baltijos šalys

Šalių ekonominės konvergencijos problema yra ypatingai aktuali toms šalims, kurios šiuo metu dar pastebimai atsilieka pagal ekonominį efektyvumą ir gyvenimo lygį. Visiškai suprantama, kad daugelis besivystančių šalių ekonominį augimą ir artėjimą prie išsivysčiusių šalių formuluoja kaip vieną svarbiausių politinių tikslų.

Vilniuje viešintis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė tikįs, kad oro policijos misiją Baltijos valstybėse bus ilgalaikė, o sprendimą dėl misijos įgyvendinimo pavyks priimti gegužę Čikagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. „Tikiuosi, kad tai bus išmaniosios gynybos dalis, kurią svarstysime Čikagoje, ir manau, kad ši misija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus ilgalaikė.

Produktų kainų statistiką renkantis tinklalapis produktukainos.lt neseniai paskelbė trijų Baltijos šalių sostinių svarbiausių maisto produktų krepšelio vidutines kainas. Surinkti duomenys rodo, kad už devynis būtiniausius maisto krepšelio produktus (pieną, sviestą, sūrį, kiaulienos nugarinę, kiaušinius, cukrų, daržoves ir aliejų) mažiausiai vis dar moka lietuviai. Antri yra latviai, o štai estams toks produktų krepšelis atsieina brangiausiai.

Sausio 16 d.  švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė dalyvauja Rygoje vykstančiame Baltijos šalių ministerijų aukšto lygio atstovų susitikime regioninių mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtros ir inovacijų klausimais, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Viceministrė pristatys Lietuvos mokslo, studijų  ir technologijų slėnius, planuojamą jų plėtrą per artimiausius trejus metus, kitus mūsų šalies mokslinių tyrimų centrus, duomenų bazes.

NATO generalinis sekretorius sako remiantis Lietuvos siekį, kad aljanso sąjungininkės patruliuotų Baltijos šalių oro erdvėje ir po 2014-ųjų, kai baigsis dabartinė oro policijos misija. Lietuvos krašto apsaugos ministrė neseniai kalbėjo, kad dėl misijos pratęsimo aljanse kilo „kabliukų“, bet prieš kitos savaitės apsilankymą Vilniuje – duodamas išskirtinį interviu Lietuvos televizijai – Andersas Foghas Rasmussenas teigė nematąs kliūčių, kad misija būtų pratęsta.

Keturis mėnesius Baltijos šalių oro erdvę saugojusius Danijos karius pakeitė vokiečiai, kurie patruliuos su šešiais vienviečiais naikintuvais. Trečiadienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose surengta NATO oro policijos misijoje dalyvaujančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Joje dalyvavo Lietuvos, Vokietijos, Danijos, Estijos, Latvijos kariuomenių, Šiaulių miesto ir rajono atstovai.

Dvejų metų, kurie astrologų vadinami savo savybėmis visiškai priešingų simbolinių būtybių – Triušio ir Drakono – vardais, sandūroje rusakalbėje spaudoje pagausėjo svarstymų apie Baltijos šalių vietą regione ir ateitį. Įdomu tai, kad iš pirmo žvilgsnio objektyvių straipsnių autoriams tarsi priimtinas ugnimi alsuojančio Drakono vaidmuo, o trims Baltijos valstybėms – vargšo, iš baimės tirtančio Triušio, kuris netrukus bus suvalgytas.

Rusija sunerimusi dėl rusakalbių teisių pažeidinėjimo Latvijoje ir Estijoje, ypač – atsisakymo suteikti jiems pilietybę. Tai sakoma ataskaitoje, kurią trečiadienį pateikė Konstantinas Dolgovas, Užsienio reikalų ministerijoje atsakingas už žmogaus teises.

Technologijų prekinis ženklas „Apple“ per 2011-uosius metus dar labiau sustiprino savo pozicijas Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Oficialus „Apple“ distributorius Baltijos šalyse „AVAD Baltic“ praneša, kad per pirmuosius šių metų 11 mėnesių apyvarta pasiekė 100 mln. Lt.. Tai beveik dukart daugiau nei per visus praėjusius metus, kai apyvarta siekė 54,4 mln. O lyginant su 2009-aisiais, kai pardavimai buvo 27,9 mln litų, augimas net 258 procentai.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis penktadienį Taline vyksiančioje 17-ojoje Baltijos Taryboje kartu su Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrais Urmu Paetu ir Edgaru Rinkevičiumi apžvelgs šių metų Baltijos šalių bendradarbiavimo rezultatus, paskelbs Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Ministrų Tarybai 2012 metais prioritetus. Ministrai taip pat atsakys į Baltijos Asamblėjos parlamentarų klausimus.

Šią savaitę su darbiniu vizitu Lietuvoje lankėsi Estijos Prezidentas Toomas Hendrik Ilvesas. Vilniuje jis susitiko su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite ir Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi. T. H. Ilvesas užtikrino Lietuvos vadovus, kad Estija laikysis savo ankstesnių įsipareigojimų ir prisidės prie Visagino atominės elektrinės statybos .„Mes laikomės savo žodžio“, – ne kartą pabrėžė Prezidentas.

Per pirmus devynis šių metų mėnesius visose trijose Baltijos šalyse tarp nuomonės lyderių ryškiausi buvo bankų atstovai. Lietuvos žiniasklaidos kanaluose po banko atstovų dažniau buvo cituojami draudikai, o Latvijoje ir Estijoje – telekomunikacijų atstovai.

Baltijos šalių spaudoje, interneto portaluose, radijuje ir televizijoje per tris šių metų ketvirčius buvo užfiksuotas 17 581 didžiųjų prekybos tinklų paminėjimas. Pastebėta,  kad Latvijos žiniasklaidoje prekybos tinklai vaizduoti pozityviausiai, o nepalankiausią prekybos tinklų įvaizdį kūrė Lietuvos žiniasklaida – čia neigiamų pranešimų dalis buvo didžiausia. Lietuvoje procentaliai didžiausia nepalankių pranešimų dalis teko prekybos tinklui „Norfa“ (23 proc.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas patikino, jog „NordBalt“ projektas, sujungsiantis Švedijos ir Baltijos šalių elektros perdavimo sistemas, plėtojamas pagal planą ir turėtų būti užbaigtas numatytu laiku - 2015 metais.

Užsienio investuotojams Lietuva įdomi, tačiau norint sulaukti realių sandorių, reikalingi konkretūs dirgikliai ir dėmesys kaimyninių regionų investuotojų bendruomenei.

Lietuvos ambasada Vokietijoje kartu su Latvijos ir Estijos ambasadomis Berlyne paminėjo Baltijos šalių ir Vokietijos diplomatinių santykių atkūrimo 20-metį. Renginyje dalyvavęs Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis pasidalino prisiminimais apie dvidešimties metų senumo įvykius. Diskusijoje apie Baltijos šalių ir Vokietijos bendradarbiavimą jis pabrėžė buvusio Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio nuopelnus.

Būtina bendromis pastangomis siekti didesnio Šiaurės ministrų tarybos biurų veiklos efektyvumo Baltijos šalyse, susitikime su Norvegijos parlamento vicepirmininku, Šiaurės tarybos nariu Peru Kristianu Fosu (Per–Kristian Foss) sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Nepaisant sumaišties pasaulinėse finansų rinkose, apie plėtrą įsigyjant kitas įmones ar verslo dalį ateinančiais metais svarsto net 1,5 karto daugiau Baltijos šalių įmonių nei tų, kurios norėtų parsiduoti. Trijose Baltijos šalyse gauti panašūs duomenys sudaro prielaidas tikėtis įmonių įsigijimo sandorių skaičiaus augimo ir Lietuvoje.

Tik šiais metais Baltijos šalis pasiekusios „Apple“ planšetės randa savo pirkėją. Per paskutinį ketvirtį oficialus „Apple“ platintojas Baltijos šalyse „AVAD Baltic“ iš viso pardavė 4802 „iPad“ planšetes. Lietuvoje - 1748 vnt., Latvijoje - 1172 vnt. ir Estijoje - 1882 vnt. Verta pažymėti, kad visą ketvirtį trūko paklausiausių 3G modelių, tad šis skaičius būtų buvęs gerokai didesnis. Iš viso per pirmuosius šių metų 9 mėnesius Baltijos šalyse parduota 12 500 „iPad“ planšečių.

Per praėjusį metų ketvirtį oficialus „Apple" platintojas Baltijos šalyse „AVAD Baltic" pranešė iš viso pardavęs 4802 „iPad" planšetinius kompiuiterius:  Lietuvoje – 1748, Latvijoje – 1172 ir Estijoje – 1882 vnt. Pasak „AVAD Baltic" atstovų, verta pažymėti, kad visą ketvirtį trūko paklausiausių 3G modelių, tad šis skaičius būtų buvęs gerokai didesnis. Iš viso per pirmuosius šių metų 9 mėnesius Baltijos šalyse parduota 12 500 „iPad" planšečių.

Vilniaus akcijų biržos indeksas sumažėjo vienintelis tarp Baltijos biržų – 0,17 proc. iki 345,00 punkto, o bendra biržos apyvarta siekė 557 tūkst. eurų. Akyviausiai buvo prekiauta „Sanitas“ bei LESTO bendrovių akcijomis.  Apyvartos atitinkamai siekė 143 tūkst. bei 83 tūkst. eurų. Daugiau jokios kitos bendrovės akcijų nebuvo perleista už daugiau kaip 50 tūkst. eurų. Sunkiai paaiškinami pirkėjų veiksmai užfiksuoti „Sanito“ akcijų prekyboje.

Kai kurie Rusijos komentatoriai negali pamiršti istorinių TSRS laikų ir karts nuo karto prabyla apie Baltijos šalių sugrąžinimą į Rusijos glėbį. Spausdiname vieną tokių. „Lietuvos, Latvijos ir Estijos integracija į Europą baigėsi nesėkme. Dvidešimties metų nepakako, bandant sujungti skirtingas tautas. Baltijos šalių gyventojai dairosi į šalis ir akivaizdu, kad žvilgsnis gali užkliūti tik už Rusijos“, – rašo smi2.ru.

Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ priežiūros taryba naujuoju generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku išrinko Martiną Gaussą. Naująsias pareigas M. Gaussas eis nuo lapkričio 1 dienos. „Nekantrauju tapti „airBaltic“ komandos dalimi. Oro bendrovė turi labai stiprų prekės ženklą, tai energinga ir inovatyvi kompanija. Mano užduotis bus sukurti aiškias valdymo ir veiklos struktūras, kurių dabar trūksta.

Lietuvos dviračių sportas palypėjo dar vienu laipteliu aukštyn. Tarptautinė informacinių technologijų kompanija DPA kartu su legendiniu Latvijos dviratininku Arvis Piziks, įkūrė pirmąją profesionalią Baltijos šalių  dviračių kroso komandą, teigiama pranešime spaudai. Šiai komandai  aukščiausio lygio varžybose, tokiuose kaip – „World Cup contest“, „Cyclo-cross Europe Championship„ bei „Cyclo-cross World Championships“ atstovaus Lietuvos bei Latvijos sportininkai.

Beveik 7 iš 10 Lietuvos gyventojų (65 proc.) teigia, kad pirktų ekologišką automobilį, kuris į aplinką išmeta mažiau anglies dioksido (CO2), jeigu būtų sudarytos palankios įsigijimo sąlygos arba automobilio kaina būtų tokia pati kaip ir aplinką labiau teršiančio. Lietuviai žino daugiausiai Apie pagrindinį ekologiško automobilio rodiklį – išmetamą CO2 kiekį – Lietuvos gyventojai žino daugiau negu Latvijos ir Estijos gyventojai, tačiau tik 3 proc.

Nerimas sukaustė kone pusę Lietuvos gyventojų – skelbiama šildymo sezono pradžia. Kad ir kiek politikai ir net prezidentė laužytų ietis dėl šildymo kainų jos vis stiebiasi į viršų, rašo „Lietuvos Rytas“. Lietuvoje šildymas kainuoja brangiausiai iš visų Baltijos šalių, be to, pastaraisiais metais jo kaina dar išaugo. Aiškėja, kad išlaidų už šildymą našta tampa kone didžiausia tose Europos šalyse, kur dauguma būstų miestuose šildomi centralizuotai.

Visą savaitę trukęs Atvirasis Baltijos pokerio čempionatas pritraukė daugybę garsių pokerio žaidėjų, kurie kovojo ne tik dėl vertingų organizatoriaus „Triobet“ įsteigtų prizų, bet ir dėl reitingo taškų, kurių lyderis laimėjo įspūdingą papildomą prizą, teigiama pranešime spaudai. Iki pat paskutiniojo, svarbiausio, Baltijos čempionato turnyro reitingo lyderių lentelės viršuje tvirtai laikėsi vienas geriausių Lietuvos pokerio žaidėjų Kristijonas „GreezhooLT“ Andrulis.

Vakar Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) 4x4 komitetui susumavus Lietuvos visureigių bekelės sporto čempionato etapų rezultatus paaiškėjo, kad pajėgiausi Baltijos šalyse bekelininkai – estai. Estijos lenktynininkai tapo Lietuvos čempionais net 3-jose iš 5-ių įskaitų, latviai ir lietuviai iškovojo po vieną čempionų titulą, teigiama pranešime spaudai.

Drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderės Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) 2011 m. rugsėjo mėnesį sudarė 41,6 mln. litų (12,1 mln. eurų) ir buvo 9,6% didesnė nei 2010 m. rugsėjo mėnesio apyvarta. 2011 m. sausio – rugsėjo mėnesiais „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) sudarė 301,9 mln. litų (87,4 mln. eurų), arba 11,3% daugiau, nei 2010 metais.

„Padėtis Baltijos šalyse jau stabilizavosi, bet ir šiandien dirbame taip, lyg prieš baisiausią scenarijų“, – trečiadienį Stokholme atidarydamas „Swedbank“ metinę ekonomikos konferenciją sakė banko prezidentas Michealas Wolfas. Pasak banko vadovo, tai scenarijus, pasikartojantis kas 25 metus. Jis nelaukiamas ir labai grubus – bendrojo vidaus produkto kritimas, aukštas nedarbo lygis, būsto kainų kritimas daugiau nei 30 proc., devalvacija Latvijoje ir Lietuvoje, Graikijos krizė.

Septyni iš dešimties - 70 proc. - Baltijos šalių gyventojų mano, kad verslas jų šalyje yra nesąžiningas. Pesimistiškiausiai verslą vertina Lietuvos gyventojai - 84 proc. jų mano, kad verslas mūsų šalyje yra nesąžiningas. Latvijoje taip vietinį verslą vertina 72 proc., o Estijoje - 53 proc. gyventojų. Tai rodo ryšių su visuomene agentūros Lietuvoje „Nova media“, Latvijoje „Baltic Communication Partners“ ir Estioje „Vare & Jaakkola“ užsakymu tyrimų bendrovės RAIT atliktas tyrimas.

Rusijos spaudai kaltinant Lietuvą tarnavimu JAV, o Lietuvoje netylant diskusijoms dėl to, ar šalies užsienio politika netapo pernelyg prorusiška ar probaltarusiška, viską komplikuoja vidinė politinė kova. Amerikos įtakoje? Baltijos šalys Europos Sąjungoje – „Trojos arklys“ iš JAV. Tokią nuomonę interviu metu vyriausiajam Newsbalt.ru redaktoriui išsakė garsus rusų istorikas, rašytojas ir publicistas Nikolajus Starikovas.

