baltijos jūra

Savaitgalį Baltijos jūroje po vandeniu buvo pažeisti du šviesolaidiniai kabeliai. Vienu jų duomenys tekėjo tarp Vokietijos ir Suomijos,  kitu – tarp Lietuvos ir Švedijos. Šiuos pažeidimus Vokietijos gynybos ministras vadina hibridine ataka ir sabotažu. Svarstydami galimus kaltininkus, kai kurie Lietuvos politikai žvelgia į Rusiją ir mini šios šalies karinį laivyną.

Danijos karinis jūrų laivynas trečiadienį pranešė, kad stebi vieną Kinijos krovininį laivą Baltijos jūroje, kelioms šalims pradėjus tyrimus dėl įtariamo dviejų pažeistų povandeninių telekomunikacijų kabelių sabotažo. „Danijos gynyba gali patvirtinti, kad esame vietovėje netoli Kinijos laivo „Yi Peng 3“, – rašoma kariuomenės elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP ir priduriama, kad kol kas daugiau komentarų šia tema neteiks.

Kinija trečiadienį pareiškė neturinti žinių apie galimą kinų laivo vaidmenį incidente, kurio metu Baltijos jūroje buvo apgadinti du ryšių kabeliai. Paklausta apie leidinio „Financial Times“ publikaciją, kurioje teigiama, kad tuo metu, kai įvyko minimas incidentas, su Kinijos vėliava plaukiojantis krovininis laivas „Yi Peng 3“ plaukė netoli šių povandeninių kabelių, Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, jog neturi žinių apie šią situaciją.

Švedija rimtai tiria galimą Kinijos laivo vaidmenį sugadinant du kabelius Baltijos jūroje, trečiadienį remdamasis šaltiniais skelbia portalas „Financial Times“ (FT). Remiantis laivybos stebėjimo svetainės „MarineTraffic“ duomenimis, kinų krovininis laivas „Yi Peng 3“, vykęs iš Rusijos į Egiptą, lapkričio 17–18 dienomis, plaukė netoliese kabelių, jungiančių Lietuvą ir Švediją bei Vokietiją ir Suomiją. Būtent tada šie povandeniniai kabeliai buvo pažeisti.

Antradienį Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime laikinasis Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikino, kad jei paaiškės, jog už telekomunikacijų kabelio Baltijos jūroje nutraukimą yra atsakinga kuri nors šalis, ES privalės imtis atitinkamų priemonių.

Dėl Baltijos jūroje sugadintų dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių Šiaurės Europos šalių ir Vokietijos pareigūnai antradienį sako įtariantys, kad tai – sabotažo ir hibridinio karo aktai, už kurių slypi Rusija Pirmadienį Suomijos operatorius „Cinia“ pranešė, kad dėl nežinomų priežasčių buvo pažeistas Helsinkį ir Vokietijos Rostoko uostamiestį jungiantis kabelis.

Vokietija ir Suomija pirmadienį pradėjo tyrimą po to, kai buvo nukirstas šias šalis jungiantis povandeninis kabelis, ir įspėjo apie „hibridinio karo“ grėsmę tvyrant padidėjusiai įtampai su Rusija. Abiejų šalių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime teigė, kad jiems „didelį susirūpinimą“ kelia tai, jog buvo nutraukta telekomunikacijų jungtis, einanti per Baltijos jūrą, kurioje įtampa auga nuo pat 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino patarėjas karinio jūrų laivyno klausimais Nikolajus Patruševas užsimena apie Rusijos planus didinti savo vaidmenį Baltijos jūroje, rašo „Newsweek“. Baltijos jūra kartais yra vadinama „NATO ežeru“. NATO nuolat didina savo kontrolę Baltijos jūroje. Baltijos jūrą įvardija kaip prioritetą Baltijos jūra yra praktiškai uždara, labai svarbi prekybai, energetinei infrastruktūrai ir karinei strategijai.

Ministrų kabinetas trečiadienį spręs, ar nutraukti prieš tris dešimtmečius pasirašytą Rusijos ir Lietuvos susitarimą dėl prekybinės jūreivystės. Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, jog susitarimas Lietuvai nėra aktualus, be to, jis neįmanomas bet kokiam bendradarbiavimui su Rusija nutrūkus dėl jos karo prieš Ukrainą.

Penktadienį naftos tanklaivyje Baltijos jūroje kilęs gaisras nepadarė žalos laivo korpusui, pranešė Vokietijos pakrančių policija. Narai šeštadienį apžiūrėjo 73 metrų ilgio tanklaivio „Annika“ išorę. Su filmavimo įranga panėrę ekspertai siekė nustatyti, ar dėl didelio karščio neatsirado korpuso deformacijų ar dažų pakitimų. Tanklaivis gabeno 640 tonų mazuto. Nustatyta, kad gaisras kilo tanklaivio galinėje dalyje.

Baltijos jūroje užsidegė 73 metrų ilgio Vokietijos tanklaivis „Annika“. Anot leidinio „Ostseezeitung“, šiandien 9 val. 14 min. laive pasigirdo sprogimas, o po to pasirodė tiršti dūmų kamuoliai. Septyni įgulos nariai evakavosi specialiu gelbėjimo laivu. Laivas yra Meklenburgo įlankoje tarp Kiūlungsborno ir Varnemiundės miestų. Pranešama, kad laivas gabeno kelis šimtus tonų mazuto. Gelbėjimo tarnybų laivai ėmėsi gesinti gaisrą; papildomos gelbėtojų pajėgos skrenda sraigtasparniais.

Rusija aktyviai kišasi į Baltijos šalių vidaus reikalus, skelbia portalas „Kyiv Independent“. 2024 m. sausį Estijos vidaus saugumo tarnyba (ISS arba Kapo) suėmė estų profesorių, įtariamą buvus Rusijos šnipu, ir vėliau nuteisė jį šešeriems metams kalėjimo. Tuo pačiu metu Maskva didina įtampą Baltijos jūroje. GPS trukdžiai, dingę plūdurai – tai tik keletas pastarojo meto įvykių, keliančių susirūpinimą dėl Kremliaus ketinimų regione. „Rusijos žvalgyba yra visur.

Nors kalendorius rodo, kad vasara jau baigėsi, Palangoje ji tęsiasi. Oro temperatūra – 26 laipsniai, šviečia saulė, tad ne vienas poilsiautojas ne tik deginasi ant smėlio, o ir maudosi Baltijos bangose. Žmonės noriai traukia ir į kavines, ir restoranus. O štai viešbučiuose laisvų kambarių kasdien, artėjant savaitgaliui, lieka vis mažiau.  Nors jau rugsėjo vidurys, Palangoje tęsiasi vasara. Žmonės prie jūros ne tik deginasi, o ir lipa į bangas net nesiraukydami dėl šalčio.

Savaitgalį policija pranešė, kad Palangos paplūdimyje iš vandens ištrauktas moters kūnas. Aiškėja, jog tai buvo Seimo narės Monikos Ošmianskienės mama. „Su dideliu liūdesių rašau žinią, kad netekau savo mylimos mamos. Šiek tiek guodžia tai, kad nesenai buvusį jos gimtadienį paminėjome gražiai ir ji buvo laiminga. Iškeliavo netikėtai, greitai ir kiek poetiškai – vos įžengusi į jūrą. Nuo šiol Baltija man visada primins mamą.

Šiemet 19 Lietuvos jūrų muziejaus slaugytų ruoniukų paleisti atgal į Baltijos jūrą. Siekiant išvengti pakrantės žvejų tinklų visi ruoniai su palydoviniais siųstuvais paleisti juos nuplukdžius laivu 20 kilometrų į jūrą. Tolsta nuo Lietuvos kranto „Deja, gavome informaciją, kad vienas ruoniukas žuvo prie Estijos krantų žvejų tinkluose“, – šią savaitę BNS informavo muziejus. Siųstuvai leidžia muziejui nuotoliniu būdu stebėti, kaip kiekvienam iš paleistų ruoniukų sekasi adaptuotis gamtoje.

Kol vasariški orai vis dar džiugina, minios poilsiautojų atostogauja pajūryje. Į pajūrį žmones traukia ne tik noras pasimėgauti saulės voniomis, bet ir vis dar pakankamai šilta Baltijos jūra.

Pirmadienį Klaipėdos uoste ir Baltijos jūroje prasidėjo tarptautinės taršos likvidavimo incidentų pratybos „Balex Delta 2024“. Lietuvos kariuomenė (LK) praneša, kad iki ketvirtadienio vyksiančių pratybų metu bus vykdoma taršos žvalgyba iš oro, taršos sklaidos modeliavimas, incidentų likvidavimas jūroje, uoste ir pakrantėje bei surinktų teršalų priėmimas iš laivų.

Pakartotinį antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkursą planuojama skelbti lapkričio 18 dieną, o jo laimėtoją tikimasi paskelbti kitų metų birželį, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). „Informacijos apie konkursą paskelbimo (…) data numatyta lapkričio 18 diena“, – pirmadienį susitikime su rinkos dalyviais sakė VERT Atsinaujinančios energetikos ir elektros mažmeninės rinkos skyriaus patarėja Laura Kasparavičiūtė.

Sekmadienį popiet Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) gavo net tris pagalbos prašymus iš Bendrojo pagalbos centro (BPC). Visiems pranešėjams pagalbos prireikė dėl sugedusių katerių variklių Kuršių mariose, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pasak JGKC, atsižvelgiant į vis stiprėjantį vėją, buvo reaguota nedelsiant. Gelbėjimo rajonai apėmė Kuršių marias prie Bulvikio rago, Kiaulės Nugaros ir Naglio rago. Išgelbėta vienuolika asmenų, iš jų – keturi vaikai.

Baltijos jūroje pirmadienį prasideda didžiausios tarptautinės taršos likvidavimo incidentų pratybos „Balex Delta“. Rugpjūčio 26–29 dienomis vyksiančias pratybas organizuoja Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos (KJP) kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos priešgaisrine gelbėjimo valdyba bei Lietuvos jūrų muziejumi. Jomis siekiama tobulinti Baltijos jūros regiono šalių pasirengimą bendrai reaguoti į didelius taršos incidentus jūroje.

Klaipėdoje gelbėdamas keturis skendusius nepilnamečius nuskendo 40-metis ukrainietis. Paplūdimyje ilsėjęsis vyras šoko į pavojingą jūrą pamatęs, jog grįžti į krantą nebegali 16–17 metų paaugliai. Jis laikė nepilnamečius, kol vandens motociklu atvyko gelbėtojai, tačiau vaikus ištraukę į krantą ir grįžę jūroje jie aptiko tik didvyrio ukrainiečio kūną. Tragiškas savaitgalis Klaipėdos paplūdimyje. Gelbėdamas keturis skęstančius 16–17 metų nepilnamečius nuskendo 40-metis ukrainietis.

Jūrinio vėjo energetikos parkų vystymą Baltijos jūroje teigiamai vertina ir palaiko gerokai daugiau nei pusė lietuvių (66 proc.), rodo KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atliktas tyrimas. Anot tyrimo, jame dalyvavę gyventojai mano, kad vėjo elektrinės pajūrio regione yra vienas iš energetinės nepriklausomybės garantų. Su šiuo teiginiu sutiko 76 proc. respondentų, o dar 77 proc. nurodė, kad pačiai pasigaminti reikiamą energijos kiekį Lietuvai yra strategiškai svarbu.

Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke, rasta mamuto iltis. „Stebuklas! Olandų kepurė dovanojo mamuto iltį! Kiek seniau dovanojo mamuto dubenkaulį, gauruotojo raganosio slankstelio dalį, laukinio arklio vamzdinį kaulą“, – pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė regioninio parko direkcija. Anot jos, iltį aptiko parko lankytojas. Praėjusią savaitę jis pamatė paplūdimyje iš smėlio bangų mūšos zonoje kyšantį medžio šakos gabaliuką, bet truktelėjęs už jo ištraukė kaulą.

Turbūt pritarsite, kad Baltijos šalys apdovanotos išskirtinio grožio paplūdimiais – čia pėdas glosto auksinis smėlis, plaučius užplūsta gaivus pušų aromatas, o akis džiugina ritmingai banguojanti jūra.

100 vienetų – tokį mikroplastiko dalelių kiekį 1 kubiniame Baltijos jūros vandens metre suskaičiuoja Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jau dešimtmetį jūros būklę stebintis Jūros tyrimų instituto specialistas Arūnas Balčiūnas teigia, kad didžiausia problema yra pačioje jūroje esančios plastiko atliekos – jų išvalymas yra itin sudėtingas ir brangus.

100 vienetų – tokį mikroplastiko dalelių kiekį 1 kubiniame Baltijos jūros vandens metre suskaičiuoja Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jau dešimtmetį jūros būklę stebintis Jūros tyrimų instituto specialistas Arūnas Balčiūnas teigia, kad didžiausia problema yra pačioje jūroje esančios plastiko atliekos – jų išvalymas yra itin sudėtingas ir brangus.

Vokietija ir Švedija pakėlė naikintuvus, kad perimtų du Rusijos daugiafunkcinius naikintuvus Su-30, skridusius virš Baltijos jūros, rašo UNIAN. Kaip socialiniame tinkle X praneša Vokietijos karinės oro pajėgos, Rusijos lėktuvai danguje buvo užfiksuoti šeštadienį, rugpjūčio 3 d. Perimti jų išskrido du NATO misiją vykdantys Vokietijos naikintuvai „Eurofighter“. Pažymima, kad rusų pilotai elgėsi „neagresyviai“. Pilotai nereagavo į klausimus Karinių oro pajėgų atstovas laikraščiui „Bild“ sakė, k...

Poilsiautojus šiltuoju metų sezonu traukianti Baltijos jūra gali būti išties pavojinga, o  ramus vandens paviršius gali slėpti itin stiprias sroves, nešančias gilyn nuo kranto. Šios srovės vadinamos protrūkio srovėmis. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai dr. Laurynas Jukna ir dr.

Šildant vasariškai saulei ir vandens temperatūrai pakilus, dažnas lietuvis savo dienas leidžia pajūryje. Tad Klaipėdos gelbėtojai kreipėsi į poilsiautojus su prašymu, padėsiančiu įvertinti vandens kokybę.  Gelbėtojai pasidalijo savo prašymu su poilsiautojais. Prašė pagelbėti Šį prašymą savo socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino „BĮ Klaipėdos plūdimių“ administratoriai.

Šiandien buvo pranešta apie Melnragės paplūdimyje, Klaipėdoje, dingusį mokslininkams svarbų įrankį – mokslinių tyrimų plūdurą. Jis skirtas atgalinių srovių jūroje tyrimams. Dėl to Klaipėdos paplūdimių administracija prašo poilsiautojų pagalbos. Kreipėsi į visus Šiandien savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ administratoriai kreipėsi į pajūryje poilsiaujančius žmones. Jie prašė pagalbos surandant mokslinių tyrimų plūdurą.

Nors daugiau nei pusė vasaros jau praėjo ir dalis jos buvo vėsesnė, pajūrio paplūdimiuose vis dar galima pamatyti besimaudančius poilsiautojus. Tačiau dažnai lietuviai nesilaiko paplūdimio taisyklių, o tai sukelia nepatogumų ne tik patiems žmonėms, bet ir stresą budintiems gelbėtojams. Klaipėdos gelbėtojams vadovaujantis Aleksandras Siakki sako, kad šiais metais Baltijos jūroje nuskendo du žmonės.

Nors vasarą daugelis lietuvių su malonumu traukia ilsėtis prie Baltijos jūros, mokslininkai turi neramių žinių. Pasirodo, visame Baltijos jūros baseine gyvena Vibrio bakterijos, kurios gali ir ne juokais sutrikdyti sveikatą. Be to, vibrioze galima susirgti ir suvalgius neapdorotų jūros gėrybių. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr.

Plastiko tarša – viena opiausių Baltijos jūros problemų.  Praėjusią savaitę į jūros gelmes nusileidusi narų komanda dugne nuo tinklų, keliančių mikroplastiko taršą, raizgalynės vadavo penkis nuskendusius laivus. Specialistai atviri – tokių darbų užteks dar dešimtmečiams, tačiau tobulėjančios technologijos, verslo palaikymas ir besiformuojanti bendruomenė iš esmės keičia Baltijos jūros veidą.

Vasaros metu svilinant karščiams daugelis mėgsta išvažiuoti į pajūrį ir atsivėsinti maudynėmis Baltijos jūroje. Visgi, retai susimąstoma apie tai, kaip šiuo malonumu pasinaudoti negalią turintiems žmonėms.  Tačiau šiai problemai išspręsti Klaipėdos paplūdimiuose pasiūlyta naujovė, kuri leidžia neįgaliesiems maudytis jūroje. Šis sprendimas leis išpildyti ne vieno žmogaus svajonę.

Visi žino, kad vasaros saulėlydžiai prie jūros yra vienas gražiausių reginių šio sezono metu. O praeitą savaitę užfiksuotas saulėlydis Klaipėdoje, Melnragėje, sužavėjo tūkstančius. Šis reginys buvo užfiksuotas Lietuvos pajūryje tarp 21.30-22.00 valandos. Moteriai pavyko įamžinti žadą atimantį vaizdą.  Gamtos reiškinį parodė visiems Šiais kadrais „Facebook“ „Orų entuziastų“ grupėje pasidalijo viena iš grupės narių.

Seimui planuojant leisti antrajame Baltijos jūroje esančio vėjo parko rangos konkurse dalyvauti tik vienam rangovui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl sudėtingų sąlygų investuotojams regione šis pakeitimas yra galimas. Visgi, anot ministrės pirmininkės, svarbiausia sąlyga yra skaidrus rangos konkurso organizavimas.

Nors poilsiautojų prie Baltijos jūros vasarą netrūksta, tačiau nuolat pabrėžiama, kad vanduo – nešvarus. Antraštės skelbia, kad Baltija yra viena labiausiai užterštų jūrų. Negalime pasidžiaugti ir akį traukiančia spalva – vanduo drumzlinai žalias, juo labiau kad ir kiek įkaista oras – Baltija šyla lėtai.

NATO narės kovos su povandeniniais laivais lėktuvas birželio pabaigoje užfiksavo Baltijos jūroje plaukiojantį Rusijos povandeninį laivą. Stebėjimo nuotraukos, kuriose matyti į paviršių išplaukęs rusų povandeninis laivas, buvo padarytos maždaug tuo pačiu metu, kai Rusijos kariuomenė Baltijos jūroje vykdė povandeninių laivų pratybas, per kurias pora povandeninių laivų dalyvavo torpedų dvikovoje, rašo „Business Insider“. NATO jūrų pajėgų vadavietė praėjusią savaitę nuotraukomis pasidalijo X ir ki...

BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“, besirūpinantys Baltijos jūros paplūdimių poilsiautojų saugumu bei paplūdimių prieigų infrastruktūros priežiūra, pasiuntė svarbią žinią gyventojams. Kaip teigė „Klaipėdos paplūdimiai“ atstovai, šiuo metu Baltijos jūroje maudytis yra itin pavojinga. „MAUDYTIS DRAUDŽIAMA!!! Labai didelė trauka į jūrą. Saugokite savo gyvybes!!!“, – perspėjo pajūrio gelbėtojai.

Šiandien Klaipėdoje daugelis galėjo susidurti su gąsdinančiu vaizdu – iš jūros traukiamais žmonėmis. Nors pajūrio lankytojams per kūną galėjo perbėgti šiurpas, tačiau jie raminami – tai buvo gaisrininkų ir gelbėtojų apmokymai. Šokiruojantys vaizdai tebuvo apmokymų akimirkos, kurios buvo užfiksuotos per mokymus. Apmokė gelbėti skęstančius Šiandien savo „Facebook“ puslapyje „Klaipėdos paplūdimiai“ dalijosi kadrais iš naujausių gelbėtojų mokymų.

Savaitgalį Lietuvoje nuskendo 5 žmonės. Vienas iš jų – dvi jūroje skendusias nepilnametes bandęs išgelbėti vyras. Privataus namo kieme, tvenkinyje nuskendo ir dviejų metų mergytė. Tiek ugniagesiai, tiek gelbėtai įniršę – žmonės prie vandens vaikų visiškai neprižiūri, tad žada nuo šiol tokiems tėvams kviesti Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

Sekmadienį, kaip manoma, Baltijos jūroje, Smiltynės paplūdimyje, Klaipėdoje, paskendusio vyro kūno gelbėtojams aptikti kol kas nepavyko. „Pirmadienį, 9.40 val., paieška buvo atnaujinta, nuo centrinės gelbėjimo stoties iki Naujosios perkėlos dronu buvo išžvalgytas dviejų kilometrų plotas palei pakrantę, nieko nerasta. Ar šiandien paieškos bus atnaujintos, kol kas nežinoma“, – Eltai antradienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.

Lietuvos kariuomenė su devyniomis šalimis partnerėmis Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) reagavimo operacijos metu keitėsi informacija bei reagavo, siekiant apsaugoti kritinės svarbos povandeninę infrastruktūrą.  Kaip sekmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), mėnesį trukusi Jungtinės Karalystės (JK) vadovaujamų JEF reagavimo operacija „Nordic Warden“ baigėsi šią savaitę.

Per keturis mėnesius nužygiavus daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų iš ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą grįžta jos nebaigę žygeiviai. Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ vadovas Giedrius Bučas ją žada tęsti vienas. G. Bučo teigimu, bendražygiai pasitraukė dėl kelių priežasčių – finansavimo trūkumo ir tarpusavio nesutarimų, nesugebėjimo prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos.

Rusija prie Vokietijos krantų pasiuntė žvalgybinį laivą „Vasilijų Tatiščevą“. Laivas buvo pastatytas devintajame dešimtmetyje, o rusų Baltijos laivyne yra tik du tokie laivai, praneša „Bild“. Pranešama, kad laivas, išplaukęs iš Kaliningrado ir plaukęs palei šiaurinę Vokietijos pakrantę, dabar yra neutraliuose Baltijos jūros vandenyse tarp Kylio ir Fėmarno salos.  Jį lydėjo Danijos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas ir Vokietijos policijos laivas.

Danija ir Vokietija priartėjo prie ilgiausio pasaulyje povandeninio geležinkelio ir kelių tunelio sujungimo, praneša „Euronews“. Baltijos jūroje statomas povandeninis tunelis sutrumpins keliones tarp šių dviejų šalių nuo 45 minučių kelionės keltu iki vos septynių minučių povandeniniu geležinkeliu. Tunelio atidarymas – 2029 metais Danijos karalius Frederikas X pirmadienį iškilmingai atidarė pirmąją būsimo 18 km ilgio tunelio po Baltijos jūra dalį.

 Lenkija padės sąjungininkams Baltijos jūroje aptikti Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivus, nelegaliai gabenančius naftos produktus iš RF. Tai socialiniame tinkle X pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Baltijos jūros valstybių tarybos posėdyje ministras Radosławas Sikorskis paskelbė, kad Lenkija padės identifikuoti „šešėlinio laivyno“ laivus, kurie, gabendami Rusijos produktus, daugiausia naftą, apeina Rusijai taikomas sankcijas.

AB „Smiltynės perkėla“ sezoną pradeda su atnaujintu keltų judėjimo grafiku bei infrastruktūra, tačiau pranešama ir apie brangstančius keltų bilietus. Kaip pažymima „Smiltynės perkėlos“ pranešime žiniasklaidai, nuo birželio 21-osios keičiasi perkėlimo per Kuršių marias paslaugų kainos. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdyje buvo nustatytas didžiausias tarifas – naujos kainos patvirtintos įmonės valdybos.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinės įmonės „Ignitis renewables“ ir pasaulinės jūrinių vėjo parkų vystymo kompanijos „Ocean Winds“ vystomas pirmasis 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parkas Baltijos jūroje vadinsis „Curonian Nord“.  Projektas pavadintas prie Baltijos jūros krantų gyvenusios kuršių genties garbei, taip pat siejamas su Kuršių nerijos pusiasaliu, pirmadienį pranešė „Ignitis renewables“. „Projektas „Curonian Nord“ reikšmingai prisidės prie šalie...