Šaltinis:
Alytaus naujienos
REKLAMA
REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
Yra ne tiek jau daug patikrintų būdų, kaip šiuolaikinius vaikus ir paauglius atitraukti nuo kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitų virtualiojo pasaulio pagundų. Vienas jų - aviacija. Alytaus aeroklube veikiančios jaunųjų sklandytojų treniruočių stovyklos vadovas Vytautas Kontrimavičius sako, jog šią vasarą jo auklėtiniai prisimins labai ilgai. „Nes pirmas skrydis būna tik vieną kartą gyvenime ir labai norėtųsi, kad kuo daugiau tokių skrydžių įvyktų virš Alytaus aerodromo, o mes visi jais labai džiaugiamės“, - paaiškina treneris. Miglei Urbanavičiūtei - tik devyneri, bet ji jau žino, ką jaučia sklandytuvo pilotas, pakilęs virš žemės, nors ir visai neaukštai. Mergaitė sugeba išlaikyti vaikams pritaikytą sklandytuvą LAK16 tiesų net kai pučia vėjas. Zenono Šilinsko nuotr.Aerodrome auga nauja karta Būrelį paauglių ir jų vadovą V.Kontrimavičių Alytaus aerodrome galima sutikti antradieniais ir trečiadieniais šalia vaikams pritaikyto sklandytuvo LAK16. Jis užtempiamas vilkties įranga, o tam naudojama tikra automobilinė retenybė - aeroklubui vis dar tarnaujantis apie 1950 metais pagamintas GAZ’as. Jaunieji sklandytojai iš pradžių mokosi išlaikyti sklandytuvą ant žemės - riedėti, o vėliau atsiplėšti nuo jos ir pakilti kelis metrus aukštyn. „Iš šalies gali atrodyti, kad pirmieji pažintiniai pilotavimo veiksmai yra paprasta užduotis, tačiau pirmą kartą sklandytuvą valdantiems ir aerodromo pievos neužtenka“, - šypsosi treneris, kaip pats sako, tik dabar, mokydamas jaunimą, iki galo įvertinęs kantrybę tų instruktorių, kurie kadaise mokė jį. Jaunųjų sklandytojų treniruočių stovyklą lanko 16 vaikų ir paauglių. Jų amžius - nuo 9 iki 16 metų, vyresnieji jau yra ragavę aviacijos Alytaus aeroklube veikiančioje aviamodeliuotojų mokykloje. Jiems padangė sava ir pažįstama, tačiau nuo jų neatsilieka ir jauniausieji - devynmečiai Miglė Urbanavičiūtė ir Lukas Kontrimavičius. Jie - aerodromo vaikai. Miglės tėtė Kęstutis Urbanavičius, Alytaus aeroklubo viršininkas, neprieštaravo dukters norui mokytis sklandymo, nuo sesers nė per žingsnį nesitraukia ir jaunėlė Viltė. Sėsti į sklandytuvą jai dar anksti, o štai viską stebėti labai įdomu. „Lukas vis žiūri į laikrodį ir nesulaukia, kada važiuosime į aerodromą“, - šypsosi V.Kontrimavičius, meile padangei užkrėtęs ir anūką Luką. Treneris negaili pagyrimų jauniausiems mokiniams - jie labai imlūs ir greitai tobulėja. Puikių perspektyvų turi ir vyresnieji, V.Kontrimavičius neabejoja, kad jie sėkmingai dalyvautų savo amžiaus Lietuvos sklandymo varžybose, tereikia suburti komandą ir išbandyti jėgas. Sklandytojų mokykla Alytuje - po ilgesnės pertraukos Jaunųjų sklandytojų treniruočių stovykla finansuojama iš Alytaus miesto savivaldybės projektų programos ir Alytaus aeroklubo lėšomis, prie jos taip pat prisideda Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla. Tokia mokykla Dzūkijos sostinėje vėl veikia po kelerių metų pertraukos, pastarąjį kartą jaunimą mokė alytiškis aviatorius Tadas Klimavičius, šiemet jau sėkmingai baigęs aviacijos mokslus Anglijoje. Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla įsteigta 1983 metais, jos padaliniai veikia visoje Lietuvoje. Jaunųjų pilotų mokymo programa - skrydžių praktikos ir teorijos užsiėmimai, kuriems reikia ne tik galimybių, bet ir didelio noro bei pastangų. Be kita ko, jaunųjų sklandytojų mokykla yra ir pirmas rimtas žingsnis profesijos link. Todėl labai netikėta ir smagu girdėti, kaip paaugliai V.Kontrimavičiaus jaunieji sklandytojai, vasaros atostogas leidžiantys Alytaus aerodrome, tarpusavyje aptarinėja, ką veiks rudenį, kad lankys aviamodeliavimą, nes praktikos įgūdžiai pravers stojant į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutą. Padangės trauka - pati geriausia motyvacija, neturinti nieko bendra su biurokratinėmis švietimo teorijomis, kaip ją reikia ugdyti. Treniruotės ugdo atsakingumą Jaunųjų sklandytojų būryje - ir keletas merginų. Nors įprasta manyti, kad jos veikiau dairosi į uniformuotus pasitempusius lakūnus, nei pačios sėda prie šturvalo, alytiškės paneigia stereotipus. „Galbūt mergaitės dažniau prisipažįsta, kad jos bijo, tačiau juk būtų tikrai neprotinga nebijoti, kai nežinai, kas tavęs laukia. Visada pasitaiko ir tokių optimistų, kuriuos reikia pristabdyti. Tarp jų mažiau aviamodeliuotojų, nes jie druskytės pavalgo, kai pirmą kartą savo pagamintą modeliuką sudaužo“, - pastebi treneris. Norintiesiems lankyti jaunųjų sklandytojų treniruotes būtina sveikatos pažyma, draudimas ir tėvų sutikimas. Anot V.Kontrimavičiaus, mamos ir tėčiai išleidžia vaikus mokytis aviacijos, nes greitai pastebi, kaip jie dega noru tai daryti, be to, treniruotės ugdo atsakingumą ir tai tikrai nėra veltui praleistas laikas net jei netaps profesija. Panašiai kaip kopimas į kalnus, bet pigiau nei žvejyba Jaunųjų sklandytojų mokymus aerodrome pavyko atnaujinti ir nagingų aviatorių dėka - Alytaus aeroklubo narys Vidas Navickas restauravo vaikams pritaikytą sklandytuvą LAK16. Jis džiaugiasi jaunųjų aviatorių skrydžiais ir prisimena, kaip pats nuėjo tą patį kelią nuo aviamodelių, sklandytuvų pilotavimo iki orlaivių konstravimo. Šiuo metu V.Navickas baigė konstruoti motorizuotą sklandytuvą, tai yra sklandytuvą su varikliu. Jis priklauso eksperimentinei mėgėjiškos konstrukcijos orlaivių klasei. Tai jau šeštas jo rankomis sukonstruotas orlaivis. Neseniai nudažytas, beliko atlikti techninę apžiūrą ir, kaip aviatoriai sako, „apskraidyti“. Toks sklandytuvas gali skristi savarankiškai, nes turi variklį. Kodėl pasirinko būtent šį orlaivių tipą? V.Navickas sako, jog iš praktinių sumetimų - sklandytuvų sporte reikalinga komanda, reikia užtempiančio lėktuvo, o vienvietis sklandytuvas su varikliu - laisvas paukštis, kaip ir jo pilotas. Prie naujausio orlaivio V.Navickas triūsia jau ketvirtus metus, aerodrome prabėga ir jo atostogos, ir savaitgaliai. Toks hobis reikalauja investicijų, tačiau aviatorius neabejoja, kad, pavyzdžiui, prisiekęs žvejys savo pomėgiui išleidžia kur kas daugiau. „Medžiagos nėra tokios brangios. Iš pagaliukų sukonstruota, suklijuota, apdengta audiniu, viskas savo rankomis - štai ir orlaivis. Anksčiau dar ir variklius patys gaminome, o dabar jau ne“, - pasakoja V.Navickas, aviaciją palyginantis su kopimu į kalnus arba kolekcijos kaupimu - kartą užkibai, ir jau visam gyvenimui.
