Po areštų Zauerlande imta garsiai kalbėti apie ypatingą į islamą atsivertusių vokiečių radikalumą, teigia Vokietijos dienraštis „Berliner Zeitung“.
Du iš užvakar suimtų trijų įtariamųjų teroristų yra į islamą perėję vokiečiai. Pasak dienraščio, į kitą tikėjimą perėjusius Vokietijos gyventojus akylai stebi šalies teisėsaugos tarnybos. Terorizmo ekspertas Rolfas Tophovenas mano, kad islamą priėmę žmonės paprastai yra linkę į religinį fanatizmą ir todėl kelia padidintą potencialų pavojų. Federalinė vidaus reikalų ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais visame pasaulyje stebima, kaip „naujieji musulmonai“ aktyviai įsijungia į islamo teroristų veiklą, teigia dienraštis.
Ką besakytume apie terorizmo ekspertų nuomonę, neįmanoma užginčyti fakto, kad pastaruoju metu susidūrėme su daugeliu pavyzdžių, liudijančių, kad į islamą perėję žmonės demonstruoja religinį fanatizmą ir pasirengimą griebtis prievartos, teigia dienraštis. Belgė Muriel Degauque, 2005 m. lapkritį tapusi teroriste mirtininke, visai neseniai prieš tai buvo priėmusi islamą. Naujausiais Federalinės kriminalinės policijos valdybos duomenimis islamistų stovyklose Pakistane buvo apmokyta daugiau nei dešimt vokiečių, kai kurie iš jų – atsivertėliai musulmonai.
Tačiau Soesto instituto Islamo archyvo vadovas Salimas Abdullah, pripažintas su konvertitais susijusių problemų specialistas, kategoriškai neigia, kad islamo priėmimas kaip nors siejasi su padidintu pasirengimu imtis prievartos.
Instituto, kuris kasmet rengia ataskaitą apie musulmonų padėtį Vokietijoje, atliekami tyrimai liudija, kad „naujieji musulmonai“ yra linkę laikytis visų kanonų. Esą jie ypač brangina savo naująją religiją, rašo „Berliner Zeitung“. „Atsivertėlių sindromas“ sutinkamas visame pasaulyje, kiekvienoje konfesijoje. Žinoma, negalima atmesti, kad tokie žmonės patenka fundamentalistų įtakon ir nukrypsta nuo tiesaus kelio, teigia Abdullah. Tačiau tvirtinimas, esą dauguma konvertitų yra linkę į ekstremizmą ir todėl yra potencialūs teroristai – tik prietaras, kurį, pasak jo, praeityje populiarino vokiečių politikai.
Salimas Abdullah tvirtina, kad per praėjusius metus į islamą atsivertusių vokiečių skaičius pastebimai išaugo. Jei 2005 m. į islamą perėjo apie tūkstantis vokiečių, tai 2006 m. jų buvo jau beveik 4 tūkstančiai.
Dabar, Islamo archyvo duomenimis, iš 3,3 mln. Vokietijos musulmonų 18 tūkstančių yra etniniai vokiečiai, teigia dienraštis. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, jų yra 15 tūkstančių, tačiau ministerija pastebi, kad islamą priėmusios moterys paprastai savo vaikams skiepija naująjį tikėjimą, todėl etninių vokiečių – musulmonų skaičius gali siekti 40 tūkstančių.
Dienraščio teigimu tikrąjį jų skaičių nustatyti sunku, nes musulmonai nemoka bažnyčios mokesčio ir neprivalo priklausyti kokiai nors bendruomenei. Tačiau bet kuriuo atveju musulmonams iš Vakarų šalių, norintiems vykti į piligriminę kelionę Mekon, reikia gauti pažymą, patvirtinančią, kad jie yra priėmę islamą. Islamo archyvas registruoja civilinius aktus, ir musulmonų bendruomenės perduoda jam duomenis apie savo naujus narius.
Sustiprėjusį vokiečių atsivertimą į islamą Salimas Abdullah aiškina didėjančia islamofobija. „Kiekvieną kartą, kai islamui metami rimti įtarimai, daugelis solidarizuojasi su šia religija“, - sako jis. Praėjusių metų pabaigoje vienas Danijos laikraštis paskelbė pranašo Mahometo karikatūras, sukėlusias protestus islamo šalyse. Vakaruose daugelis priekaištavo musulmonams dėl per mažos tolerancijos, rašo „Berliner Zeitung“.
Tačiau „solidarumo efektas“ stebimas jau nuo 2001 m. rugsėjo 11-osios, tvirtina Salimas Abdullah. Iki to laiko musulmonais kasmet tapdavo nuo 250 iki 300 vokiečių. Dažniausiai tai būdavo už musulmonų ištekėjusios moterys. Tačiau po rugsėjo 11-osios atsirado „nauja tendencija“. Jau iškart po teroro aktų Niujorke, kai išryškėjo tendencija vaizduoti musulmonus kaip Vakarų pasaulio priešus, per Europą ir JAV nusirito atsivertimo į islamą banga. Tuomet pasikeitė ir islamo priėmimo motyvai. Tiesa, tarp konvertitų vis dar daugiau moterų, nei vyrų (pernai – 60 proc.), tačiau dabar jos keičia tikėjimą ne dėl to, kad tuokiasi su musulmonais, o iš įsitikinimo.
Tai, kad atsivertusius į islamą žmones stebi Vokietijos Konstitucijos apsaugos žinyba, jau seniai nebe paslaptis, tvirtina „Berliner Zeitung“. Dešimtys tokių žmonių vyksta į Saudo Arabiją, kur mokosi religinėse mokyklose, o po to grįžta į tėvynę persiėmę antivakarietiškomis nuotaikomis, 2006 m. pasakojo vienas šios specialiosios tarnybos darbuotojas.
Tačiau užvakar Vokietijos vidaus reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame ragina neįtarinėti terorizmu visų į islamą atsivertusių vokiečių. Ministro atstovas spaudai pareiškė, kad tik maža dalis visų konvertitų palaiko islamistišką Korano interpretaciją ir aktyviai dalyvauja siekiant islamistų tikslų, rašo „Berliner Zeitung“.
