieną ir patekti į Vakarus. Šia istorine proga Vokietijos kanclerė lankosi Vengrijoje ir dėkojai jai už tai, kad ši padėjo įvykti, kanclerės žodžiais tariant, Vokietijos susivienijimo stebuklui.
„Šimtai rytų vokiečių atvyko į Šoproną ir paliko viską namuose, kad galėtų kirsti sieną į laisvę. Šis piknikas tapo didžiausiu masiniu perėjimu nuo Berlyno sienos iškilimo 1961-aisiais. Tai tapo pasauliniu įvykiu. Vengrų pareigūnai nepaleido nė vieno šūvio. Jie leido rytų vokiečiams eiti“, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Po to, kai Vengrija 1989-ųjų rugsėjo 11-ąją oficialiai atvėrė sieną, į Austriją pabėgo apie 50 tūkstančių žmonių iš Rytų Vokietijos, o po dviejų mėnesių griuvo ir pati Berlyno siena.
Šis A. Merkel vizitas į Vengriją – pirmas per daugiau nei ketverius metu. Ji čia lankytis vengė po politinių nesutarimų su šalies premjeru Viktoru Orbanu. Visgi kanclerę Vengrijoje pasveikinęs V. Orbanas negaili jai liaupsių.
„Noriu išreikšti savo susižavėjimą jumis. Daugybę metų dirbote ne tik vardan savo šalies Vokietijos, bet dėl visos Europos, Europos šalių bendradarbiavimo ir vienybės. Lai jūsų tęsiamus darbus lydi sėkmė, Vokietijos ir visos Europos žmonių pritarimas“, – pasakojo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Pastaraisiais metais santykiai tarp Berlyno ir Budapešto atšalo dėl V. Orbano griežto antiimigracinio ir autoritariško politikos kurso.
