berliner zeitung

Lenkijos užsienio reikalų ministras antradienį apkaltino Vokietiją, jog ši Rusijos interesus laikanti svarbesniais negu pastangas užtikrinti Rytų Europos saugumą, ir pažymėjo, kad Berlynas nesistengė rodyti solidarumo su savo kaimynėmis. Aštriai atsakydamas į kaltinimus, kad Varšuva nesutinka prisiimti didesnės naštos sprendžiant Europos pabėgėlių krizę, diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis išreiškė abejonių dėl Vokietijos požiūrio Rytų Europos šalių atžvilgiu.

Praėjo tik dvi savaitės po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel pelnė pagyrimų nuo Vašingtono iki Velingtono dėl drąsaus sprendimo atverti savo šalies duris pabėgėliams, pasitraukusiems iš Siriją krečiančio žiauraus pilietinio karo. Lygiai taip pat netikėtai Berlynas paskelbė apie staigų savo politikos posūkį, sekmadienį pareiškęs, kad atkuria sienos kontrolės procedūras ir vėl taikys prieglobsčio suteikimo tvarką, kuri sirams faktiškai nebegaliojo.

Atsakydama į kovo mėnesį Vinendeno mokykloje vykusias žudynes, Vokietijos vyriausybė planuoja šalyje uždrausti dažasvydį, kurį politikai apibūdina kaip žudynes išaukštinantį ir žudyti mokantį žaidimą, skelbia „Spiegel Online“. Priminsime, kad kovo mėnesį nepilnametis Timas K. nušovė 15 žmonių, o vėliau nusižudė ir pats. Dabar „Berliner Zeitung“ rašo, kad Vokietijos vyriausybė nori sugriežtinti naudojimąsi ginklais ir gali uždrausti dažasvydžio žaidimą.

Vokietė Barbara E. iš darbo buvo atleista, nes esą pavogė 1,3 euro. Tačiau dabar penkiasdešimtmetė buvusi prekybos centro kasininkė spaudos dėka tapo nacionaline didvyre. Su ja solidarumą reiškia net kai kurie aukšto rango politikai. Trijų vaikų motina iš darbo prekybos centre „Kaiser“ buvo atleista, nes esą pasisavino už priduotus butelius gautas monetas, kurių vertė neviršijo 1,3 euro.

Daugelis Vokietijos gyventojų nusivylę šalies suvienijimo rezultatais. Tik 46 proc. buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos gyventojų teigia, kad per 20 metų jų gyvenimas pagerėjo, praneša „Berliner Zeitung“. Tokius rezultatus rodo Vokietijos visuomenės nuomonės turimo instituto atlikta apklausa, skirta 20-osiosm Vokietijos suvienijimo metinėms.   Kas trečias Rytų Vokietijos gyventojas teigia, kad dabar gyvena sunkiau nei iki 1989 metų.

Veikiausiai ir apie sąvokas „giesmė“... Ukrainos holodomoro 75-erių metų paminėjimui skirtame vokiečių dienraščio „Berliner Zeitung“ straipsnyje „Kaip Dmitrijus Medvedevas parenka žodžius“ (11 18) cituojamas Rusijos prezidentas, pareiškęs, jog Maskva nesutinka su tuo,  kad Ukraina vadina holodomorą ukrainiečių genocidu. Pasak pono D. Medvedevo, milijonai žmonių žuvo ir Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje.

Du studentai iš Kelno sukūrė internete Vokietijos viešųjų tualetų naršyklę. Ja gali naudotis visi, kuriuos prispiria gamtiniai reikalai. 18 metų Kristofas Bekmanas  ir Kristianas Rohovskis  paleido portalą „www.lootogo.de“, į kurį įtraukta jau apie tūkstantį visos šalies tualetų. Naršykle besinaudojantys vartotojai turi nurodyti, kur jie yra, pavyzdžiui, „Berlynas, Aleksandro aikštė“, ir žemėlapyje sužimba švieselės, rodančios tualetų vietas.

Prieš 25 metus rinkoje pasirodė pirmasis mobilusis telefonas. Nuo to laiko neatpažįstamai pasikeitė ir jis pats, ir pasaulis. Neseniai D. Britanijoje surengtoje visuomenės apklausoje, kuria buvo siekiama išsiaiškinti blogiausius visų laikų išradimus, mobilusis telefonas užėmė antrąją vietą – jis sekė iškart po ginklo, pralenkęs atominę energiją, rašo Vokietijos dienraštis „Berliner Zeitung“. Galbūt konservatyvieji britai pernelyg nusistatę prieš mobilųjį telefoną, kita vertus, žmonių, kuriuos ...

Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy šventinės atostogos Egipte su jo naująja drauge manekene Carla Bruni sulaukė kandžios Prancūzijos opozicijos bei daugumos Europos dienraščių kritikos, rašo „Hindu Times“.Porelė, lydima draugų ir artimųjų, atostogų į Egiptą atvyko šios savaitės pradžioje. N. Sarkozy su C. Bruni skrido su privačiu lėktuvu, priklausančiu Prancūzijos prezidento bičiuliui, stambiam Prancūzijos verslininkui  Vincentui Bolloreui.

Net ir apimtas pykčio Turkijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Yasaras Büyükanitas lieka tikras karininkas. Savo požiūriu į Turkiją JAV pati sau iššovė į koją, pareiškė jis. Turkų generolo teigimu, jei niekas nepasikeis, dvišaliai Turkijos ir JAV santykiai gali būti nebepataisomai sugadinti, rašo Vokietijos dienraštis „Berliner Zeitung“. Tokį pareiškimą išprovokavo JAV Kongrese demokratų „stumiama“ rezoliucija, kurioje armėnų persekiojimas Osmanų imperijos laikais vadinamas genocidu.

Po areštų Zauerlande imta garsiai kalbėti apie ypatingą į islamą atsivertusių vokiečių radikalumą, teigia Vokietijos dienraštis „Berliner Zeitung“. Du iš užvakar suimtų trijų įtariamųjų teroristų yra į islamą perėję vokiečiai. Pasak dienraščio, į kitą tikėjimą perėjusius Vokietijos gyventojus akylai stebi šalies teisėsaugos tarnybos. Terorizmo ekspertas Rolfas Tophovenas mano, kad islamą priėmę žmonės paprastai yra linkę į religinį fanatizmą ir todėl kelia padidintą potencialų pavojų.

Šiais laikais plagijuojama ne tik ruošiant namų darbus, bet ir rašant daktaro disertacijas. Tačiau nauja Veimare kuriama programa turėtų susekti tekstų vagis, viliasi Vokietijos dienraštis „Berliner Zeitung“. Pažymėti, nukopijuoti, įterpti. Parsisiųsti iš interneto tinkamą tekstą ir įsikelti jį į savo dokumentą, apsimetus, kad tai tavo rašto darbas, daug kam atrodo patrauklu. Vieno Leipcigo universitete atlikto tyrimo išvadose sakoma, kad 23 proc.

Kariniai biudžetai visame pasaulyje pasiekė 1988 metų lygį – beveik pusę šios sumos sudaro JAV karinės išlaidos, teigia Vokietijos dienraštis „Berliner Zeitung“. Praėjus 15 metų po to, kai baigėsi Rytų ir Vakarų konfrontacija, karinių biudžetų apimtys visame pasaulyje 2006 metais pasiekė šaltojo karo laikų lygį. Užvakar Stokholmo tarptautinio taikos problemų tyrimų instituto (SIPRI) paskelbtoje 2007 metų ataskaitoje konstatuojama, kad kariniai biužetai 2006 m. išaugo dar 3,5 proc.

Per pasaulį ritasi protestuotojų minių bangos, radikalesnieji islamistai imasi smurto. Viešai musulmonų atsiprašinėja Vakarų pasaulio vyriausybių - Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos ir kitų - atstovai, tiesa, pažymėdami ištikimybę žodžio laisvės principui ir smerkdami smurto apraiškas. Didelė sumaištis yra apėmusi ir vakarietišką žiniasklaidą, vėlei svarstančią žodžio laisvės esmę.

Aukštas NATO pareigūnas pareiškė, kad pasirengti operacijai Irake prireiks laiko, netgi jei aljanso lyderiai išreikštų pritarimą pradėti operaciją birželį. Nuramindamas Berlyną dėl karinės operacijos Irake, NATO Karinio komiteto pirmininkas generolas Haraldas Kujatas Vokietijos laikraščiui "Berliner Zeitung" teigė, jog Berlynui nereiks deleguoti savo karininkų į vadavietes šioje neramumų kamuojamoje šalyje. Vokietija anksčiau atmetė galimybę, kad jos taikdariai būtų siunčiami į regioną.