Šį rudenį bankroto grėsmė iškilo Estijos oro bendrovei „Estonian Air“, nuo metų pradžios iki spalio patyrusiai 20,2 mln. eurų (69,75 mln. litų) nuostolį. Oro vežėja paskelbė atšaukianti dalį skrydžių ir atleido darbuotojų, tačiau Estijos premjeras Andrusas Ansipas pareiškė, kad šalies valdžia kompanijai bankrutuoti neleis. Skaičiuojama, kad bendrovės veiklos tęstinumui reikalinga 60 mln. eurų (207 mln. litų) finansinė injekcija.
Latvijos, nacionaliniam oro vežėjui jau paskolinusios 57,6 mln. latų (285,8 mln. litų), premjeras V. Dombrovskis ir susisiekimo ministras Aivis Ronis pareiškė manantys, kad Estija ir Latvija turėtų sujungti savo nacionalines oro bendroves.
Į tokią idėją Estijos ekonomikos reikalų ir komunikacijos ministras Juhanas Partsas reagavo santūriai: jis pabrėžė, kad kol kas nėra ko komentuoti, nes šiuo klausimu šalys nediskutavo.
Tačiau praėjusią savaitę kompanijos atstovė Ilona Eskalinen savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė, jog pirmiausia „Estonian Air“ ir „airBaltic“ turi parengti savo namų darbus: sutvarkyti verslą ir tapti pelningos, nes būtų neprotinga sujungti dvi įmones, turinčias problemų.
Reikalingiausia lietuviams
Daugiau entuziazmo parodė Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kuris po susitikimo su Latvijos kolega pareiškė, kad pats metas kalbėti apie bendradarbiavimą oro erdvėje.
„Mūsų atliktos studijos duomenys rodo, kad įmonė dirbtų pelningai, jei vienytų visas Baltijos šalis ir apimtų 6 mln. žmonių rinką. Sutarėme, kad šios bendrovės steigimas bus analizuojamas tiek susisiekimo ministerijų lygmeniu, tiek pasamdant atskirų ekspertų“, – sakė jis.
Anot E. Masiulio, svarbu išanalizuoti galimus keleivių srautus, parengti verslo planą, įvertinti, kokiomis formomis valstybės gali dalyvauti projekte. Tačiau nė vienas ministras negalėjo pasakyti, kada bus nubrėžtos aiškesnės bendros oro bendrovės steigimo gairės.
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltinis, dirbantis aviacijos sektoriuje, sako, kad sprendimai greičiausiai atidedami vėlesniam laikui, mat patys ministrai dar nėra apsisprendę, kaip vertinti šią idėją.
„Neaišku, ar jungtinis oro vežėjas turėtų esminių pranašumų prieš šiuo metu veikiančius du atskirus. Kalbant apie Baltijos regioną, bendras vežėjas būtų toks mažas, kad sunku įžvelgti tuos pranašumus, – teigia neįvardytas norintis likti savaitraščio šaltinis. – Valdant kompaniją tarp valstybių gali kilti konfliktų, su tuo dabar gana sunkiai susitvarko skandinavai. Tai valstybėms būtų didelis iššūkis.“
Anot šaltinio, projektas greičiausiai būtų nuostolingas, be to, jam kenktų pačių valstybių daroma politinė įtaka. Kaip pavyzdį jis pateikia „Estonian Air“, kurią šalies premjeras spaudžia skraidyti į Londoną, nes tai, jo nuomone, yra prestižinė kryptis.
„Tačiau ji yra ir labai nuostolinga, – sako šaltinis. – Verslo modelių gali būti įvairių, tačiau praktiškai viskas kitaip. Šiandien Vidurio ir Rytų Europoje nėra pelningai dirbančių vežėjų. Todėl tai nuteikia neigiamai. Privačių kompanijų sukurtos Baltijos šalių oro linijos būtų geriausias dalykas, tačiau jei vežėjai matytų galimybę uždirbti, jau seniai tą būtų padarę.“
„Pan-Baltic“ bus
Nacionalinių oro linijų „Air Lituanica“ kūrimą inicijavęs sostinės meras Artūras Zuokas tvirtina, kad tokios ekspertų nuomonės neteisingos, mat Lietuvos pozicija šiandien yra palanki pradėti kurti visose Baltijos šalyse veiksiančias oro linijas.
„Norint kurti bendras Baltijos šalių oro linijas reikia priimti daug sprendimų, o rinka nelaukia, – apie susisiekimo ministrų diskusijas sako jis. – Tačiau žinau, kad artimiausiu metu į Baltijos šalis ateina oro bendrovė, kurios veikimo principas bus praktiškai toks kaip „pan-Baltic“. Mes deramės dėl bendradarbiavimo su „Air Lituanica“. Tad galiu pasakyti, kad šiandien jau imamasi aktyvių veiksmų, jog tokia bendra Baltijos šalių kompanija atsirastų.“
Sostinės meras priduria, kad Vilniaus miesto savivaldybės, Ūkio ir Susisiekimo ministerijų inicijuojama oro bendrovė „Air Lituanica“ neturės praeities problemų šleifo, galės pasirinkti geriausią veiklos modelį, todėl jos padėtis rinkoje bus palankiausia.
„Šiandien tokios prabangos neturi nei „airBaltic“, nei „Estonian Air“, – teigia A. Zuokas. – Visas verslas yra rizikingas, tačiau kalbant konkrečiai apie aviaciją, dėl prasto rinkos reguliavimo, situaciją matau kaip paršavedę kiaulę, kurią žindžia dešimt paršiukų. Kalbu apie paslaugas, kurias teikia oro bendrovės. Keista ir konkurencija, orientuota ne į vartotojus.“
Kaip pavyzdį jis pamini dvi oro bendroves, organizuojančias skrydžius iš Vilniaus į Dubliną tomis pačiomis savaitės dienomis beveik tuo pačiu metu.
„Tai rodo, kad kompanijos bando viena kitą pasmaugti, tačiau vartotojai negauna geros paslaugos. Deja, tokia laukinė konkurencija aviacijos versle šiandien dominuoja. Manau, neišvengiamai teks grįžti prie rinkos reguliavimo“, – priduria A. Zuokas.
Latviams nesiseka
Kokie galėtų būti bendrų Baltijos šalių oro linijų pranašumai ir su kokiais pagrindiniais iššūkiais susidurtų kompanija, šiandien negali atsakyti nuo idėjos dulkes nupūtę latviai. Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ atsiųstame atsakyme jie pabrėžia, kad kol nėra konkrečių planų, klausimas paliktas atvirai diskutuoti.
Vis dėlto Latvijos žiniasklaidoje pateikta informacija kelia abejonių, ar kompanijai „airBaltic“ sėkmingai pavyks išsilaikyti ilgalaikėje perspektyvoje. Latvijos naujienų portalas „Pietiek.com“ remdamasis „airBaltic“ restruktūrizacijos planu „ReShape“ tvirtina, kad bendrovė po 2016-ųjų vėl gali tapti nuostolinga. Šiais ir ateinančiais metais ji vis dar planuoja dirbti nuostolingai, o 2014 metais – uždirbti 10 mln. latų (49,6 mln. litų). Tačiau 2016-aisiais – gerokai mažiau, tik 4 mln. latų (19,84 mln. litų) pelno.
Tiesa, pasak „airBaltic“ viceprezidento Janio Vanago, oro bendrovė jau šiandien yra Baltijos šalių oro linijos, mat šią rinką laiko vietine.
Ateitimi netiki
Buvęs ministras Ainaras Sleseras tvirtina netikintis, kad „airBaltic“ neišsilaikys iki 2015-ųjų. Tačiau šios informacijos nepatvirtina nei pati kompanija, nei Latvijos susisiekimo ministerija: jos tik pabrėžia, kad kompanija pelningai pradės dirbti 2014-aisiais.
Kodėl nepavysta rasti strateginio investuotojo „airBaltic“, taip pat nesakoma. Ministerija tik informuoja, jog šiuo procesu užsiima šalies vyriausybės pasamdytas finansinis konsultantas – bendrovė „Prudentia“, kuri pateikia informaciją, neva „airBaltic“ domisi keli potencialūs investuotojai. Tačiau detalesni duomenys apie juos yra komercinio pobūdžio.
A. Sleseras įsitikinęs, kad kol kompanija vis dar dalyvauja teisiniuose ginčuose, neatsiras nė vieno pasiryžusio įsigyti jos akcijų.
„Prudentia“ teigia, kad šiuo metu nereikia skubėti parduoti „airBaltic“ akcijų – mat jų vertė iki 2014 metų turėtų išaugti ir rasti investuotoją bus lengviau.
FAKTAI: Baltijos šalių oro bendrovės
Lietuvos nacionalinis oro vežėjas „flyLaL“ bankrutavo 2009 metais
Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ finansinių bėdų turi dar nuo 2008-ųjų, tačiau tik 2011 metais šalies Susisiekimo ministerija įsigijo 47,2 proc. kompanijos akcijų ir dabar valdo 99,8 proc. akcijų paketą
Estijos oro linijos „Estonian Air“ bankroto grėsmė iškilo šį rudenį. Bendrovė patyrė 20,2 mln. eurų (69,75 mln. litų) nuostolį, atšaukė dalį skrydžių
Idėja kurti bendras Baltijos šalių oro linijas eskaluojama dar nuo nepriklausomybės atgavimo, tačiau konkrečių planų taip ir neparengiama
Parašas po nuotr. Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ pretenduoja į Baltijos šalių oro vežėjo vardą, tačiau investuoti į kompaniją norinčiųjų neatsiranda
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (45(106), gruodžio 3 – 9 d.)