Yra ne tiek jau daug patikrintų būdų, kaip šiuolaikinius vaikus ir paauglius atitraukti nuo kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitų virtualiojo pasaulio pagundų. Vienas jų - aviacija. Alytaus aeroklube veikiančios jaunųjų sklandytojų treniruočių stovyklos vadovas Vytautas Kontrimavičius sako, jog šią vasarą jo auklėtiniai prisimins labai ilgai. „Nes pirmas skrydis būna tik vieną kartą gyvenime ir labai norėtųsi, kad kuo daugiau tokių skrydžių įvyktų virš Alytaus aerodromo, o mes visi jais labai džiaugiamės“, - paaiškina treneris. Miglei Urbanavičiūtei - tik devyneri, bet ji jau žino, ką jaučia sklandytuvo pilotas, pakilęs virš žemės, nors ir visai neaukštai. Mergaitė sugeba išlaikyti vaikams pritaikytą sklandytuvą LAK16 tiesų net kai pučia vėjas. Zenono Šilinsko nuotr.Aerodrome auga nauja karta Būrelį paauglių ir jų vadovą V.Kontrimavičių Alytaus aerodrome galima sutikti antradieniais ir trečiadieniais šalia vaikams pritaikyto sklandytuvo LAK16. Jis užtempiamas vilkties įranga, o tam naudojama tikra automobilinė retenybė - aeroklubui vis dar tarnaujantis apie 1950 metais pagamintas GAZ’as. Jaunieji sklandytojai iš pradžių mokosi išlaikyti sklandytuvą ant žemės - riedėti, o vėliau atsiplėšti nuo jos ir pakilti kelis metrus aukštyn. „Iš šalies gali atrodyti, kad pirmieji pažintiniai pilotavimo veiksmai yra paprasta užduotis, tačiau pirmą kartą sklandytuvą valdantiems ir aerodromo pievos neužtenka“, - šypsosi treneris, kaip pats sako, tik dabar, mokydamas jaunimą, iki galo įvertinęs kantrybę tų instruktorių, kurie kadaise mokė jį. Jaunųjų sklandytojų treniruočių stovyklą lanko 16 vaikų ir paauglių. Jų amžius - nuo 9 iki 16 metų, vyresnieji jau yra ragavę aviacijos Alytaus aeroklube veikiančioje aviamodeliuotojų mokykloje. Jiems padangė sava ir pažįstama, tačiau nuo jų neatsilieka ir jauniausieji - devynmečiai Miglė Urbanavičiūtė ir Lukas Kontrimavičius. Jie - aerodromo vaikai. Miglės tėtė Kęstutis Urbanavičius, Alytaus aeroklubo viršininkas, neprieštaravo dukters norui mokytis sklandymo, nuo sesers nė per žingsnį nesitraukia ir jaunėlė Viltė. Sėsti į sklandytuvą jai dar anksti, o štai viską stebėti labai įdomu. „Lukas vis žiūri į laikrodį ir nesulaukia, kada važiuosime į aerodromą“, - šypsosi V.Kontrimavičius, meile padangei užkrėtęs ir anūką Luką. Treneris negaili pagyrimų jauniausiems mokiniams - jie labai imlūs ir greitai tobulėja. Puikių perspektyvų turi ir vyresnieji, V.Kontrimavičius neabejoja, kad jie sėkmingai dalyvautų savo amžiaus Lietuvos sklandymo varžybose, tereikia suburti komandą ir išbandyti jėgas. Sklandytojų mokykla Alytuje - po ilgesnės pertraukos Jaunųjų sklandytojų treniruočių stovykla finansuojama iš Alytaus miesto savivaldybės projektų programos ir Alytaus aeroklubo lėšomis, prie jos taip pat prisideda Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla. Tokia mokykla Dzūkijos sostinėje vėl veikia po kelerių metų pertraukos, pastarąjį kartą jaunimą mokė alytiškis aviatorius Tadas Klimavičius, šiemet jau sėkmingai baigęs aviacijos mokslus Anglijoje. Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla įsteigta 1983 metais, jos padaliniai veikia visoje Lietuvoje. Jaunųjų pilotų mokymo programa - skrydžių praktikos ir teorijos užsiėmimai, kuriems reikia ne tik galimybių, bet ir didelio noro bei pastangų. Be kita ko, jaunųjų sklandytojų mokykla yra ir pirmas rimtas žingsnis profesijos link. Todėl labai netikėta ir smagu girdėti, kaip paaugliai V.Kontrimavičiaus jaunieji sklandytojai, vasaros atostogas leidžiantys Alytaus aerodrome, tarpusavyje aptarinėja, ką veiks rudenį, kad lankys aviamodeliavimą, nes praktikos įgūdžiai pravers stojant į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutą. Padangės trauka - pati geriausia motyvacija, neturinti nieko bendra su biurokratinėmis švietimo teorijomis, kaip ją reikia ugdyti. Treniruotės ugdo atsakingumą Jaunųjų sklandytojų būryje - ir keletas merginų. Nors įprasta manyti, kad jos veikiau dairosi į uniformuotus pasitempusius lakūnus, nei pačios sėda prie šturvalo, alytiškės paneigia stereotipus. „Galbūt mergaitės dažniau prisipažįsta, kad jos bijo, tačiau juk būtų tikrai neprotinga nebijoti, kai nežinai, kas tavęs laukia. Visada pasitaiko ir tokių optimistų, kuriuos reikia pristabdyti. Tarp jų mažiau aviamodeliuotojų, nes jie druskytės pavalgo, kai pirmą kartą savo pagamintą modeliuką sudaužo“, - pastebi treneris. Norintiesiems lankyti jaunųjų sklandytojų treniruotes būtina sveikatos pažyma, draudimas ir tėvų sutikimas. Anot V.Kontrimavičiaus, mamos ir tėčiai išleidžia vaikus mokytis aviacijos, nes greitai pastebi, kaip jie dega noru tai daryti, be to, treniruotės ugdo atsakingumą ir tai tikrai nėra veltui praleistas laikas net jei netaps profesija. Panašiai kaip kopimas į kalnus, bet pigiau nei žvejyba Jaunųjų sklandytojų mokymus aerodrome pavyko atnaujinti ir nagingų aviatorių dėka - Alytaus aeroklubo narys Vidas Navickas restauravo vaikams pritaikytą sklandytuvą LAK16. Jis džiaugiasi jaunųjų aviatorių skrydžiais ir prisimena, kaip pats nuėjo tą patį kelią nuo aviamodelių, sklandytuvų pilotavimo iki orlaivių konstravimo. Šiuo metu V.Navickas baigė konstruoti motorizuotą sklandytuvą, tai yra sklandytuvą su varikliu. Jis priklauso eksperimentinei mėgėjiškos konstrukcijos orlaivių klasei. Tai jau šeštas jo rankomis sukonstruotas orlaivis. Neseniai nudažytas, beliko atlikti techninę apžiūrą ir, kaip aviatoriai sako, „apskraidyti“. Toks sklandytuvas gali skristi savarankiškai, nes turi variklį. Kodėl pasirinko būtent šį orlaivių tipą? V.Navickas sako, jog iš praktinių sumetimų - sklandytuvų sporte reikalinga komanda, reikia užtempiančio lėktuvo, o vienvietis sklandytuvas su varikliu - laisvas paukštis, kaip ir jo pilotas. Prie naujausio orlaivio V.Navickas triūsia jau ketvirtus metus, aerodrome prabėga ir jo atostogos, ir savaitgaliai. Toks hobis reikalauja investicijų, tačiau aviatorius neabejoja, kad, pavyzdžiui, prisiekęs žvejys savo pomėgiui išleidžia kur kas daugiau. „Medžiagos nėra tokios brangios. Iš pagaliukų sukonstruota, suklijuota, apdengta audiniu, viskas savo rankomis - štai ir orlaivis. Anksčiau dar ir variklius patys gaminome, o dabar jau ne“, - pasakoja V.Navickas, aviaciją palyginantis su kopimu į kalnus arba kolekcijos kaupimu - kartą užkibai, ir jau visam gyvenimui.
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
TOLIAU SKAITYKITE
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą