aviacija

Musulmonai per šventąjį Ramadano mėnesį tradiciškai susitinka su savo draugais ir artimaisiais, perka dovanas ir kiekvieną vakarą nutraukia dieninį pasninką per gyvybe trykštančius susitikimus gatvės užeigose. Tačiau tokių vaizdų dabar nėra Gazoje – viename tankiausiai apgyventų miestų.

Nusileidimas – turbūt vienas sunkiausių ir sudėtingiausių darbų, kuriuos atlieka lėktuvo pilotas. Didžiąją dalį skrydžio lėktuvas skrenda įjungus autopilotą, tačiau tupdyti lėktuvą ekipažui tenka savarankiškai.

Gali būti, kad kompanija „Ford Motors“ taps ne tik automobilių, bet ir lėktuvų gamintoju. Sklando kalbos, kad „Ford“ gali įsigyti JAV verslo klasės lėktuvų gamintoją „Beechcraft“.

Artėjant vasarai, viso pasaulio aviakompanijos ruošiasi ženkliai padidėsiančiai paklausai, atidarydamos naujas skrydžių kryptis ir didindamos atliekamų skrydžių kiekį. Tačiau vasara - ne tik metas, kai oro vežėjai turi galimybę padidinti savo pajamas. Padidėjęs krūvis reiškia didesnę gedimų tikimybę, o negalintis skristi lėktuvas, laukiantis atsarginės dalies, gali kainuoti aviakompanijai nuo 30 iki 150 tūkstančių JAV dolerių per parą. Tačiau Lietuvoje įsikūrusi tarptautinė kompanija Locatory.

Naujos kartos trisraigčiai sraigtasparniai sukels revoliuciją civilinėje ir karinėje aviacijoje ir visam laikui pakeis tokio tipo orlaivių dizainą, praneša „Yahoo News“. Tokią ateitį pranašauja būsimasis „Sikorsky S-97 Raider“ sraigtasparnis. Nors sraigtasparniai pakeitė mūsų požiūrį į keleivių ir krovinių gabenimą, tačiau svarbiausias jų pranašumas – kilti ir leistis vertikaliai – kartu apribojo greitesnių skrydžių galimybę.

Iš Londono į Sidnėjų – beveik kaip iš Vilniaus į Klaipėdą automobiliu (per 3,5 val.), Iš Londono į Niujorką – per 2 val. Skrydžio aukštis – 19 km (keleiviai matys išlinkusį horizontą). Maksimalus greitis – 4 283 km/val. Pirmasis skrydis – po 7 metų, 2021 m. birželį. Tokie yra pagrindiniai naujo viršgarsinio lėktuvo „Hypermach SonicStar“ bruožai.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) investuoja į studijų infrastruktūrą – šią savaitę skrydžių praktikų bazę Kyviškėse papildė du nauji sraigtasparniai Cabri G2, kurių vertė – beveik 3 milijonai litų. Orlaiviai bus naudojami rengti kvalifikuotus sraigtasparnių pilotus. Tokius specialistus ruošianti VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto studijų programa bus pirmoji ir vienintelė Lietuvoje.

Šį rudenį minime pirmųjų Lietuvos Oro linijų (LOL) solidų jubiliejų. Lygiai prieš 75 metus Lietuvos valstybė, remiama visuomenės, įsteigė LOL bei įsigijo du pirmuosius lėktuvus aprūpintus tuo metu pažangiausiomis technologijomis. 1938 metų rudenį įsigijus du anglų gamybos „Percival Q 6“ lėktuvus Lietuvos oro linijos pradėjo vykdyti bandomuosius skrydžius maršrutu Kaunas-Palanga-Kaunas. Šie pirmieji skrydžiai pažymėjo Lietuvos keleivinio susisiekimo ištakas.

 Alpinistai bando nugalėti kalnų aukštybes, bėgikai ugdo savo dvasines ir fizines jėgas maratonuose, o pasaulio verslininkai turi išmokti itin ilgo nuotolio skrydžių subtilybių, rašo CNN. Modernios technologijos įgalino mus skristi toliau ir ilgiau nei bet kada anksčiau. Lėktuvai, nepriklausomai nuo oro sąlygų, maišo planetą nuo Ramiojo vandenyno iki Arkties padangių.

Kodėl nebuvo didžiausio aviacijos pasaulio inžinerijos stebuklo palikuonių ir tikriausiai greitai nebus. Praeitą mėnesį Jungtinė karalystė paskelbė investuojanti 90 mln. $ į tai, kas buvo pavadinta svarbiausiu aeronautikos pasiekimu nuo reaktyvinių variklių išradimo. Viešasis investavimas kartu su privačiomis lėšomis bus naudojamas SABRE variklio prototipo gamybai.

Yra ne tiek jau daug patikrintų būdų, kaip šiuolaikinius vaikus ir paauglius atitraukti nuo kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitų virtualiojo pasaulio pagundų. Vienas jų - aviacija. Alytaus aeroklube veikiančios jaunųjų sklandytojų treniruočių stovyklos vadovas Vytautas Kontrimavičius sako, jog šią vasarą jo auklėtiniai prisimins labai ilgai.

 Lietuvoje šiuo metu itin trūksta aviacijos srities specialistų, o ateityje jų poreikis tik didės. Todėl Kauno mechanikos mokykla, kartu su šalyje veikiančiomis aviacijos bendrovėmis renka moksleivius į aviacijos mechanikų programą. Apklaustos Lietuvos aviacijos srities bendrovės pažymėjo, kad per artimiausius dvejus metus joms papildomai reikės 200 mechanikų ir kitų panašios kvalifikacijos darbuotojų, o dar po dviejų metų poreikis išaugs dvigubai iki 400 žmonių.

Lietuvoje šiuo metu itin trūksta aviacijos srities specialistų, o ateityje jų poreikis tik didės. Todėl Kauno mechanikos mokykla, kartu su šalyje veikiančiomis aviacijos bendrovėmis renka moksleivius į aviacijos mechanikų programą. Apklaustos Lietuvos aviacijos srities bendrovės pažymėjo, kad per artimiausius dvejus metus joms papildomai reikės 200 mechanikų ir kitų panašios kvalifikacijos darbuotojų, o dar po dviejų metų poreikis išaugs dvigubai iki 400 žmonių.

 Šeštadienį Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome susirinkę žmonės ne tik užvertę galvas žiūrėjo į padangėse rodomus aviacinius triukus – jie turėjo svarią priežastį pagalvoti ir apie gerokai tolimesnes erdves. Renginio svečiai tapo pirmaisiais, sudalyvavusiais lietuviškų žodžių, kurie pirmąkart nuskambės kosmose, rinkime. Žodžiai, kurie dar šių metų pabaigoje atskries į Žemę, praneš šaliai gerą žinią: pirmasis lietuviškas palydovas LitSat-1 orbitą pasiekė sėkmingai.

Pirmadienį susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius susitiko su Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA generaliniu direktoriumi Tony Tyler. Susitikime buvo aptarti svarbiausi Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai aviacijos srities klausimai ir aviacijos reikšmė ekonomikai. „Esu labai dėkingas ministrui už galimybę aptarti daug svarbių klausimų. Aviacija yra viena svarbiausių pasaulio pramonės sričių, kuri vien Europos Sąjungoje sukuria 7,8 mln. darbo vietų ir 35 mlrd.

Tarptautinė antžeminių aviacijos paslaugų bendrovė UAB „Baltic Ground Services“ (BGS) neseniai sėkmingai įveikė savo pačių sukurto naujojo orlaivių antiledodaros skysčio „Defrosol ADF“ sertifikavimo procesą. Tarptautiniais sertifikatais patvirtintas gaminys yra ne tik efektyvus, bet ir nekelia grėsmės aplinkai. „Baltic Ground Services“ yra pirmoji antžeminių aviacijos paslaugų bendrovė pasaulyje pati sukūrusi I tipo ekologišką antiledodaros priemonę.

 Lietuvoje vėlyvą pavasarį startavęs aviacijos sezonas šiemet jau nusinešė tris gyvybes. Tiek daug žūčių paskutinį kartą užfiksuota 2006 m., pernai Lietuvoje dėl aviacinės rizikos žuvo 2 žmonės, pastebi ne gyvybės draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje draudimo rizikų ekspertas Eugenijus Bulavas. „Gegužė – lūžio mėnuo aviacijos draudimo rizikų rinkoje. Prasidedant sezonui, aviatoriai nekantrauja išbandyti savo lėktuvus, skraidykles bei parasparnius.

