Bendros švedų ir suomių įmonės „NCC Housing“ aukomis jau tapo kelerios lietuvių projektavimo ir statybos bendrovių, kurios kreipėsi į teismą mėgindamos išreikalauti atlyginti žalą.
Nors Lietuvos teisėsaugininkai dar nepradėjo ikiteisminių tyrimų, „NCC Housing“ įmonė jau linksniuojama teismuose. Kompanijos veikla susidomėjo estų bei latvių teisėsaugininkai. Tačiau sėkmingai atlikti tyrimą trukdo profesionali „NCC Housing“ sukurta turto perkėlimo į kitas įmones metodika.
Pirminiais duomenimis, Lietuvoje skandinavų atstovai galimai taiko visiems žinomą schemą : pasirašo sutartį su vykdytojais, tačiau su jais neskuba atsiskaityti. Prasidėjus teisminiams ginčams, skubiai įsteigiama internete „švari“ bendrovė, keičiami rekvizitai ir pavadinimai.
„Fenikso“ sindromas
Naujai atgimusi bendrovė tęsia savo veiklą palikdama buvusius partnerius „ ant ledo“, versdama bylinėtis su tuščiomis jau neveikiančiomis bendrovėmis. Teismui pateikiami duomenys, jog naujai įregistruota bendrovė nėra veiksni, yra niekuo dėta, pretenzijų jai negali būti.
Anot vienos nukentėjusios bendrovės vadovo, neaišku, kokiais verslo etikos standartais Baltijos šalyse vadovaujasi viena didžiausių skandinavijos bendrovių : „Įdomu, ar NCC galėtų taip pasielgti su savo partneriais Skandinavijoje? Žinoma, kyla nesutarimų, tas tenka susitikti teisme. Bet, retai tenka išgirsti, kad besibylinėjanti įmonė iškeltų turtą į kitas, naujai įkurtas įmones. O ypač tokio lygio bendrovėse“.
NCC į Lietuvą atėjo 2003 metais kaip viena didžiausių Skandinavijos statybos kompanijų – NCC ir veikė per įmonę UAB „NCC Plėtra“ – ši įmonė pirko ir vystė įvairius Nekilnojamojo turto projektus, dirbo su paslaugų tiekėjais ir architektais.
Keista reorganizacija
Tačiau po kelerių metu dėl nežinomų priežasčių UAB „NCC Plėtra“ pradėjo reorganizaciją, per kuria atleista didžioji dalis darbuotojų. Nuo 2009 metų ir iki 2010 metų vidurio „NCC Plėtra“ įmonėje tebedirbo keli asmenys – sekretorės, retai besisvečiuojantys mūsų šalyje užsienio piliečiai.
Po šių reformų , kai pradinės bendrovės aukomis tapo nemažai asmenų vykdytojų , su kuriais sudarytos sutartys, ėmė kilti įtampa. 2010 metų vasarį nekilnojamojo turto rinkoje pasirodė nauja įmonė, kurios pavadinimas – UAB „NCC Housing“.
O ankstesnė įmonė UAB „NCC Plėtra“ iš karto perkėlė visą savo turtą į naujai įsteigtą UAB „NCC Housing“. Dėl šios priežasties pagausėjo teisminių ginčų su įvairias paslaugas teikusiomis įmonėmis, reikalavusių, kad su jomis būtų atsiskaityta.
Tačiau pernai rugsėjį UAB “NCC Plėtra“ gudriai pakeitė pavadinimą ir adresą – Bendrovė NCC Plėtra virto UAB „Plėtra projects“ , pamiršo apie skolas ir įsipareigojimus vykdytojams.
Nuostoliai milžiniški
Pirminiais duomenimis, įmonė architektams ir projektuotojams yra skolinga daugiau nei 100 tūkstančių litų.
Kai nukentėję asmenys kreipėsi į teismą dėl neteisėtos UAB „NCC Housing“ veiklos, paaiškėjo, jog naujai įkurtą įmonė UAB „Linkmenų būstas“.
Supratusi, jog gali tekti atsiskaityti, nes pirminis turto perkėlimas nebuvo gerai įformintas iki galo, šių metų sausį UAB „NCC Housing“ dar kartą pardavė savo nekilnojamąjį turtą įmonei UAB „Linkmenų būstas“, o ši bendrovė vertybinius popierius perleido Švedijoje registruotai bendrovei Siab Investment.
Priedanga – kitos įmonės
Kaip priedangą planams įgyvendinti skandinavai įkūrė bendroves „Palangos smiltė“, „Aukstabalio būstas“, „Centro būstas“, „Pakrantės būstas“, kurios veikia su NCC gaire.
Dėl šios priežasties, anot nukentėjusių asmenų, laimėjusių teismo maratonus, jie negali išreikalauti žalos atlyginimo. Kiti vis dar bergždžiai bylinėjasi su beveik neturinčiomis turto įmonėmis gaišdamos teismuose laiką, mokėdami už tai nemažus pinigus.
Sostinės Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiasis komisaras Igoris Polikša teigė, jog gavus nukentėjusių asmenų pareiškimus, ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas. Anot jo, įmonė, atėjusi į Lietuvos rinką bei nuolat keisdama pavadinimus, pažeidžia mūsų šalies įstatymus.
Lietuvos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vitalijus Gailius įžvelgė NCC bendrovės veikloje „Fenikso sindromą“.
Anot jo, tai yra sukčiavimas, tačiau būtina išsiaiškinti, kokie santykiai siejo nukentėjusius asmenis su buvusiomis bendrovėmis. Komisaras patarė kreiptis į policiją, kuri privalės nustatyti, ar NCC veikloje yra nusikalstamos veikos požymių.
Estijos ir Latvijos projektuotajai architektai, nukentėję nuo NCC išdaigų jau buriasi į grupes ir ketina bendromis jėgomis kreiptis į Suomijos, kur bendrovė įregistruota, teisėsaugininkus.
Žurnalistai kreipėsi į centrines NCC būstines Švedijoje bei Suomijoje, tačiau kol kas ten kalbama, jog jie patys privalo viską išsiaiškinti ir atsakymų kol kas neteikia.