Baltijos šalys Europos Sąjungoje – „Trojos arklys“ iš JAV. Tokią nuomonę interviu metu vyriausiajam Newsbalt.ru redaktoriui išsakė garsus rusų istorikas, rašytojas ir publicistas Nikolajus Starikovas. Jis pasidalino savo vizijomis apie Rusijos ir JAV poziciją dėl Baltijos šalių ir Lenkijos. – Šiemet sukanka 20 metų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Apibūdinkite įtakos Rusijos, JAV ir Europoje laipsnį Baltijos šalyse per nepriklausomybės metus.

Rugpjūtį butai brango Vilniuje ir Taline, tuo tarpu būsto kainos Rygoje ir Varšuvoje smuktelėjo, parodė nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus Real Estate Advisors“ apskaičiuota šių metų rugpjūčio mėnesio butų kainų indekso reikšmė. Rugpjūčio mėnesį butų kainos Vilniuje, nors ir nedaug - 0,1 proc., - tačiau vis dėlto kilo. Gerokai daugiau butai brango Taline - 3,3 proc. Tuo tarpu Rygoje rugpjūtį, kaip ir liepos mėnesį, buvo stebimas 0,2 proc. smukimas.

Žurnalo „Rusija globalioje politikoje“ pagrindinis redaktorius Fiodoras Lukjanovas savo vizito Rygoje metu teigė, kad nemato realių Baltijos šalių galimybių efektyviai ginti savo interesus Europos Sąjungos struktūrose. Analitikas teigia, kad glaudesnė trijų Baltijos šalių pastangų koordinavimas galbūt ir yra naudingas, tačiau kokybiškai tai nieko nepakeis: „Mažos valstybės turi būti lanksčios.

Dujų paklausa Europoje per 10 metų išaugs 200 mlrd. kubinių metrų, antradienį Vyborge pareiškė dujų bendrovės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris per susitikimą su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Rusijos dujų kompanija planuoja šiais metais padidinti dujų tiekimą į užsienio šalis beveik 20 mlrd. kubinių metrų, praneša RBC. Pasak A. Milerio, per aštuonis šių metų mėnesius dujų paklausa išaugo 12,7 mlrd. kubinių metrų, arba 14,5 proc., palyginus su analogišku 2010 m. laikotarpiu.

Pagrindinė Baltijos šalių problema yra gyventojų skaičiaus mažėjimas, kurį lemia senkantis gimstamumas ir didėjanti emigracija, teigiama Estijos nacionalinės plėtros ataskaitos išvadose. Nuo 1990 m. iki 2010-ųjų bendras Baltijos šalių gyventojų skaičius smuko 1,5 mln. arba 15 proc., o tai didžiausias to laikotarpio sumažėjimas visoje Europoje. Be to, jaunų gyventojų skaičius ir toliau mažėja, ypač Latvijoje. „Europos gyventojų skaičius laipsniškai didės, tačiau Baltijos šalyse jis mažės.

Drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderė Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Aprangos“ grupė pasirašė franšizės sutartį su „Aldo“ grupe iš Kanados plėtoti avalynės parduotuvių tinklą „Aldo“ Baltijos šalyse. Per 5 artimiausius metus „Aprangos“ grupė planuoja atidaryti apie 15 „Aldo“ parduotuvių Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje.

Aktyvesnio bendradarbiavimo bei Šiaurės ir Baltijos šalių verslo integracijos perspektyvos aptartos Suomijos sostinėje vykusiame metiniame šių šalių užsienio reikalų ministrų susitikime. Taip susitikime buvo aptarti Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės procesai, padėtis Šiaurės Afrikos bei Vakarų Balkanų šalyse, daugiausiai dėmesio skiriant Serbijos ir Kosovo santykiams. Užsienio reikalų ministrai taip pat pažymėjo Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo dvidešimtmetį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu pasveikino antrajai penkerių metų kadencijai išrinktą Estijos Prezidentą Toomą Hendriką Ilvesą. „Sveikinu laimėjus prezidento rinkimus. Estija yra artima Lietuvos partnerė ir draugė. Mus vienija bendra istorinė patirtis, bendri interesai ir siekiai. Kartu iškovojusios laisvę, artimos lietuvių ir estų tautos aktyviai dirba kartu, kad Baltijos jūros regionas taptų vienu sparčiausiai augančiu Europoje.

Danijai padedant žengti pirmieji žingsniai į laisvą pasaulį Lietuvą atvedė į visateisę narystę Europos šeimoje, šiandien Lietuva, būdama Šiaurės ir Baltijos šalių regiono dalimi, yra saugesnė nei kada nors anksčiau, pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas susitikime su Danijos kronprincu.

Regiono plėtros galimybes, bendrus tikslus ir tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas aptars į Baltijos ir Šiaurės valstybių (Nordic Baltic Eight, NB8) susitikimą Helsinkyje, Suomijoje, susirinkę užsienio reikalų ministrai. Šiame rugpjūčio 29–30 dienomis vyksiančiame aštuoneto susitikime dalyvaus ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Savo naujojoje ataskaitoje „Fitch Ratings“ nagrinėja paraleles tarp Baltijos šalių patirties kelyje į ekonominį atsigavimą ir dabartinės situacijos euro zonos periferinėse šalyse.

Bendros švedų ir suomių įmonės „NCC Housing“ aukomis jau tapo kelerios lietuvių projektavimo ir statybos bendrovių, kurios kreipėsi į teismą mėgindamos išreikalauti atlyginti žalą. Nors Lietuvos teisėsaugininkai dar nepradėjo ikiteisminių tyrimų, „NCC Housing“ įmonė jau linksniuojama teismuose. Kompanijos veikla  susidomėjo estų bei latvių teisėsaugininkai. Tačiau sėkmingai atlikti tyrimą trukdo profesionali „NCC Housing“ sukurta turto perkėlimo į kitas įmones metodika.

Lietuvos ledų rinkoje prieš kelis mėnesius pasirodęs naujas žaidėjas kursto vis daugiau kalbų. Ar pasaulyje viena didžiausių ledų gamintojų kompanija „Univeler“ pajėgs užkariauti Baltijos šalių ledų rinkas? Pirkėjus jaukinsis nemokamais ledais Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje „Unilever“ kompanijos atstovai patvirtino, kad į Baltijos šalių rinką su ledų prekiniu ženklu „Algida“ žengia ilgam ir turi planų čia pirmauti. „Į rinką ateiname natūraliai.

Vilniuje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse ir vienas moderniausių Europoje optinių diskų „Blu-ray“ gamybos centrų. „Smagu dalyvauti tokioje šventėje, kai galima pasidžiaugti kartu pasiektais rezultatais. Džiugu, kad panaudojant Europos Sąjungos lėšas padedame tiems verslo lyderiams, kurie veržiasi į priekį, nebijo globalios konkurencijos ir investuoja į naujas technologijas.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė išsiuntė sveikinimą Latvijos Respublikos Seimo Pirmininkei Solvitai Abuoltinai, kuriame savo ir viso Seimo vardu sveikina Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 20-ies metų sukakties proga. „1991 metų rugpjūčio 21 dieną Latvijos Aukščiausioji Taryba paskelbė Latvijos Respublikos nepriklausomybės konstitucinį aktą, kuriuo galutinai atkurta Latvijos Respublikos nepriklausomybė.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė savo ir viso Seimo vardu Estijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 20-ies metų sukakties proga pasveikino Estijos parlamento Pirmininkę Enę Ergmą ir visus Estijos žmones. „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šiandien, kaip ir prieš dvidešimt metų, mes išliekame ištikimi bendroms vertybėms – demokratijos puoselėjimui, saugant ir stiprinant mūsų šalių nepriklausomybę.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų liepos mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Vilniuje butų kainos išliko nepakitusios, tuo trapu kitose Baltijos šalių sostinėse smuko: Taline - 1,4 proc., Rygoje – 0,2 proc. „Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad ryškiausi butų kainų pokyčiai, lyginant su 2010 metų liepa, fiksuojami Estijos sostinėje: Taline butų kainos per metus pakilo 15,8 proc. Rygoje metinis augimas siekia 4,6 proc.