Indijos Civilinės aviacijos vadovybė siūlo leisti pilotams miegoti ilgų skrydžių metu, tiesiog ekipažo kabinoje prie valdymo pulto, rašo "The Times of India". Kaip teigia laikraštis, kylant ir leidžiantis miegas, savaime suprantama, bus draudžiamas, tačiau likusio skrydžio metu galėtų miegoti iki 40 minučių. Organizacijos siūlymas būtų taikomas tiek pirmajam, tiek ir antrajam pilotui, tačiau vienu metu miegoti jiems nebūtų leidžiama.

Vokietijos gynybos ministras Thomas Maizière turi gintis nuo įtarimų, kad nežinia kur pradingo daugiau nei 300 milijonų Eurų. Pinigai, kaip praneša dienraštis „Südduetsche Zeitung“ (SZ), buvo skirti programai „Euro Hawk“ . SZ kelia klausimą, kiek tiksliai buvo iššvaistyta pinigų ir kada yra visko pradžia. Jau 2008 metais Gynybos ministerijoje turėjo viskas būti aišku, kas su šia problema susiję.

Aviacijos mokymo centras „Baltic Aviation Academy“ pristato jungtinę pilotavimo ir aviacijos vadybos bakalauro studijas turo po Lietuvos mokyklas metu. Per mėnesį buvo aplankyta 20 mokymo įstaigų Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Prienuose, Birštone, Trakuose, Visagine.

 Antradienį „Ryanair“ paskelbus, kad nesulaukus reikiamos paramos iš Susisiekimo ministerijos, žiemos sezonu mažins skrydžių apimtis iš Kauno 25 proc., „Wizz Air“ skelbia, kad artimiausiu metu pasiūlys naujų maršrutų iš Vilniaus. „Atsižvelgdami į sėkmingus per du metus išvystytos veiklos Vilniuje rezultatus, per ateinančius mėnesius planuojame atidaryti dar daugiau maršrutų iš Vilniaus“, – bendrovės pranešime spaudai cituojamas „Wizz Air“ komunikacijos vadovas Daniel’is de Carvalho.

Pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ nuo rudens pradeda skraidyti į Dubajų. Nuo spalio 28 dienos ši kryptis bus prieinama iš Budapešto, Bukarešto, Kijevo ir Sofijos oro uostų. Primename, kad praėjusio mėnesio pabaigoje „Wizz Air“ paskelbė, kad nuo liepos 5 dienos tris kartus per savaitę skraidys tarp Vilniaus ir Kijevo. „Wizz Air“ šiemet tikisi perskraidinti 13,5 mln. keleivių. Bendrovei priklauso 40 „Airbus A320“ orlaivių iš 16 bazių Europos šalyse.

Pirmą šv. Velykų dieną prasidedančiame Kauno oro uosto vasaros skrydžių sezone numatyti 56 skrydžiai per savaitę, juos iš Kauno oro uosto vykdys dvi oro bendrovės – „Ryanair" ir „ airBaltic". Naujojo sezono tvarkaraštyje numatyta 19 krypčių, iš jų 8 – poilsinės. Į vasaros skrydžių tvarkaraštį grįžta turistų jau pamėgtos poilsinės kryptys, šį sąrašą šiemet papildo ir du visiškai nauji maršrutai – į Italijos kurortą Trapanį Sicilijoje ir Kaljarį Sardinijoje.

Vasarą Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ keleivius skraidins šešiomis naujomis kryptimis. Ji į savo maršrutų sąrašą taip pat grąžina aštuonis populiarius Viduržemio, Kaspijos ir Juodosios jūros miestus. Nuo kovo 31 d. prasidėsiantį vasaros sezoną „airBaltic“ skraidins į Prahos (Čekija), Hevizo–Balatono (Vengrija), Olbijos (Sardinija, Italija), Larnakos (Kipras), Maltos ir Rijekos (Kroatija) oro uostus. „Ateinančiam sezonui iš viso turime 20 atnaujintų arba naujų skrydžių krypčių.

Ketvirtadienį Estijos oro linijų bendrovė pranešė, kad yra nusiteikusi optimistiškai, nors 2012 m. jos grynieji nuostoliai siekė 49,2 mln. eurų. Apie tai praneša „EUbusiness. Didelę dalį įmonės akcijų valdo valstybė. Šiuo metu bendrovė įgyvendina naują verslo modelį, kuris padės dirbti efektyviau ir leis sutelkti dėmesį į pelningus maršrutus. Nuo 2011 m. įmonės pajamos padidėjo nuo 76,1 mln. eurų iki 91,5 mln.

Oro linijų bendrovė "Wizz Air" paskelbė didinanti savo siūlomų maršrutų iš Vilniaus uosto skaičių, pridėdama pigius skrydžius į Kijevą. Skrydžių kainos - nuo 112 litų. Siekis keleivius skraidinti į Kijevą - dalis įgyvendinamos "Wizz Air" strategijos siūlyti klientams įvairius skrydžius, jungiančius antrinius ir pagrindinius oro uostus. Naujuoju maršrutu Vilnius-Kijevas skraidins "Wizz Air Ukraine". Bendrovei "Wizz Air" priklauso 40 "Airbus A320" orlaivių.

Trečiadienį Katovicų oro uostas Lenkijos pietuose laikinai nutraukė darbą po lėktuvo "Boeing 737-800” avarijos, praneša "The Associated Press”. Leisdamasis Čekijos aviacijos kompanijos "Travel Service” laineris nuvažiavo nuo tūpimo tako, nuriedėjo dar apie 20 metrų ir įklimpo purve. Niekas iš šešių įgulos narių ir 176 keleivių nenukentėjo. Lėktuvu iš Egipto kurortų atskrido turistai.

Antradienį tarptautiniame Frankfurto oro uoste - didžiausiame Vokietijoje pagal keleivių srautus - dėl snygio atšaukta per 30 skrydžių, pranešė oro uosto atstovas. "Dėl blogų orų šiuo metu lėktuvus tenka apdoroti specialiu, nuo apledėjimo apsaugančiu skysiu, be to, reguliariai valomi pakilimo-nusileidimo takai, dėl to lėktuvų skrydžius tenka atidėti", - sakė atstovas.

Europos Komisija (EK) informavo pigių skrydžių bendrovę "Ryanair", kad atmes jos pasiūlymą įsigyti konkurentę Airijoje bendrovę "Aer Lingus". Apie tai informuoja naujienų agentūra BBC. "Ryanair" atstovai įsitikinę, kad toks sprendimas yra "grynai politinis", atitinkantis Airijos vyriausybės tikslus, be to, prieštarauja konkurencijos įstatymui. Bendrovė dėl šio sprendimo ketina kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. EK teigė, kad galutinį sprendimą priims vasario pabaigoje-kovo pradžioje.

Aviakompanija "Ryanair" pradeda skrydžius trimis naujomis kryptimis iš Kauno - į Kalijarį, Trapanį ir Oslą, bei atidaro naują 1,5 mln. eurų vertės orlaivių techninio aptarnavimo ir remonto angarą. Sprendimas skrydžius vykdyti trimis naujomis kryptimis padės per Kauno oro uostą pervežti daugiau nei 600 tūkst. keleivių per metus bei išlaikyti daugiau nei 600 darbo vietų. Remonto angare bus sukurta 40 darbo vietų.

Šią vasarą kelionių agentūros sulauks naujo žaidėjo oro pervežimo srityje - užsakomuosius skrydžius vykdysiančios bendrovės "Grand Cru Airlines". Ji savo veiklą pradės užsienyje, tačiau darbo ketina duoti ir Lietuvoje veikiantiems oro uostams. Orlaivių bazę "Grand Cru Airlines" įsteigti planuoja Vilniaus arba Kauno oro uostuose.

2012 metais Europos aviacijos koncernas "Airbus" perdavė užsakovams rekordinį lėktuvų skaičių. 89 aviacijos kompanijos iš viso pasaulio gavo 588 įvairių modelių lėktuvus, tai yra 10 proc. daugiau nei 2011 metais, kai koncernas pagamino tik 534 lėktuvus. Pastebimai išaugo plataus korpuso A330 ir A380 lėktuvų gamyba. Sėkmingai metus baigė ir karinis kompanijos padalinys, pristatęs įvairių šalių karinėms oro pajėgoms 29 lėktuvus. "Galime didžiuodamiesi teigti, kad tai buvo fantastiški metai.

Sirijoje, Halfajos mieste, sekmadienį karo aviacija subombardavo kepyklą ir šalia jos duonos laukusius žmones. Bombodavimo  metu žuvo per 60 žmonių,  pranešė naujienų agentūra AFP.

Europos Komisija leido skirti 1,2 mlrd. eurų papildomų valstybės pagalbos lėšų, kad būtų užbaigtos naujo Berlyno uosto statybos, informuoja AFP. Komisija teigia, kad papildomų lėšų prireikė po teisinių nutarimų Vokietijoje, pagal kuriuos oro uostui reikalinga geresnė garso slopinimo įranga. Willy Brandt oro uostas, taip pat žinomas kaip Berlyno-Brandenburgo tarptautinis oro uostas, pakeis Šionefeldo ir Tėgelio oro uostus ir taps vieninteliu Vokietijos sostinės oro uostu.

Kitų metų pavasarį nacionalinis oro vežėjas "AirLituanica" pradės skrydžius į Briuselį. Planuojama, kad bendrovė skraidys į Briuselį darbo dienomis - 4 kartus per savaitę rytais ir 5 kartus per savaitę - vakarais. Tai, "AirLituanica" atstovų teigimu, bus ypač patogu Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai, todėl nėra poreikio skirti 1 mln. eurų Belgijos nacionalinėms avialinijoms.

Seną planą įkurti bendrą Baltijos šalių oro vežėją šį rudenį vėl prisiminė latvių premjeras Valdis Dombrovskis. Kol kas į šiuos planus oro bendrovių „airBaltic“ ir „Estonian air“ atstovai reaguoja santūriai, o specialistai neslepia – valstybėms investuoti į šį projektą tiesiog neverta. Šį rudenį bankroto grėsmė iškilo Estijos oro bendrovei „Estonian Air“, nuo metų pradžios iki spalio patyrusiai 20,2 mln. eurų (69,75 mln. litų) nuostolį.

Nors seniausios pasaulyje oro linijos „KLM“ Nyderlanduose įkurtos buvo dar 1919 m, tačiau Nepriklausomoje Lietuvoje pirmasis nacionalinių avialinijų skrydis įvyko tik 1938 m. rugsėjo 5 d, kai iš Kauno oro uosto į Palangą išskrido pirmasis keleivinis lėktuvas. Šiandieninės Lietuvos teritorijoje tai nebuvo pirmas keleivinis reisas. 1921 m. Vokietijos susisiekimo bendrovė "Deutsche Luftreederei" oficialiai pradėjo skrydžius iš Klaipėdos į Karaliaučių ir 1922 m. maršrutą pratęsė iki Kauno.

 Kauno oro uoste toliau įgyvendinami aviacinės veiklos plėtros projektai Kauno oro uostas (KUN) pasirašė žemės sklypo nuomos sutartį su aukciono laimėtoju UAB aviacijos kompanija „Aviabaltika“. Aukciono nugalėtojai įsipareigojo 19 tūkst. kv. m. sklype pastatyti ir eksploatuoti orlaivių remonto angarą. Žemės sklypo nuomos sutartis pasirašyta 40 metų. Pagal aukciono sąlygas investuotojai sklype turės pastatyti 15 tūkst. kv.

Jau kitų metų balandį iš Palangos oro uosto gali atsirasti pigių skrydžių į Londoną: regiono savivaldybės tam skirs pinigų. Klaipėdos regiono savivaldybės nusprendė skirti 400 tūkst. litų naujam maršrutui reklamuoti. Prisidėti prie planuojamo naujo maršruto į Londoną finansavimo buvo pagrindinė Vengrijos pigių skrydžių bendrovės „WizzAir” sąlyga, rašo "Lietuvos rytas". Palangos oro uostas oro bendrovei įsipareigojo per metus suteikti įvairių pusės milijono litų vertės mokesčių lengvatų.

Kinija pirmą kartą pristatė savo nepilotuojamą lėktuvą „Yi Long“, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida. Kinija teigia, kad jų lėktuvas net milijonu JAV dolerių pigesnis nei JAV ir Izraelio bepiločiai lėktuvai, skelbia „RIA Novosti“. Lėktuvas „Yi Long“ buvo pristatytas antradienį per Kinijos aviacijos parodą. Lėktuvas buvo gaminamas nuo 2005 metų, o 2008 metais vyko pirmasis bandomasis skrydis.

Stambiausia Skandinavijos aviacijos bendrovė SAS mažins pensijas ir atlyginimus bei atleis 800 darbuotojų. Taip kompanija kasmet sieks išlaidas sumažinti 3 mlrd. kronų (440 mln. JAV dolerių), informuoja AP. Jeigu kompanijai pavyks dėl tokių apkarpymų susitarti su profsąjungomis, SAS gaus 3,5 mlrd. kronų iš Švedijos, Norvegijos ir Danijos vyriausybių, taip pat didelių bankų. SAS nori persvarstyti darbuotojų įdarbinimo sąlygas ir jų pensijų schemas. SAS taip pat ketina gauti maždaug 3 mlrd.

Ispanijos oro linijų bendrovė „Iberia“, vykdydama verslo restruktūrizavimo programą, ketina atleisti 7 tūkst. darbuotojų, rašo „The Independent“. Tarptautinė aviacijos bendrovė „International Airlines Group“ (IAG), kuriai priklauso „Iberia“ ir britų „British Airways“, penktadienį turėtų paskelbti trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus. Anot laikraščio šaltinių, bus paskelbta ir apie „Iberia“ restruktūrizavimą. Bendrovėje šiuo metu dirba 20 tūkst. žmonių.

Mažosios aviacijos bendruomenė su nerimu laukia teisės aktų pakeitimų, kai bus nustatyti nauji ribojimai skrydžiams nevaldomoje oro erdvėje. Mat po „pliušinio desanto“ įvykio atgijo diskusijos dėl oro erdvės organizavimo taisyklių naudingumo. Prieš šešerius metus įvestus apribojimus lakūnai vadina būdingais tik totalitarinėms valstybėms. Ar gali būti dar blogiau? Lietuvos kariuomenės karinės oro pajėgos reikalauja telefonu informuoti prieš kiekvieną skrydį nevaldomoje oro erdvėje.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios žlugo britų kompanijos „BAE Systems“ ir Prancūzijos bei Vokietijos gynybos ir aviacijos koncerno susijungimo sandoris, buvo Vokietijos kanclerės Angela Merkel neigiama reakcija į susijungimą. Apie tai rašo laikraštis „The Guardian“, remdamasis neįvardintais šaltiniais. Jeigu sandoris būtų įgyvendintas, BAE/EADS rinkos vertė būtų siekusi 35 mlrd. eurų. Iš viso jungtinėje korporacijoje būtų dirbę 220 tūkst. žmonių.

Lietuva su Latvija ateityje galėtų steigti bendras aviacijos ir pašto įmones, Klaipėdoje trečiadienį sutarė Lietuvos ir Latvijos susisiekimo ministrai Eligijus Masiulis ir Aivis Ronis, taip pat aptarę europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimą. „Latvijos ir Estijos nacionalinės avialinijos pastaruosius keletą metų patiria didelius nuostolius, šių įmonių perspektyvos yra labai miglotos.

Sirijos vadovybė įsakė savo kariuomenei nutraukti kovos veiksmus 10 kilometrų zonoje palei sieną su Turkija, rašo „Today's Zaman“, remdamasis informuotais šaltiniais. Šiais duomenimis, Sirijos karinei aviacijai uždrausta priskristi prie sienos arčiau kaip per 10 kilometrų, o artilerijai – apšaudyti šį ruožą. Ar atitinkamas įsakymas duotas ir bendrosios paskirties antžeminei kariuomenei, nepranešama.

Vengrų pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ nuo spalio 24 dienos už didesnį į lėktuvo saloną įnešą bagažą ims papildomą mokestį. Anot bendrovės, oro linijos, įskaitant „Wizz Air“, pastaraisiais metais patiria perkrauto lėktuvo salono problemą dėl per didelio bagažo skaičiaus, atsinešamo į saloną. Tai esą lemia ne tik nemalonią patirtį orlaivio salone, bet žymiai uždelsia įlaipinimą ir sukelia nepatogumų visiems keleiviams.

Kinijoje sėkmingai išbandytas pirmasis šioje šalyje bepilotis sraigtasparnis SVU200, pagamintas kinų bendrovės „Sunward Tech“, pranešė „Aviation Week“. Kinų inžinieriams talkino JAV bendrovė „Fetters Aerospace“, atlikusi didelę naujojo orlaivio kūrimo darbų dalį, sakoma pranešime. Pirmojo bandymo metu SVU200 savarankiškai pakilo į orą, sėkmingai atliko horizontalaus skrydžio, pakibimo ore ir nusileidimo užduotis.

Estijos nacionalinė aviacijos bendrovė „Estonian Air“ atsidūrė ties bankroto riba ir jai būtina 60 mln. eurų parama, kad būtų įmanoma tęsti veiklą. Apie tai rašo Estijos laikraštis „Eesti Paevaleht“. Bendrovės likimas buvo aptariamas per uždarą Estijos parlamento ekonominės komisijos posėdį. Be piniginės injekcijos, buvo svarstomas ir „Estonian Air“ pardavimo investuotojui variantas. Per posėdį taip pat buvo pabrėžta, kad bendrovei būtina nauja strategija.